Švedijoje gyvenanti lietuvė – apie tai, kas labiausiai stebina čia auginant vaiką

 (70)
Kad galėtume įvertinti, kaip gyvename, turime pažinti kitų gyvenimo įpročius ir ypatumus. Šįkart dėmesio centre – Švedija.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žurnalistė Evelina Uždavinytė (40 m.) Švedijoje, Stokholme, gyvena jau šeštus metus. „Išvažiavau kaip tik įsisiūbavus Lietuvos krizei. Paskutinė darbovietė Vilniuje, kurioje dirbau, tiesiog bankrutavo. Ketinau ieškotis kito darbo, bet persigalvojau – išvažiavau vasarai pas savo antrąją pusę, kuris tuo metu dirbo Stokholme. Maniau, pailsėsiu, pamąstysiu, ką veikti toliau. Bet netikėtai gavau darbą ir... pasilikau. Čia gimė Ernestas, jam jau – treji su puse. Ernestą į darželį išleidome gan vėlai, 1,5 m., mat čia vaiką į darželį galima leisti nuo 6 mėn. Mūsų darželyje tokių mažulių nebuvo, bet grupėje auklėtojos pasikeisdamos globojo dešimties mėnesių mergaitę, kuri kaip tik mokėsi vaikščioti. Paprastai į darželį švedės išleidžia 11-18 mėn. vaikus, kai baigiasi motinystės atostogos."

TAIP PAT SKAITYKITE:
Jautru: vaikas gyveno vos 2 valandas, bet išgelbėjo kitų gyvenimus
Atviras psichologės laiškas visiems Lietuvos tėčiams ir mamoms

Laisvės daugiau

„Sūnus gimė Švedijoje, o aš jo susilaukiau būdama gana brandaus amžiaus, 36 m., jis lietuviškų darželių nėra „ragavęs", o aš niekada anksčiau jais ir nesidomėjau. Tačiau kai dabar pakalbu su draugėmis, likusiomis Lietuvoje, tai man atrodo, kad lietuviškuose darželiuose gerokai daugiau dėmesio skiriama ugdymui. Švedai liberalesni, jie leidžia mažiams labiau pasidžiaugti laisve. Ir lietuviškos šventės puošnesnės. Pavyzdžiui, švediška Kalėdų šventė čia būna labai kukli. Vaikai padainuoja, bet puoštis nereikia, specialių kostiumų nereikia, o ir vaišių tėvai suneša kiekvienas savo ir valgo... kiekvienas savo. 

Aš pati ne sykį esu bičiulėms pasakojusi apie švediškus darželius, didžiausios reakcijos visuomet sulaukdavo faktas, kad kai kuriuose jų vaikai net ir žiemą miega lauke. Mūsų Ernestas kaip tik ir pateko į tokį darželį. Prisipažinsiu: iš pradžių buvau šokiruota, nes rinkdamasi ugdymo įstaigą labiau galvojau, kad ji būtų arčiau namų, kad būtų švari ir tvarkinga, o apie pietų miegą net nesusimąsčiau", – prisiminusi šypsosi moteris.

Svarbiausi pirkiniai – naujas vežimas ir šilti drabužiai

„Apie miegą lauke mums pranešė per pirmąjį susitikimą su auklėtojomis. Teko iškart pirkti naują vežimėlį, nes senasis tam visiškai netiko, ir šiltą vokelį, nes Švedijos žiemos vis dėlto būna šaltos. Ne tik miegas, bet ir buvimas lauke bet kokiu oru – tai švedų darželių ypatumas. Mažiausiai dvi valandas per dieną vaikai praleidžia gryname ore,  todėl tėvai negaili pinigų lauko drabužiams ir šiltiems batams. Lietuvės mamos kur kas labiau puošia savo vaikus, o švedės nesuka galvos dėl madų ar grožio, svarbu, kad drabužiai būtų šilti ir patogūs.

