Tai daro beveik visi maži vaikai, tačiau ne visi tėvai pastebi

 (5)
Nepaisant to, jog melo sąvoka su savimi neša neigiamą atspalvį, ko gero nei vienas, net apie save ir labai gerai galvojantis, nepaneigs, jog jam yra tekę meluoti. Taip – melas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Paprastai melas naudojamas pasiekti tam tikrų tikslų: išvengti nemalonumų, bausmių, siekiant nenuvilti aplinkinių ar sudaryti geresnį įspūdį apie save. Melo užuomazgas galima pastebėti jau nuo dvejų metų amžiaus. Tad ką su tuo daryti toliau?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Natūralu, jog pastebėjus, kad vaikas meluoja, gali kilti nerimas ar net pyktis. O jeigu jums kas pasakytų, kad tuo turėtumėte pasidžiaugti? Melas gali turėti ir teigiamą atspalvį. Kuomet atžala pradeda meluoti, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių: jei jis bando jus apgauti sulaukęs 2-3 metų amžiaus, kviečiu nurimti. Tai visiškai natūralus procesas, kuris leidžia mums sužinoti, kad vaikas jau geba suprasti, ką jam reikia padaryti/pasakyti, kad kitas padarytų/pagalvotų būtent taip, kaip vaikas nori. Tiesa ta, kad tai reikalauja tam tikrų mąstymo proceso funkcijų, kurios rodo, jog vaikas vystosi ir geba matyti situaciją kito akimis.

Be abejo, pastebėjus šį raidos ženklą galime mintyse pasidžiaugti, tačiau nuo to laiko reikia dėti papildomas pastangas, kurios užkirstų kelią melui ateityje.

Ko gero, svarbu sau atsakyti į klausimą, kuo grėsmingas melas, jei jis padeda išvengti nemalonumų, sudaryti geresnį įspūdį apie save bei nenuvilti kito. Taip, gal pamelavę ir neprarasime darbo, o gal gausime geresnį pasiūlymą nei kiti, ar pamiršus apie draugo gimtadienį pašnibždėję, jog vakare jo laukia staigmena, nesuteiksime jam galimybės nusivilti mumis. Tačiau kviečiu prisiminti vertybes, prasmingų santykių reikšmę ir pagalvoti, kur tai gali nuvesti. O jeigu su jumis taip elgtųsi jūsų vaikas?

Beveik visi ketverių metų vaikai, siekdami išvengti bausmės ar nuslėpti tėvams nepriimtiną elgesį, meluoja. Mokslininkai teigia, jog 4-6 metų vaikų grupėje tai daro 96 proc. vaikų. O didžioji dalis tėvų, manančių, kad jų vaikas nemeluoja bei yra sąžiningas, melo tiesiog nepastebi.
Psichologė Rūta GAIDYTĖ

Kaip jau supratote, melas tėvų bei vaikų santykiuose taip pat yra neišvengiamas. Beveik visi ketverių metų vaikai, siekdami išvengti bausmės ar nuslėpti tėvams nepriimtiną elgesį, meluoja. Mokslininkai teigia, jog 4-6 metų vaikų grupėje tai daro 96 proc. vaikų. O didžioji dalis tėvų, manančių, kad jų vaikas nemeluoja bei yra sąžiningas, melo tiesiog nepastebi. Kalbant apie vyresnes atžalas, įdomu tai, kad kuo geriau vaikas supranta skirtumą tarp melo ir tiesos, tuo didesnė tikimybė, kad kilus grėsmei, jis pameluos. Ir kartais gali pasirodyti, kad nėra prasmės kalbėtis su vaiku, kadangi jis vis pameluoja, ir tikėtina – tai pasikartos. Tačiau šis požiūris yra kenksmingas tolimesnių santykių kūrimui, kadangi ateityje vaikai ar paaugliai gali nebesijausti galintys jums papasakoti apie svarbius savo gyvenimo įvykius bei meluoti apie savo savijautą, nurodydami ją kaip geresnę nei iš tiesų yra.

Tad kaip mokyti vaiką sakyti tiesą?

