Švedijoje gyvenanti lietuvė – apie tai, kas labiausiai stebina čia auginant vaiką

 (70)
Kad galėtume įvertinti, kaip gyvename, turime pažinti kitų gyvenimo įpročius ir ypatumus. Šįkart dėmesio centre – Švedija.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žurnalistė Evelina Uždavinytė (40 m.) Švedijoje, Stokholme, gyvena jau šeštus metus. „Išvažiavau kaip tik įsisiūbavus Lietuvos krizei. Paskutinė darbovietė Vilniuje, kurioje dirbau, tiesiog bankrutavo. Ketinau ieškotis kito darbo, bet persigalvojau – išvažiavau vasarai pas savo antrąją pusę, kuris tuo metu dirbo Stokholme. Maniau, pailsėsiu, pamąstysiu, ką veikti toliau. Bet netikėtai gavau darbą ir... pasilikau. Čia gimė Ernestas, jam jau – treji su puse. Ernestą į darželį išleidome gan vėlai, 1,5 m., mat čia vaiką į darželį galima leisti nuo 6 mėn. Mūsų darželyje tokių mažulių nebuvo, bet grupėje auklėtojos pasikeisdamos globojo dešimties mėnesių mergaitę, kuri kaip tik mokėsi vaikščioti. Paprastai į darželį švedės išleidžia 11-18 mėn. vaikus, kai baigiasi motinystės atostogos."

TAIP PAT SKAITYKITE:
Jautru: vaikas gyveno vos 2 valandas, bet išgelbėjo kitų gyvenimus
Atviras psichologės laiškas visiems Lietuvos tėčiams ir mamoms

Laisvės daugiau

„Sūnus gimė Švedijoje, o aš jo susilaukiau būdama gana brandaus amžiaus, 36 m., jis lietuviškų darželių nėra „ragavęs", o aš niekada anksčiau jais ir nesidomėjau. Tačiau kai dabar pakalbu su draugėmis, likusiomis Lietuvoje, tai man atrodo, kad lietuviškuose darželiuose gerokai daugiau dėmesio skiriama ugdymui. Švedai liberalesni, jie leidžia mažiams labiau pasidžiaugti laisve. Ir lietuviškos šventės puošnesnės. Pavyzdžiui, švediška Kalėdų šventė čia būna labai kukli. Vaikai padainuoja, bet puoštis nereikia, specialių kostiumų nereikia, o ir vaišių tėvai suneša kiekvienas savo ir valgo... kiekvienas savo. 

Aš pati ne sykį esu bičiulėms pasakojusi apie švediškus darželius, didžiausios reakcijos visuomet sulaukdavo faktas, kad kai kuriuose jų vaikai net ir žiemą miega lauke. Mūsų Ernestas kaip tik ir pateko į tokį darželį. Prisipažinsiu: iš pradžių buvau šokiruota, nes rinkdamasi ugdymo įstaigą labiau galvojau, kad ji būtų arčiau namų, kad būtų švari ir tvarkinga, o apie pietų miegą net nesusimąsčiau", – prisiminusi šypsosi moteris.

Svarbiausi pirkiniai – naujas vežimas ir šilti drabužiai

„Apie miegą lauke mums pranešė per pirmąjį susitikimą su auklėtojomis. Teko iškart pirkti naują vežimėlį, nes senasis tam visiškai netiko, ir šiltą vokelį, nes Švedijos žiemos vis dėlto būna šaltos. Ne tik miegas, bet ir buvimas lauke bet kokiu oru – tai švedų darželių ypatumas. Mažiausiai dvi valandas per dieną vaikai praleidžia gryname ore,  todėl tėvai negaili pinigų lauko drabužiams ir šiltiems batams. Lietuvės mamos kur kas labiau puošia savo vaikus, o švedės nesuka galvos dėl madų ar grožio, svarbu, kad drabužiai būtų šilti ir patogūs.

Tų, „laukinių", darželių vadovai mano, kad miegodami lauke vaikai geriau pailsi ir įsisiautėjus virusinėms ligoms mažiau užsikrečia vieni nuo kitų, nes miega ne toje pačioje patalpoje... Galima būtų ginčytis, juk jie vis dėlto žaidžia kartu... – svarsto Evelina. – Pirmame darželyje, kurį lankė Ernestas, tiesiog nebuvo atskiros miego patalpos, todėl buvo pasirinkta miegoti vežimuose".