Tų, „laukinių", darželių vadovai mano, kad miegodami lauke vaikai geriau pailsi ir įsisiautėjus virusinėms ligoms mažiau užsikrečia vieni nuo kitų, nes miega ne toje pačioje patalpoje... Galima būtų ginčytis, juk jie vis dėlto žaidžia kartu... – svarsto Evelina. – Pirmame darželyje, kurį lankė Ernestas, tiesiog nebuvo atskiros miego patalpos, todėl buvo pasirinkta miegoti vežimuose".

Švedijoje gyvenanti lietuvė – apie tai, kas labiausiai stebina čia auginant vaiką
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pavalgę pietus vaikai aprengiami kombinezonais, guldomi į vežimus ir vežami į pavėsinę pogulio. Jei lauke spaudžia stipresnis šaltukas nei minus dešimt, vežimai sustatomi nešildomoje verandoje. Tiesa, pietų miegas nėra privalomas. Jei dvimetis nuolat nenori ilsėtis dieną, auklėtojos pasitaria su tėvais, ir vaikas gali būti nuvedamas pas vyresniuosius į kitą grupę. Vežimėliuose migdomi tik mažiausieji, 2,5-3 m. pipirai. Vyresni migdomi viduje ant čiužinukų, užsikloja antklodėle, kurią atneša tėvai.

Ar kol buvo migdomas lauke, sūnus dažnai sirgo, klausiu Evelinos. „Taip. Bet ir draugės sūnus, darželyje miegantis viduje, sirgo beveik tiek pat."

Švedijoje gyvenanti lietuvė – apie tai, kas labiausiai stebina čia auginant vaiką
© Asmeninio archyvo nuotr.

Sloga – ne liga

„Sloguojančių vaikų į darželį prašome nevesti", – toks skelbimas kabo lietuviškų darželių rūbinėlėse, žinoma, mažai kas jo paiso. Švedijoje sloga nei kosulys nelaikomi liga, taip lengvai negaluojantį vaiką į darželį vesti galima. „Tačiau mažyliui, kuris turi temperatūros, negalima ateiti. Jei karštis pakyla būnant darželyje, tuoj pat auklėtoja skambina tėvams, kad  paimtų, ir kitą dieną vaikas taip pat turi likti namuose, – sako Evelina. – Mane stebina tai, kad šaltuoju metų laiku čia ypač siaučia rotavirusai, kai daugelis vaikų turi karščio, vemia ir viduriuoja. Juk čia tokios griežtos higienos normos, o vaikai raginami itin dažnai plauti rankutes. Deja, deja, su „rotu" susiduriame kone kiekvienais metais..."

Ketvirtas lanko nemokamai

Švedijos darželiuose vaikai į grupes paprastai skirstomi pagal amžių. Vieną grupę lanko kūdikiai nuo 6 mėn. iki 2-2,5 m., kitą – nuo 2,5 iki 4 m. ir trečią – nuo 4 iki 6 m.

„Mokestis už darželį priklauso nuo tėvų pajamų, pavyzdžiui,  jei namų pajamos siekia daugiau nei 42 tūkst. kronų (apie 15 600 Lt, 4518 eurų), mokama 1260 kronų (apie 470 Lt, 136 eurus) – tai maksimalus mokestis už vieną vaiką, už antrą – 840 kronų (312 Lt, 91 euras), už trečią – 420 kronų (156 Lt, 46 eurai). Ketvirtas vaikas darželį lanko nemokamai. Mažiau uždirbantys tėvai moka apie 3 proc. nuo algos, t. y. 58-116 eurų (200-400 Lt) už vieną vaiką.

Darželių darbo laikas – nuo 6.30 iki 18.00 val. Tačiau tipinis vaizdas: apie 17 val. grupės jau būna beveik tuščios, likę keli vaikai suvedami į vieną patalpą. Švedai tikrai stengiasi anksti pasiimti vaikus namo!“ – kitoniškumus vardija lietuvė.

