Bulvienė, arba vakarienė, verta „grieko“

Viriau vakarienei karališką patiekalą - bulvienę! Ir visai nesijuokiu, nes sriuba labai gardi, kvapni, pigi, greitai paruošiama, tokia visa žemaitiška! Nusižiūrėjau visai ne iš žemaitės, o Neringos blogo. Tiesa, galvos neguldau, nes nežinau, iš kokio krašto nuostabi virėjėlė-kepėjėlė kilusi. Faktas, kad dabar ne Lietuvoje, todėl taip ir sakau.

Kad turėčiau sultinį, kuriame galėčiau virti sriubą - užkaičiau vištos ketvirtį (tikrai rasiu kur virtą mėsą panaudoti...). Kol virė, pakepinau svogūną, šoninę svieste. Turėjau pagalbininką, kuris bulves nuskuto, tad bereikėjo tik kubeliais supjaustyti. Sumečiau jas apvirti nedideliame kiekyje pasūdyto vandens, kaip recepto autorė ir rašė. Labai norėjosi atskiro puodo nebekaist, o tiesiai sultinin sumest, bet, šįkart laikiausi nuorodų. Kol jos apvirė, pabaigiau "bendrauti" su keptuvėje esančiu turiniu: sudėjau miltus, paskrudinau, po to sultinio stiklinę įpyliau. Kai bulvės apvirė, kiek joms reikia (8-10 min.), į jas suverčiau keptuvės skanėstus, supyliau sultinį, grietinėlę, sudėjau čiobrelius ir pipirus. Druskos jau nebereikėjo dėti, nes jos jau buvo sultinyje (gi viriau mėsą, kuri kitaip be skonio būtų). Tiesa, tiek, kiek nurodyta originaliame recepte čiobrelių ir pipirų - nedėjau. Truputį pamažinau. Ir baigiau virti.

P.S. atsiprašau už tokį pavargusį vaizdą, bet dieninio fotografavimo ši sriuba nebeišlaukė...

8 vidutinio dydžio bulvių,

1,5 l vištienos sultinio,

200 ml 30 proc. grietinėlės,

4 šaukštai sviesto

1 didelio svogūno,

150 - 200 g liesos parūkytos šoninės,

0,5 šaukšto džiovintų čiobrelių,

0,5 a. šaukštelio šviežiai maltų pipirų,

druskos pagal skonį,

2 šaukštai miltų (aš dėjau kupinus ir nesigailėjau dėl to).

Mama Laima