Švedijoje gyvenanti lietuvė – apie tai, kas labiausiai stebina čia auginant vaiką
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pavalgę pietus vaikai aprengiami kombinezonais, guldomi į vežimus ir vežami į pavėsinę pogulio. Jei lauke spaudžia stipresnis šaltukas nei minus dešimt, vežimai sustatomi nešildomoje verandoje. Tiesa, pietų miegas nėra privalomas. Jei dvimetis nuolat nenori ilsėtis dieną, auklėtojos pasitaria su tėvais, ir vaikas gali būti nuvedamas pas vyresniuosius į kitą grupę. Vežimėliuose migdomi tik mažiausieji, 2,5-3 m. pipirai. Vyresni migdomi viduje ant čiužinukų, užsikloja antklodėle, kurią atneša tėvai.

Ar kol buvo migdomas lauke, sūnus dažnai sirgo, klausiu Evelinos. „Taip. Bet ir draugės sūnus, darželyje miegantis viduje, sirgo beveik tiek pat."

Švedijoje gyvenanti lietuvė – apie tai, kas labiausiai stebina čia auginant vaiką
© Asmeninio archyvo nuotr.

Sloga – ne liga

„Sloguojančių vaikų į darželį prašome nevesti", – toks skelbimas kabo lietuviškų darželių rūbinėlėse, žinoma, mažai kas jo paiso. Švedijoje sloga nei kosulys nelaikomi liga, taip lengvai negaluojantį vaiką į darželį vesti galima. „Tačiau mažyliui, kuris turi temperatūros, negalima ateiti. Jei karštis pakyla būnant darželyje, tuoj pat auklėtoja skambina tėvams, kad  paimtų, ir kitą dieną vaikas taip pat turi likti namuose, – sako Evelina. – Mane stebina tai, kad šaltuoju metų laiku čia ypač siaučia rotavirusai, kai daugelis vaikų turi karščio, vemia ir viduriuoja. Juk čia tokios griežtos higienos normos, o vaikai raginami itin dažnai plauti rankutes. Deja, deja, su „rotu" susiduriame kone kiekvienais metais..."

Ketvirtas lanko nemokamai

Švedijos darželiuose vaikai į grupes paprastai skirstomi pagal amžių. Vieną grupę lanko kūdikiai nuo 6 mėn. iki 2-2,5 m., kitą – nuo 2,5 iki 4 m. ir trečią – nuo 4 iki 6 m.

„Mokestis už darželį priklauso nuo tėvų pajamų, pavyzdžiui,  jei namų pajamos siekia daugiau nei 42 tūkst. kronų (apie 15 600 Lt, 4518 eurų), mokama 1260 kronų (apie 470 Lt, 136 eurus) – tai maksimalus mokestis už vieną vaiką, už antrą – 840 kronų (312 Lt, 91 euras), už trečią – 420 kronų (156 Lt, 46 eurai). Ketvirtas vaikas darželį lanko nemokamai. Mažiau uždirbantys tėvai moka apie 3 proc. nuo algos, t. y. 58-116 eurų (200-400 Lt) už vieną vaiką.

Darželių darbo laikas – nuo 6.30 iki 18.00 val. Tačiau tipinis vaizdas: apie 17 val. grupės jau būna beveik tuščios, likę keli vaikai suvedami į vieną patalpą. Švedai tikrai stengiasi anksti pasiimti vaikus namo!“ – kitoniškumus vardija lietuvė.

Penkiems vaikams – viena auklėtoja

Klausantis pasakojimų apie kitų šalių darželius labiausiai stebina apsiprasti skirtas terminas. Švedijoje jis taip pat labai trumpas – vos dvi savaitės. Evelina: „Pirmąją savaitę tėvai visą laiką būna su vaiku – keičia sauskelnes, maitina, auklėtojoms suteikia informaciją apie atžalą. Antrąją, jei vaikas jaučiasi gerai, tėvai trumpam išeina, palieka jį su auklėtoja. Paskutinėmis antrosios savaitės dienomis vaikas paliekamas po pusę dienos vienas.“