Penkiems vaikams – viena auklėtoja

Klausantis pasakojimų apie kitų šalių darželius labiausiai stebina apsiprasti skirtas terminas. Švedijoje jis taip pat labai trumpas – vos dvi savaitės. Evelina: „Pirmąją savaitę tėvai visą laiką būna su vaiku – keičia sauskelnes, maitina, auklėtojoms suteikia informaciją apie atžalą. Antrąją, jei vaikas jaučiasi gerai, tėvai trumpam išeina, palieka jį su auklėtoja. Paskutinėmis antrosios savaitės dienomis vaikas paliekamas po pusę dienos vienas.“

Vieną darželio grupę sudaro 15 vaikų ir juos prižiūri trys auklėtojos. Be jų, dar dažnai būna 1-2 studentai praktikantai. Evelinos nuomone, ne taip svarbu, ar daug žaislų turi darželis, kur kas svarbiau, kokios auklėtojos jame dirba, nes tada vaikas greičiau apsipranta, jaučiasi saugesnis, nes yra kam pasiguosti ir prie ko prisiglausti, jei liūdna. „Saviškį pirmaisiais mėnesiais dažnai rasdavau sėdintį auklėtojos Maggan glėbyje. Ir neretai į jį tilpdavo dar du liūdintys mažiukai...“

Vaikai maitinami penkis kartus per dieną. Apie 8.00  gauna pusryčius, 9.00-9.30 valgo vaisių, 11.00-11.30 laukia pietūs, 14.30 – pavakariai, 16.00 duodama vėl vaisių. Pusryčiams dažniausiai valgo duonos, sūrio, mėsytės, agurko. Pietums dažnai patiekiami makaronai, ryžiai, mėsa, žuvis, visada kelių rūšių šviežių daržovių. Vaikui, kuris alergiškas arba nevalgo mėsos, siūlomi specialūs patiekalai. Darželinukai visada geria vandens arba pieno, jokių arbatų, sulčių ar limonadų.

Darželiai „nesiplėšo" siūlydami papildomų veiklų mažiesiems. Manoma, kad ikimokyklinukui visiškai pakanka to, ką veikia visą dieną: piešia, lipdo, klijuoja (grupėje yra įrengta darbelių studija su visomis reikiamomis priemonėmis), mokomi dainelių ir eilėraščių, be to, daug juda lauke. „Darželio kieme paprastai yra sūpynių, čiuožyklų, padangų, per kurias galima laipioti, landžioti. Yra triratukų ir stumdomų dviratukų, kastuvų, kibirėlių ir dar galybė kitokios „amunicijos". Dažniausiai vaikai tiesiog „duodasi" kieme, bet kas kiek laiko organizuojamos išvykos po apylinkes. Mažiai važiuoja autobusu, apeina vietines įžymybes ir pan.“, – vardija Evelina.

Švedijoje gyvenanti lietuvė – apie tai, kas labiausiai stebina čia auginant vaiką
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pelenė... lietuviškai

„Švedijoje yra valstybių ir privačių darželių. Privatus tikrai ne visada geresnis. Ernestas lanko valstybinį. Yra ugdymo įstaigų su tam tikra pedagogine kryptimi, pvz., Montessori, Valdorfo. Mūsų sūnaus ir pirmasis, ir dabartinis darželis taiko itališką Reggio Emilia metodiką, kuri populiari ir Lietuvoje bei ugdo kūrybiškumą, pažinimą, bendravimą, skatina vaikus judėti.

Nuo mažens čia puoselėjama pagarba kitos tautybės, rasės žmonėms. Pildančių prašymą į darželį klausiama, kokiomis kalbomis vaikas kalba namuose. Dažnai darželiai užsako knygučių tomis kalbomis, kuriomis kalba auklėtiniai. Tikrai vaikiškai nudžiugau mūsų darželyje radusi lietuviškas knygas „Du gaideliai" ir „Pelenė“!

Evelina turi tik kelias nuotraukas iš darželio gyvenimo, o ir tos darytos beveik slapta. „Prieš kelerius metus Švedijoje buvo uždrausta fotografuoti darželyje. Net savo vaiko per šventę negalima fotografuoti, tai keista", – stebisi moteris.

