Kas yra emocinis intelektas?
Emocinį intelektą sudaro tokie elementai: savęs pažinimas, gebėjimas valdyti emocijas, adaptyviai elgtis savęs ir kitų atžvilgiu, motyvacija, socialinis sąmoningumas ir socialiniai įgūdžiai. Emocijos ir jomis grįsti santykiai su kitais lengviausiai formuojasi vaikystėje. Jei vaikas nuolat ar dažnai atsiduria tokioje situacijoje, kai netenkinami jo prieraišumo, globos, saugumo poreikiai, kai psichologinė atmosfera šeimoje bloga, besivystančiose smegenyse paliekami negrįžtami pėdsakai, kurie vėliau tampa socialiai nepageidautino elgesio priežastimi.
Emocinis intelektas priklauso nuo besiformuojančių smegenų ir artimiausios emocinės aplinkos sąveikos. Net ir toje pačioje šeimoje gali būti, kad vienas vaikas puikiai kontroliuoja savo emocijas, o kitam to nepavyksta padaryti. Tai gali lemti ir smegenų struktūra, ir vaiko gimimo eiliškumas šeimoje, ir mamos ar tėvo santykis su vaiku ir kiti dalykai.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Mamos nuomonė: kaip po gimdymo išlikti patrauklia žmona, ne tik mama?
Paskutiniame viešame pasirodyme prieš gimdymą Kate Middleton tiesiog švytėjo
Emocinis intelektas yra ne mažiau svarbus kaip IQ. Kasdieniniame gyvenime svarbesnės savybės tiesiogiai su IQ neturinčios nieko bendro. Pvz., gebėjimas atsitiesti po patirtų nesėkmių, nepasiduoti, mokėjimas bendrauti, rasti bendrą kalbą su įvairiausio plauko žmonėmis, žinojimas, ko nori, mokėjimas džiaugtis tuo, ką turi, meilė gyvenimui visomis to žodžio prasmėmis. Tos savybės ir yra emocinis intelektas.
Kada ir kaip lavinti emocinį intelektą?
Emocinį intelektą reikėtų lavinti pradėti kuo ankščiau, tada galima pasiekti geriausius rezultatus. Emocinių įgūdžių turintys vaikai yra laimingesni, labiau pasitiki savimi, jiems geriau sekasi mokykloje. Emocinio intelekto lavinimas vaikystėje padeda susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį, išklausyti, atskleisti save, pasipriešinti skriaudėjams, įveikti sunkumus, stresą, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, nesidrovėti artumo, atpažinti ir valdyti jausmus.
Svarbu, kad tėvai sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
Šeimyniniai pokalbiai– vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo.
Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Labai svarbu tėveliams kartu žaisti su vaiku, kurti juokingus pasakojimus, dainas, net maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Labai svarbu leisti vaikams spręsti problemas, nes gebėjimas spręsti problemas yra neatsiejama augimo dalis, skatinanti emocinį vystymąsi.
Skirtingo amžiaus vaikams būdingos nevienodos problemos, vaikams svarbus jų sprendimo procesas, daugiau džiaugsmo ir jaudulio teikia pats bandymas. Vienas iš būdų, kaip tėvai galėtų padėti vaikui mokytis šio emocinio intelekto įgūdžio – sudominti problemos sprendimu, užuot iškart pateikus išeitį ar rezultatą. Vaikai seka tėvų pavyzdžiu. Dėl to problemas sprendžiančių suaugusiųjų elgesys turėtų būti vienas iš svarbiausių pavyzdžių vaikams mokantis, kaip valdyti šį emocinio intelekto įgūdį. Galimybė padėti tėvams svarbiais klausimais, nuomonės išklausymas skatina vaikų savivertės didėjimą.
Darželyje vaiko emocinis intelektas ugdomas veikiant aiškiems ir nuosekliems drausmės principams:
Nustatytos aiškios taisyklės ir ribos, tvirtai jų laikomasi, kai vaikas netinkamai elgiasi yra perspėjamas;
Pasidžiaugiama teigiamu vaiko elgesiu;
Aiškiai sakoma, ko iš vaiko tikimasi;
Taikomos įvairios drausminimo priemonės (pvz. jei vaikas pažeidžia taisykles yra atskiriamas tiek minučių kiek vaikui metų arba yra atimama privilegija);
Veikia šypsenėlių sistema, už gerą elgesį gauna šypsenėlę;
Vaikui yra įvardijamos jo emocijos (pvz. kad pyksta arba yra liūdnas ir kad tai normali būsena, jog kartais taip jaučiasi žmonės);
Vaikams yra užtikrinamas pastovumas bei ramybė ir mokymuisi palanki aplinka;
Taikomi įvairūs žaidimai.
Mūsų pedagogų ir tėvelių pareiga, norint užauginti laimingą asmenybę, yra įkvėpti vaikus savo pavyzdžiu, bendrauti su vaiku, kartu žaisti ir suteikti galimybę reikštis bei leisti spręsti problemas.