Vieną darželio grupę sudaro 15 vaikų ir juos prižiūri trys auklėtojos. Be jų, dar dažnai būna 1-2 studentai praktikantai. Evelinos nuomone, ne taip svarbu, ar daug žaislų turi darželis, kur kas svarbiau, kokios auklėtojos jame dirba, nes tada vaikas greičiau apsipranta, jaučiasi saugesnis, nes yra kam pasiguosti ir prie ko prisiglausti, jei liūdna. „Saviškį pirmaisiais mėnesiais dažnai rasdavau sėdintį auklėtojos Maggan glėbyje. Ir neretai į jį tilpdavo dar du liūdintys mažiukai...“

Vaikai maitinami penkis kartus per dieną. Apie 8.00  gauna pusryčius, 9.00-9.30 valgo vaisių, 11.00-11.30 laukia pietūs, 14.30 – pavakariai, 16.00 duodama vėl vaisių. Pusryčiams dažniausiai valgo duonos, sūrio, mėsytės, agurko. Pietums dažnai patiekiami makaronai, ryžiai, mėsa, žuvis, visada kelių rūšių šviežių daržovių. Vaikui, kuris alergiškas arba nevalgo mėsos, siūlomi specialūs patiekalai. Darželinukai visada geria vandens arba pieno, jokių arbatų, sulčių ar limonadų.

Darželiai „nesiplėšo" siūlydami papildomų veiklų mažiesiems. Manoma, kad ikimokyklinukui visiškai pakanka to, ką veikia visą dieną: piešia, lipdo, klijuoja (grupėje yra įrengta darbelių studija su visomis reikiamomis priemonėmis), mokomi dainelių ir eilėraščių, be to, daug juda lauke. „Darželio kieme paprastai yra sūpynių, čiuožyklų, padangų, per kurias galima laipioti, landžioti. Yra triratukų ir stumdomų dviratukų, kastuvų, kibirėlių ir dar galybė kitokios „amunicijos". Dažniausiai vaikai tiesiog „duodasi" kieme, bet kas kiek laiko organizuojamos išvykos po apylinkes. Mažiai važiuoja autobusu, apeina vietines įžymybes ir pan.“, – vardija Evelina.

Švedijoje gyvenanti lietuvė – apie tai, kas labiausiai stebina čia auginant vaiką
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pelenė... lietuviškai

„Švedijoje yra valstybių ir privačių darželių. Privatus tikrai ne visada geresnis. Ernestas lanko valstybinį. Yra ugdymo įstaigų su tam tikra pedagogine kryptimi, pvz., Montessori, Valdorfo. Mūsų sūnaus ir pirmasis, ir dabartinis darželis taiko itališką Reggio Emilia metodiką, kuri populiari ir Lietuvoje bei ugdo kūrybiškumą, pažinimą, bendravimą, skatina vaikus judėti.

Nuo mažens čia puoselėjama pagarba kitos tautybės, rasės žmonėms. Pildančių prašymą į darželį klausiama, kokiomis kalbomis vaikas kalba namuose. Dažnai darželiai užsako knygučių tomis kalbomis, kuriomis kalba auklėtiniai. Tikrai vaikiškai nudžiugau mūsų darželyje radusi lietuviškas knygas „Du gaideliai" ir „Pelenė“!

Evelina turi tik kelias nuotraukas iš darželio gyvenimo, o ir tos darytos beveik slapta. „Prieš kelerius metus Švedijoje buvo uždrausta fotografuoti darželyje. Net savo vaiko per šventę negalima fotografuoti, tai keista", – stebisi moteris.

Gegužės mėnesio (Nr.5) TAVO VAIKO žurnale skaitykite:

Žmogaus gimimas
Fotoreportažas iš gimdymo namų
Aistros dėl puoduko
Mama tingi žaisti su vaiku
Primaitinimas
Kodėl tradicinis?
Kelionė – trimečio išbandymas
Išsamus naujo žurnalo anonsas – čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Svarbi savybė, kurią turi visi maži vaikai, bet vėliau ją neretai išmuša tėvai

Smalsumas įgimtas – konstatavo mokslininkai ir netruko pridėti, kad tai viena svarbiausių intelekto vystymosi sąlygų.

Vaikas nuliūsta ir pravirksta dėl kiekvienos smulkmenos: pataria psichologė

Jautrų sūnų auginanti mama klausia specialisto patarimo, kaip didinti jo savivertę. Moteris mano, kad sūnaus jautrumas priklauso nuo to, kad jos nėštumas buvo be galo sunkus, nuolat lydimas ašarų.