Gegužės mėnesio (Nr.5) TAVO VAIKO žurnale skaitykite:

Žmogaus gimimas
Fotoreportažas iš gimdymo namų
Aistros dėl puoduko
Mama tingi žaisti su vaiku
Primaitinimas
Kodėl tradicinis?
Kelionė – trimečio išbandymas
Išsamus naujo žurnalo anonsas – čia.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų joga lauke – kūno ir emocijų mankšta, kuri vyksta net ir per lietų

Vaikų joga baloje. Ekstremaliausia ne jiems, o suaugusiems. Taip juokais galima pavadinti užsiėmimus, vykusius Lauko darželio Kauno Ąžuolyno parko pievoje.

Vedamas į darželį vaikas klykia ir priešinasi kaip tik gali: psichologės patarimai (25)

Klausimą parašiusi mama išgyvena labai sunkų laikotarpį: pradėjęs eiti į darželį sūnus sunkiai jame pripranta, o kasdienės ašaros ir riksmai verčia mamą abejoti - vesti jį į darželį bet kokia kaina ar dar palūkėti metus?

Psichologė pataria, kaip susivaldyti, kai norisi aprėkti vaiką ar net jam suduoti (3)

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė iš VšĮ Psichologinės sveikatos centro savo straipsnyje apžvelgia, kodėl mums, tėvams, neretai būna sunku susitvardyti vaikų akivaizdoje. Ir ką daryti, kad kantrybės užtektų ilgam.

Mano vaikas muša ir skriaudžia kitus: ką man daryti?

4 metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio: pastabų, kad berniukas netinkamai elgiasi ir skriaudžia kitus, ji girdi kone kasdien. Ką mamai patars specialistas?

Kyla klausimų apie vaikų auginimą? Užduok juos jau dabar ir gauk profesionalų atsakymą

Portalas TAVOVAIKAS.lt drauge su VšĮ Psichologinės sveikatos centru suteikia savo skaitytojams unikalią progą nemokamai pasikonsultuoti su vaikų auklėjimo specialistu. Klausimą galite pateikti anonimiškai, o atsakymą į jį publikuosime portale TAVOVAIKAS.lt.

30 frazių, kurios žemina ir gniuždo vaikus (11)

Kartais tai sakome, nes esame pernelyg pavargę. Kartais - nuliūdę ar įskaudinti. Tačiau nuo šių trisdešimt frazių reiktų susilaikyti ir jų niekada nesakyti saviškiams. Jei norime, kad jie augtų sveiki ir laimingi.

Tėvų klaidos, apie kurias garsiai nekalbame, bet jas dar galima ištaisyti (3)

Noriu pakalbėti apie tai, ką priimta nutylėti. O kaipgi kitaip? Argi galima viso pasaulio akivaizdoje pripažinti savo klaidas? Galima ir reikia, mano manymu.

Kas jums svarbiau: kad vaikas mokėtų skaičiuoti ar kad turėtų draugų? (1)

Įprastai neužduodame sau tokių klausimų. Bet psichologė Giedrė Sujetaitė – Volungevičienė būtent tokį uždavė. Ji svarstė, kokius užsiėmimus svarbiau lankyti ikimokyklinukui: lavinančius skaičiavimo, robotikos ar logikos įgūdžius – ar tuos, kurie ugdo emocinį intelektą.

5 frazės, kurias vaikams sako Montessori pedagogai: išbandykite jas savo namuose (1)

Keliais žodžiais apibendrinti, kas yra Montessori ugdymo sistema, gana sudėtinga. Tai gilaus poveikio švietimo ir vaiko ugdymo filosofija. Tai požiūris į pasaulį.

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (2)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Kodėl vidurinieji vaikai daugiau pasiekia už savo brolius ir seseris (3)

Apie tai, kad gimimo eiliškumas šeimoje turi įtakos vaiko charakteriui ir elgesiui, pastebėta jau labai seniai.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Perkate šunį ar katę dėl vaiko? – Įsiklausykite, ką sako specialistė (1)

Turėti šuniuką ar kačiuką yra turbūt kiekvieno vaiko svajonė. Vieni teigia, kad taip yra dėl to, jog vis daugiau vaikų jaučiasi vieniši, kiti – jog šis noras yra užprogramuotas.