Tai daro beveik visi maži vaikai, tačiau ne visi tėvai pastebi

 (5)
Nepaisant to, jog melo sąvoka su savimi neša neigiamą atspalvį, ko gero nei vienas, net apie save ir labai gerai galvojantis, nepaneigs, jog jam yra tekę meluoti. Taip – melas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Paprastai melas naudojamas pasiekti tam tikrų tikslų: išvengti nemalonumų, bausmių, siekiant nenuvilti aplinkinių ar sudaryti geresnį įspūdį apie save. Melo užuomazgas galima pastebėti jau nuo dvejų metų amžiaus. Tad ką su tuo daryti toliau?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Natūralu, jog pastebėjus, kad vaikas meluoja, gali kilti nerimas ar net pyktis. O jeigu jums kas pasakytų, kad tuo turėtumėte pasidžiaugti? Melas gali turėti ir teigiamą atspalvį. Kuomet atžala pradeda meluoti, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių: jei jis bando jus apgauti sulaukęs 2-3 metų amžiaus, kviečiu nurimti. Tai visiškai natūralus procesas, kuris leidžia mums sužinoti, kad vaikas jau geba suprasti, ką jam reikia padaryti/pasakyti, kad kitas padarytų/pagalvotų būtent taip, kaip vaikas nori. Tiesa ta, kad tai reikalauja tam tikrų mąstymo proceso funkcijų, kurios rodo, jog vaikas vystosi ir geba matyti situaciją kito akimis.

Be abejo, pastebėjus šį raidos ženklą galime mintyse pasidžiaugti, tačiau nuo to laiko reikia dėti papildomas pastangas, kurios užkirstų kelią melui ateityje.

Ko gero, svarbu sau atsakyti į klausimą, kuo grėsmingas melas, jei jis padeda išvengti nemalonumų, sudaryti geresnį įspūdį apie save bei nenuvilti kito. Taip, gal pamelavę ir neprarasime darbo, o gal gausime geresnį pasiūlymą nei kiti, ar pamiršus apie draugo gimtadienį pašnibždėję, jog vakare jo laukia staigmena, nesuteiksime jam galimybės nusivilti mumis. Tačiau kviečiu prisiminti vertybes, prasmingų santykių reikšmę ir pagalvoti, kur tai gali nuvesti. O jeigu su jumis taip elgtųsi jūsų vaikas?

Beveik visi ketverių metų vaikai, siekdami išvengti bausmės ar nuslėpti tėvams nepriimtiną elgesį, meluoja. Mokslininkai teigia, jog 4-6 metų vaikų grupėje tai daro 96 proc. vaikų. O didžioji dalis tėvų, manančių, kad jų vaikas nemeluoja bei yra sąžiningas, melo tiesiog nepastebi.
Psichologė Rūta GAIDYTĖ

Kaip jau supratote, melas tėvų bei vaikų santykiuose taip pat yra neišvengiamas. Beveik visi ketverių metų vaikai, siekdami išvengti bausmės ar nuslėpti tėvams nepriimtiną elgesį, meluoja. Mokslininkai teigia, jog 4-6 metų vaikų grupėje tai daro 96 proc. vaikų. O didžioji dalis tėvų, manančių, kad jų vaikas nemeluoja bei yra sąžiningas, melo tiesiog nepastebi. Kalbant apie vyresnes atžalas, įdomu tai, kad kuo geriau vaikas supranta skirtumą tarp melo ir tiesos, tuo didesnė tikimybė, kad kilus grėsmei, jis pameluos. Ir kartais gali pasirodyti, kad nėra prasmės kalbėtis su vaiku, kadangi jis vis pameluoja, ir tikėtina – tai pasikartos. Tačiau šis požiūris yra kenksmingas tolimesnių santykių kūrimui, kadangi ateityje vaikai ar paaugliai gali nebesijausti galintys jums papasakoti apie svarbius savo gyvenimo įvykius bei meluoti apie savo savijautą, nurodydami ją kaip geresnę nei iš tiesų yra.

Tad kaip mokyti vaiką sakyti tiesą?

