Tai daro beveik visi maži vaikai, tačiau ne visi tėvai pastebi

 (5)
Nepaisant to, jog melo sąvoka su savimi neša neigiamą atspalvį, ko gero nei vienas, net apie save ir labai gerai galvojantis, nepaneigs, jog jam yra tekę meluoti. Taip – melas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Paprastai melas naudojamas pasiekti tam tikrų tikslų: išvengti nemalonumų, bausmių, siekiant nenuvilti aplinkinių ar sudaryti geresnį įspūdį apie save. Melo užuomazgas galima pastebėti jau nuo dvejų metų amžiaus. Tad ką su tuo daryti toliau?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Natūralu, jog pastebėjus, kad vaikas meluoja, gali kilti nerimas ar net pyktis. O jeigu jums kas pasakytų, kad tuo turėtumėte pasidžiaugti? Melas gali turėti ir teigiamą atspalvį. Kuomet atžala pradeda meluoti, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių: jei jis bando jus apgauti sulaukęs 2-3 metų amžiaus, kviečiu nurimti. Tai visiškai natūralus procesas, kuris leidžia mums sužinoti, kad vaikas jau geba suprasti, ką jam reikia padaryti/pasakyti, kad kitas padarytų/pagalvotų būtent taip, kaip vaikas nori. Tiesa ta, kad tai reikalauja tam tikrų mąstymo proceso funkcijų, kurios rodo, jog vaikas vystosi ir geba matyti situaciją kito akimis.

Be abejo, pastebėjus šį raidos ženklą galime mintyse pasidžiaugti, tačiau nuo to laiko reikia dėti papildomas pastangas, kurios užkirstų kelią melui ateityje.

Ko gero, svarbu sau atsakyti į klausimą, kuo grėsmingas melas, jei jis padeda išvengti nemalonumų, sudaryti geresnį įspūdį apie save bei nenuvilti kito. Taip, gal pamelavę ir neprarasime darbo, o gal gausime geresnį pasiūlymą nei kiti, ar pamiršus apie draugo gimtadienį pašnibždėję, jog vakare jo laukia staigmena, nesuteiksime jam galimybės nusivilti mumis. Tačiau kviečiu prisiminti vertybes, prasmingų santykių reikšmę ir pagalvoti, kur tai gali nuvesti. O jeigu su jumis taip elgtųsi jūsų vaikas?

Beveik visi ketverių metų vaikai, siekdami išvengti bausmės ar nuslėpti tėvams nepriimtiną elgesį, meluoja. Mokslininkai teigia, jog 4-6 metų vaikų grupėje tai daro 96 proc. vaikų. O didžioji dalis tėvų, manančių, kad jų vaikas nemeluoja bei yra sąžiningas, melo tiesiog nepastebi.
Psichologė Rūta GAIDYTĖ

Kaip jau supratote, melas tėvų bei vaikų santykiuose taip pat yra neišvengiamas. Beveik visi ketverių metų vaikai, siekdami išvengti bausmės ar nuslėpti tėvams nepriimtiną elgesį, meluoja. Mokslininkai teigia, jog 4-6 metų vaikų grupėje tai daro 96 proc. vaikų. O didžioji dalis tėvų, manančių, kad jų vaikas nemeluoja bei yra sąžiningas, melo tiesiog nepastebi. Kalbant apie vyresnes atžalas, įdomu tai, kad kuo geriau vaikas supranta skirtumą tarp melo ir tiesos, tuo didesnė tikimybė, kad kilus grėsmei, jis pameluos. Ir kartais gali pasirodyti, kad nėra prasmės kalbėtis su vaiku, kadangi jis vis pameluoja, ir tikėtina – tai pasikartos. Tačiau šis požiūris yra kenksmingas tolimesnių santykių kūrimui, kadangi ateityje vaikai ar paaugliai gali nebesijausti galintys jums papasakoti apie svarbius savo gyvenimo įvykius bei meluoti apie savo savijautą, nurodydami ją kaip geresnę nei iš tiesų yra.

Tad kaip mokyti vaiką sakyti tiesą?

1. Visų pirma, viena iš melo funkcijų yra išvengti nemalonumų, kas vaikui tolygu – išvengti bausmės. Tad natūralu, jog siekiant, kad vaikas meluotų kuo mažiau, nedera jo bausti. Bausmė tik skatina tobulinti melavimą, ieškoti geresnių apgaulės būdų. Vietoj bausmės, galima pasikalbėti su vaiku apie vertybinį tiesos aspektą bei išgauti pažadą, jog ateityje jis nemeluos. Pasižadėjimas sumažina tikimybę, jog vėl teks susidurti su tokia situacija.