1. Visų pirma, viena iš melo funkcijų yra išvengti nemalonumų, kas vaikui tolygu – išvengti bausmės. Tad natūralu, jog siekiant, kad vaikas meluotų kuo mažiau, nedera jo bausti. Bausmė tik skatina tobulinti melavimą, ieškoti geresnių apgaulės būdų. Vietoj bausmės, galima pasikalbėti su vaiku apie vertybinį tiesos aspektą bei išgauti pažadą, jog ateityje jis nemeluos. Pasižadėjimas sumažina tikimybę, jog vėl teks susidurti su tokia situacija.

2. Antra, svarbu aiškiai parodyti vaikui neigiamą požiūrį melo atžvilgiu. Tad bet koks melas, tyčinis ar ne, turi susilaukti pasekmės. Įsivaizduokite, jog jums pažadėjo, kad šiandien kartu važinėsitės dviračiu, bet staiga paaiškėja, kad dviračio padanga išsileidusi, o jūs neturite galimybės jos pripūsti. Dėl to jūs nebevažiuojate dviračiu, tačiau suprantate, kad taip nutiko neplanuotai ir apie tai tiesiog nežinojote. Vaikas, nepaisant aplinkybių, šią situaciją supranta kaip melą – žadėjote važiuoti, bet nevažiuojate. Taigi, ir tokiu atveju svarbu, jog būtų išreiškiamas neigiamas požiūris į susiklosčiusią situaciją. Taip vaikui formuojasi tinkamas neigiamas požiūris į melą, vietoj to, jog formuotųsi smerkiamo ir nesmerkiamo melo supratimas. Be to, tėvai dažnai išreiškia neigiamą požiūrį į nusižengimą, o ne jo dangstymą melu. Tad susiklosčius situacijai, kurioje netinkamas elgesys slepiamas melu, svarbu nepamiršti kalbėti ir apie patį melavimo faktą.

3. Trečia, vaikai dažnai meluoja, nes nori įtikti tėvams ar juos nudžiuginti. Tad šiuo atveju svarbu parodyti vaikui, kad tiesos sakymas yra naudingesnis už melą. Kaip tai padaryti? Jeigu įtariate, kad vaikas meluoja, galite pažadėti, jog nepyksite, jeigu jis melavo, o tiesos sakymas jus iš tiesų pradžiugintų. Tačiau čia svarbu, kad vaikui prabilus apie melą, jūs iš tiesų nepyktumėte, suprastumėte ir pasidžiaugtumėte, kad jis pasakė tiesą. Tad mokykime vaikus, kad ne „meluoti yra blogai", o „sakyti tiesą yra gerai".

4. Pasistenkite, jog vaikui nekiltų pagunda meluoti. Dažnai tėvai, siekdami paskatinti teigiamą elgesį ar pasiekimus, užduoda panašius klausimus: „jei šiandien buvai geras darželyje, valgysim tortą, tai kaip, buvai geras?“ Arba „jeigu mokykloje būsi drausmingas, vakare galėsime žiūrėti filmą". Spėkite, ką pasakys vaikas, kuris vakare nori žiūrėti filmą, nepaisant to, ar buvo drausmingas, ar ne? Verčiau paklauskite vaiko, kaip jam sekėsi, kas įdomaus ar neįprasto vyko klasėje/ką veikė darželyje, ir išgirdus, jog mokytoja jį pagyrė ar jis sužinojo ką nors įdomaus, tuomet galite pasivaišinti pyragu ar praleisti vakarą kartu bežiūrint filmą. Tačiau nepamirškite, jog šie paskatinimai geriausiai veikia, kai yra nenuoseklūs, tad vieną dieną galite pasmaguriauti, o kitą tiesiog detaliau pasidomėti, ką gi naujo jis sužinojo.

5. Galiausiai, jūs – tėvai – turite rodyti tinkamą pavyzdį. Nėra prasminga iš vaiko ar paauglio tikėtis, kad jis nemeluos, kai namuose mato, kad melas yra toleruojamas, o patys tėvai taip pat jam meluoja.

Tad būkime geriausios savo paties versijos ir dėkime visas pastangas, kad ateityje turėtume gražius ir darnius santykius su savo atžalomis.

Psichologė Rūta Gaidytė, www.tavosupynes.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.