Svarbi savybė, kurią turi visi maži vaikai, bet vėliau ją neretai išmuša tėvai

Smalsumas įgimtas – konstatavo mokslininkai ir netruko pridėti, kad tai viena svarbiausių intelekto vystymosi sąlygų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Smalsių vaikų iššūkiai

Akivaizdu, kad ką tik gimęs ir net kelių metų vaikas dar negeba mokytis sąmoningai, tad pagrindiniu jo žinių kaupimo varikliu ir yra tas prigimtinis smalsumas.

Augant smalsumas perauga į domėjimąsi, žingeidumą, augina mumyse norą suprasti ir mokytis, skatina vystytis abstraktųjį mąstymą, vedantį naujų atradimų kryptimi.

Psichologai teigia, kad smalsumo nepraradę suaugusieji greičiau sprendžia problemas, jaučiasi saugesni, nevengia rizikuoti kurdami naujus dalykus. Akivaizdu – gyvenimo kelyje smalsumo prarasti nevertėtų, tad ir pasidomėkime, kaip prigimtinį smalsumą puoselėti, auginti ir šiukštu nenumarinti dar vaikystėje.

Dvimečiai tyrinėtojai

Smalsaudami vaikai ne tik pažįsta save ir pasaulį, jie taip lavina savo mąstymą, sužino, kas jiems patinka, o kas – ne. Tad pagrindinė dvimečių-trimečių veikla ir yra smalsauti, tyrinėti ir taip pažindintis su pasauliu ir savimi. Šių mažylių tėvų užduotis – tą smalsumą palaikyti ir padrąsinti.

Deja, labai dažnai prigimtinis smalsumas jau šiame amžiaus tarpsnyje susiduria su pirmomis kliūtimis.

Tikrai ne vienas tėvas savo vaiką neretai stabdo: „nelipk", „neik ten", „neliesk", „nedaryk" ir t.t. Ką apie tai galvoja vaikas ir jo smalsumas? Nuolatiniai perspėjimai, raginimai nesmalsauti ir savarankiškai nieko nedaryti vaikui pasaulį reprezentuoja kaip didelį, pavojingą ir tiesiog nevertą jo dėmesio, o smalsumas pakertamas pačioje ankstyviausioje stadijoje. Negalima tai negalima, kam vargintis...

Galima suprasti ir tėvus, juk neretai vaikų smalsumas susijęs su nepageidaujamu elgesiu ir net pavojingomis situacijomis.

Skatinti smalsumą, palaikyti, padrąsinti, bet kartu ir užtikrinti vaiko saugumą tikrai nėra paprasta. Vaikams būtina kalbėti apie neatsargių veiksmų pasekmes, nubrėžti aiškias ribas, kas yra saugu, ir ko daryti negalima, mokyti juos saugiai elgtis.

Puiki išeitis – kartu su vaikais leistis į smalsavimo ir tyrinėjimo žygius: tinkamai apsirengus ir apsiavus išbraidyti visas balas, persodinti kambarinius augalus, maišyti tešlą, voliotis sniege...

Kodėlčių amžiaus iššūkiai

Dar vienas iššūkis laukia tėvų, susidūrus su keturmečių-šešiamečių smalsumu ir nuolatiniu klausimu „kodėl?". Kartais tėvų kantrybė baigiasi greičiau, nei vaiko kodėlčiavimas.

Būkite kantrūs, priimkite tai kaip žaidimą – šiuo metu vyksta svarbus pasaulio tyrinėjimas, ir jau ne to, materialiojo, o kur kas sudėtingesnio – socialinio.

Šio amžiaus vaikui smalsu išsiaiškinti, kaip veikia aplinkinis pasaulis ir ką jame veikia žmonės. Viena iš tyrinėjimo formų, padedančių vaikams patenkinti smalsumo poreikį, yra žaidimas. Psichologai net įvardija vaidmenų žaidimus kaip svarbų raidos pagrindą. Gal ir skamba neįtikėtinai, bet būtent žaidimas padeda vystytis įgūdžiams, vėliau padėsiantiems atlikti užduotis jau darbinėje veikloje.

Šio amžiaus vaikams svarbu leisti kuo daugiau laiko žaisti, neapkrauti jų papildomais mokymais, mokyklėlėmis. Tėvai taip pat neturėtų menkinti tų žaidimų kaip nereikšmingos veiklos ar drausti užsiimti vaikui įdomia veikla, nes rezultatas bus tik vienas – paskatinsite vaiko atsiribojimą.

Vaikų smalsumas sumenksta ir tada, kai viskas aplink tampa ištyrinėta. Tokio amžiaus vaikus jau drąsiai galima vestis į parodas, spektaklius, koncertus, sporto renginius – taip plečiant jų akiratį, žadinant smalsumą kitokiai aplinkai.

Kaip iš smalsumo išauginti žingeidumą

Mokyklinio amžiaus vaikai jau mokomi mokytis ir pažinti pasaulį sąmoningai. Atrodytų natūralu, kad smalsumas turėtų peraugti į žingeidumą. Tačiau labai dažnai jis dingsta kartu su noru mokytis. Kodėl?

Kai vaikas nuolat girdi tėvų nepasitenkinimą pasiektais rezultatais, kritiką, reikalavimus mokytis dar daugiau, kai už bet kokį prasižengimą baudžiama... priverstiniu papildomu mokymusi, tam tikro puslapių skaičiaus skaitymu – bet kokia vaiko iniciatyva neturi vietos ir sąlygų skleistis.

Kaip galima pamilti skaitymą, knygų pasaulį (tokį svarbų smalsumo ir vaizduotės lavinimui), jei vaikystėje tai buvo viena iš bausmių?

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad labai svarbu, jog tėvai leistų vaikui reikšti ir savo interesus, o ne diktatoriškai nurodytų: „Negaišk laiko tokiems niekams, tai neįdomu ir visai neperspektyvu...".

Nėra gerai, kai tėvai parenka ir neformalaus ugdymo veiklas. Negi jie mano, kad vaikai mėgausis ir su malonumu pasiners į tai, kas jiems nepatinka, kas jų nedomina? Taip tik slopinama vaiko motyvacija ir skatinamas atsiribojimas, uždarumas.

Nepadidina tai ir noro mokytis, įsitraukimo į bendrą veiklą, iš smalsaus kūrėjo lieka tik pasyvus stebėtojas.

Jei norite išsaugoti prigimtinio smalsumo likučius, leiskite vaikui domėtis ne tik tuo kuo reikia, bet ir kuo nori jis pats. Tik taip vaikas pajėgs suprasti, kokia veikla jam išties įdomi, kur jis neeikvodamas daug pastangų, gali pasiekti gerų rezultatų – ateityje jam bus lengviau apsispręsti ir dėl būsimos profesijos ar veiklos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui (2)

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.