Teo ir Ieva pristato: linksmiausi lauko žaidimai

Kai pagaliau ateina pavasaris, norisi juo kuo daugiau džiaugtis! Lauko žaidimų ir linksmybių sezonas - ATIDARYTAS!

Teo ir Ieva pristato: žaislai, kurie nekainuoja nė cento, o dovanoja glėbį džiaugsmo (1)

Paprasta kartotinė dėžė vieniems - paprasta dėžė, kitiems - visas atradimų pasaulis!

Ko labiausiai trūksta šiuolaikiniam vaikui? Ne, tai ne išmanusis telefonas ir ne brangus žaislas...

„Neturiu ką veikti“, – sako vaikas kaip tik tuo metu, kai norėtųsi po darbo šiek tiek atsipūsti. Arba kaip tik tada, kai galva visiškai tuščia ir nežinia, ką jam pasiūlyti. Kodėl vaikas pats nesusigalvoja veiklos ir nuobodžiauja? Galbūt jam tiesiog trūksta tėvų dėmesio?

17 smagių žaidimų su vaikais namuose, kuriems tiks tai, ką turite po ranka

Kelios idėjos, ką daryti su vaiku namuose, kai jis skundžiasi, jog yra nuobodu. Šiems užsiėmimams dažniausiai neprireiks jokių papildomų žaislų, o tik to, ką rasite namuose.

Kai vaikas pasielgia netinkamai, jokiu būdu nedarykite vienos klaidos (1)

Neretai pykdami vaikai, atrodo, peržengia ribą, nes mažais kumštukais ima mušti mamą ar spiria tėčiui. Ką daryti tokiais atvejais, teiraujamės psichologės psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės.

Psichologė: nelaimingiausi yra tie vaikai, kuriems tėvai nenustatė ribų

Pykstame mes visi. Tačiau pykstantį vaiką kartais sunku suprasti, tarsi to daryti jis neturėtų teisės. Su psichologe psichoterapeute Rūta Bačiulyte aptariame 3 mitus apie vaikų pyktį.

Svarbi vaikų auklėjimo formulė, kurią pamiršta daugelis tėvų

Gimė vaikas. Ką tik iškeptiems tėvams – nauja misija: užauginti pasauliui naują žmogų. Kad augtų sveikas, protingas, laimingas, sėkmingas, patenkintas savimi ir pasauliu.

Teo ir Ieva pristato: 5 žaidimai su vaiku, kurie lavina vaizduotę, kūrybiškumą ir smulkiąją motoriką

Pasibaigus Velykų karštinei, mes su Teo grįžtame, pristatydami kelis įdomius užsiėmimus, kaip kūrybiškai galima panaudoti namuose turimo konstruktoriaus kaladėles.

Viens, du trys – ir nereikalinga kojinė virsta mielu zuikučiu

Dviejų vaikučių mama Inga, feisbuke kurianti tinklaraštį „Mamos diena“, dalijasi labai smagia idėja, kaip su vaikais per penkias minutes pasigaminti smagų zuikutį iš nereikalingos kojinės.

5 smagūs užsiėmimai, lavinantys mažylių rankų miklumą ir motoriką

Kokie žaidimai padeda lavinti mažų vaikų motoriką ir rankyčių miklumą? Štai 5 smagūs užsiėmimai, kurie suteiks mažyliui ne tik džiaugsmo, bet ir naudingų įgūdžių.

Žavi velykinė namų puošmena – per 5 minutes

TAVO VAIKO žurnalo dizainerė Rima pasidalijo labai smagia velykine namų dekoracijos idėja, kurią galima pasigaminti vos per kelias minutes ir visai neišleidžiant papildomai pinigų.

Rūta Lapė: pametinukai – subalansuoti žmonėms su polėkiu (2)

Dviejų sūnų mama, žurnalistė Rūta Lapė – apie buvimą pametinukų mama.

Netradiciniai kiaušinių marginimo būdai ir smagūs darbeliai su vaikais Velykoms

Velykos – tradicinė krikščioniška šventė, drauge sveikinamas pavasaris ir džiaugsmingi naujos gyvybės ženklai.