1. Visų pirma, viena iš melo funkcijų yra išvengti nemalonumų, kas vaikui tolygu – išvengti bausmės. Tad natūralu, jog siekiant, kad vaikas meluotų kuo mažiau, nedera jo bausti. Bausmė tik skatina tobulinti melavimą, ieškoti geresnių apgaulės būdų. Vietoj bausmės, galima pasikalbėti su vaiku apie vertybinį tiesos aspektą bei išgauti pažadą, jog ateityje jis nemeluos. Pasižadėjimas sumažina tikimybę, jog vėl teks susidurti su tokia situacija.

2. Antra, svarbu aiškiai parodyti vaikui neigiamą požiūrį melo atžvilgiu. Tad bet koks melas, tyčinis ar ne, turi susilaukti pasekmės. Įsivaizduokite, jog jums pažadėjo, kad šiandien kartu važinėsitės dviračiu, bet staiga paaiškėja, kad dviračio padanga išsileidusi, o jūs neturite galimybės jos pripūsti. Dėl to jūs nebevažiuojate dviračiu, tačiau suprantate, kad taip nutiko neplanuotai ir apie tai tiesiog nežinojote. Vaikas, nepaisant aplinkybių, šią situaciją supranta kaip melą – žadėjote važiuoti, bet nevažiuojate. Taigi, ir tokiu atveju svarbu, jog būtų išreiškiamas neigiamas požiūris į susiklosčiusią situaciją. Taip vaikui formuojasi tinkamas neigiamas požiūris į melą, vietoj to, jog formuotųsi smerkiamo ir nesmerkiamo melo supratimas. Be to, tėvai dažnai išreiškia neigiamą požiūrį į nusižengimą, o ne jo dangstymą melu. Tad susiklosčius situacijai, kurioje netinkamas elgesys slepiamas melu, svarbu nepamiršti kalbėti ir apie patį melavimo faktą.

3. Trečia, vaikai dažnai meluoja, nes nori įtikti tėvams ar juos nudžiuginti. Tad šiuo atveju svarbu parodyti vaikui, kad tiesos sakymas yra naudingesnis už melą. Kaip tai padaryti? Jeigu įtariate, kad vaikas meluoja, galite pažadėti, jog nepyksite, jeigu jis melavo, o tiesos sakymas jus iš tiesų pradžiugintų. Tačiau čia svarbu, kad vaikui prabilus apie melą, jūs iš tiesų nepyktumėte, suprastumėte ir pasidžiaugtumėte, kad jis pasakė tiesą. Tad mokykime vaikus, kad ne „meluoti yra blogai", o „sakyti tiesą yra gerai".

4. Pasistenkite, jog vaikui nekiltų pagunda meluoti. Dažnai tėvai, siekdami paskatinti teigiamą elgesį ar pasiekimus, užduoda panašius klausimus: „jei šiandien buvai geras darželyje, valgysim tortą, tai kaip, buvai geras?“ Arba „jeigu mokykloje būsi drausmingas, vakare galėsime žiūrėti filmą". Spėkite, ką pasakys vaikas, kuris vakare nori žiūrėti filmą, nepaisant to, ar buvo drausmingas, ar ne? Verčiau paklauskite vaiko, kaip jam sekėsi, kas įdomaus ar neįprasto vyko klasėje/ką veikė darželyje, ir išgirdus, jog mokytoja jį pagyrė ar jis sužinojo ką nors įdomaus, tuomet galite pasivaišinti pyragu ar praleisti vakarą kartu bežiūrint filmą. Tačiau nepamirškite, jog šie paskatinimai geriausiai veikia, kai yra nenuoseklūs, tad vieną dieną galite pasmaguriauti, o kitą tiesiog detaliau pasidomėti, ką gi naujo jis sužinojo.

5. Galiausiai, jūs – tėvai – turite rodyti tinkamą pavyzdį. Nėra prasminga iš vaiko ar paauglio tikėtis, kad jis nemeluos, kai namuose mato, kad melas yra toleruojamas, o patys tėvai taip pat jam meluoja.

Tad būkime geriausios savo paties versijos ir dėkime visas pastangas, kad ateityje turėtume gražius ir darnius santykius su savo atžalomis.

Psichologė Rūta Gaidytė, www.tavosupynes.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.