2. Antra, svarbu aiškiai parodyti vaikui neigiamą požiūrį melo atžvilgiu. Tad bet koks melas, tyčinis ar ne, turi susilaukti pasekmės. Įsivaizduokite, jog jums pažadėjo, kad šiandien kartu važinėsitės dviračiu, bet staiga paaiškėja, kad dviračio padanga išsileidusi, o jūs neturite galimybės jos pripūsti. Dėl to jūs nebevažiuojate dviračiu, tačiau suprantate, kad taip nutiko neplanuotai ir apie tai tiesiog nežinojote. Vaikas, nepaisant aplinkybių, šią situaciją supranta kaip melą – žadėjote važiuoti, bet nevažiuojate. Taigi, ir tokiu atveju svarbu, jog būtų išreiškiamas neigiamas požiūris į susiklosčiusią situaciją. Taip vaikui formuojasi tinkamas neigiamas požiūris į melą, vietoj to, jog formuotųsi smerkiamo ir nesmerkiamo melo supratimas. Be to, tėvai dažnai išreiškia neigiamą požiūrį į nusižengimą, o ne jo dangstymą melu. Tad susiklosčius situacijai, kurioje netinkamas elgesys slepiamas melu, svarbu nepamiršti kalbėti ir apie patį melavimo faktą.

3. Trečia, vaikai dažnai meluoja, nes nori įtikti tėvams ar juos nudžiuginti. Tad šiuo atveju svarbu parodyti vaikui, kad tiesos sakymas yra naudingesnis už melą. Kaip tai padaryti? Jeigu įtariate, kad vaikas meluoja, galite pažadėti, jog nepyksite, jeigu jis melavo, o tiesos sakymas jus iš tiesų pradžiugintų. Tačiau čia svarbu, kad vaikui prabilus apie melą, jūs iš tiesų nepyktumėte, suprastumėte ir pasidžiaugtumėte, kad jis pasakė tiesą. Tad mokykime vaikus, kad ne „meluoti yra blogai", o „sakyti tiesą yra gerai".

4. Pasistenkite, jog vaikui nekiltų pagunda meluoti. Dažnai tėvai, siekdami paskatinti teigiamą elgesį ar pasiekimus, užduoda panašius klausimus: „jei šiandien buvai geras darželyje, valgysim tortą, tai kaip, buvai geras?“ Arba „jeigu mokykloje būsi drausmingas, vakare galėsime žiūrėti filmą". Spėkite, ką pasakys vaikas, kuris vakare nori žiūrėti filmą, nepaisant to, ar buvo drausmingas, ar ne? Verčiau paklauskite vaiko, kaip jam sekėsi, kas įdomaus ar neįprasto vyko klasėje/ką veikė darželyje, ir išgirdus, jog mokytoja jį pagyrė ar jis sužinojo ką nors įdomaus, tuomet galite pasivaišinti pyragu ar praleisti vakarą kartu bežiūrint filmą. Tačiau nepamirškite, jog šie paskatinimai geriausiai veikia, kai yra nenuoseklūs, tad vieną dieną galite pasmaguriauti, o kitą tiesiog detaliau pasidomėti, ką gi naujo jis sužinojo.

5. Galiausiai, jūs – tėvai – turite rodyti tinkamą pavyzdį. Nėra prasminga iš vaiko ar paauglio tikėtis, kad jis nemeluos, kai namuose mato, kad melas yra toleruojamas, o patys tėvai taip pat jam meluoja.

Tad būkime geriausios savo paties versijos ir dėkime visas pastangas, kad ateityje turėtume gražius ir darnius santykius su savo atžalomis.

Psichologė Rūta Gaidytė, www.tavosupynes.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.

Tomas Lagūnavičius: už kaprizų slepiasi nepatenkinti vaiko troškimai

Jei jūsų vaikas neklauso, rodo „ožius", iš principo tai yra gerai. Normalu, nes jis bręsta. Formuojasi jo vidinis „aš". Tačiau vaiko noras tapti kuo greičiau savarankišku, sukelia labai daug nepatogumų tėvams.

Pirmojo nevalstybinio darželio Kaune įkūrėja neieškojo pedagogų su diplomais

Šiandien Kaune skaičiuojama 20 privataus ugdymo erdvių darželinukams, bet 2010 m. tokios vietos nebuvo, ir Rasa Tamašauskaitė įkūrė pirmą privatų darželį mieste, kurį ir pavadino Kauno privačiu darželiu.