Tai daro beveik visi maži vaikai, tačiau ne visi tėvai pastebi

 (5)
Nepaisant to, jog melo sąvoka su savimi neša neigiamą atspalvį, ko gero nei vienas, net apie save ir labai gerai galvojantis, nepaneigs, jog jam yra tekę meluoti. Taip – melas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Paprastai melas naudojamas pasiekti tam tikrų tikslų: išvengti nemalonumų, bausmių, siekiant nenuvilti aplinkinių ar sudaryti geresnį įspūdį apie save. Melo užuomazgas galima pastebėti jau nuo dvejų metų amžiaus. Tad ką su tuo daryti toliau?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Natūralu, jog pastebėjus, kad vaikas meluoja, gali kilti nerimas ar net pyktis. O jeigu jums kas pasakytų, kad tuo turėtumėte pasidžiaugti? Melas gali turėti ir teigiamą atspalvį. Kuomet atžala pradeda meluoti, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių: jei jis bando jus apgauti sulaukęs 2-3 metų amžiaus, kviečiu nurimti. Tai visiškai natūralus procesas, kuris leidžia mums sužinoti, kad vaikas jau geba suprasti, ką jam reikia padaryti/pasakyti, kad kitas padarytų/pagalvotų būtent taip, kaip vaikas nori. Tiesa ta, kad tai reikalauja tam tikrų mąstymo proceso funkcijų, kurios rodo, jog vaikas vystosi ir geba matyti situaciją kito akimis.

Be abejo, pastebėjus šį raidos ženklą galime mintyse pasidžiaugti, tačiau nuo to laiko reikia dėti papildomas pastangas, kurios užkirstų kelią melui ateityje.

Ko gero, svarbu sau atsakyti į klausimą, kuo grėsmingas melas, jei jis padeda išvengti nemalonumų, sudaryti geresnį įspūdį apie save bei nenuvilti kito. Taip, gal pamelavę ir neprarasime darbo, o gal gausime geresnį pasiūlymą nei kiti, ar pamiršus apie draugo gimtadienį pašnibždėję, jog vakare jo laukia staigmena, nesuteiksime jam galimybės nusivilti mumis. Tačiau kviečiu prisiminti vertybes, prasmingų santykių reikšmę ir pagalvoti, kur tai gali nuvesti. O jeigu su jumis taip elgtųsi jūsų vaikas?

Beveik visi ketverių metų vaikai, siekdami išvengti bausmės ar nuslėpti tėvams nepriimtiną elgesį, meluoja. Mokslininkai teigia, jog 4-6 metų vaikų grupėje tai daro 96 proc. vaikų. O didžioji dalis tėvų, manančių, kad jų vaikas nemeluoja bei yra sąžiningas, melo tiesiog nepastebi.
Psichologė Rūta GAIDYTĖ

Kaip jau supratote, melas tėvų bei vaikų santykiuose taip pat yra neišvengiamas. Beveik visi ketverių metų vaikai, siekdami išvengti bausmės ar nuslėpti tėvams nepriimtiną elgesį, meluoja. Mokslininkai teigia, jog 4-6 metų vaikų grupėje tai daro 96 proc. vaikų. O didžioji dalis tėvų, manančių, kad jų vaikas nemeluoja bei yra sąžiningas, melo tiesiog nepastebi. Kalbant apie vyresnes atžalas, įdomu tai, kad kuo geriau vaikas supranta skirtumą tarp melo ir tiesos, tuo didesnė tikimybė, kad kilus grėsmei, jis pameluos. Ir kartais gali pasirodyti, kad nėra prasmės kalbėtis su vaiku, kadangi jis vis pameluoja, ir tikėtina – tai pasikartos. Tačiau šis požiūris yra kenksmingas tolimesnių santykių kūrimui, kadangi ateityje vaikai ar paaugliai gali nebesijausti galintys jums papasakoti apie svarbius savo gyvenimo įvykius bei meluoti apie savo savijautą, nurodydami ją kaip geresnę nei iš tiesų yra.

Tad kaip mokyti vaiką sakyti tiesą?

1. Visų pirma, viena iš melo funkcijų yra išvengti nemalonumų, kas vaikui tolygu – išvengti bausmės. Tad natūralu, jog siekiant, kad vaikas meluotų kuo mažiau, nedera jo bausti. Bausmė tik skatina tobulinti melavimą, ieškoti geresnių apgaulės būdų. Vietoj bausmės, galima pasikalbėti su vaiku apie vertybinį tiesos aspektą bei išgauti pažadą, jog ateityje jis nemeluos. Pasižadėjimas sumažina tikimybę, jog vėl teks susidurti su tokia situacija.

2. Antra, svarbu aiškiai parodyti vaikui neigiamą požiūrį melo atžvilgiu. Tad bet koks melas, tyčinis ar ne, turi susilaukti pasekmės. Įsivaizduokite, jog jums pažadėjo, kad šiandien kartu važinėsitės dviračiu, bet staiga paaiškėja, kad dviračio padanga išsileidusi, o jūs neturite galimybės jos pripūsti. Dėl to jūs nebevažiuojate dviračiu, tačiau suprantate, kad taip nutiko neplanuotai ir apie tai tiesiog nežinojote. Vaikas, nepaisant aplinkybių, šią situaciją supranta kaip melą – žadėjote važiuoti, bet nevažiuojate. Taigi, ir tokiu atveju svarbu, jog būtų išreiškiamas neigiamas požiūris į susiklosčiusią situaciją. Taip vaikui formuojasi tinkamas neigiamas požiūris į melą, vietoj to, jog formuotųsi smerkiamo ir nesmerkiamo melo supratimas. Be to, tėvai dažnai išreiškia neigiamą požiūrį į nusižengimą, o ne jo dangstymą melu. Tad susiklosčius situacijai, kurioje netinkamas elgesys slepiamas melu, svarbu nepamiršti kalbėti ir apie patį melavimo faktą.

3. Trečia, vaikai dažnai meluoja, nes nori įtikti tėvams ar juos nudžiuginti. Tad šiuo atveju svarbu parodyti vaikui, kad tiesos sakymas yra naudingesnis už melą. Kaip tai padaryti? Jeigu įtariate, kad vaikas meluoja, galite pažadėti, jog nepyksite, jeigu jis melavo, o tiesos sakymas jus iš tiesų pradžiugintų. Tačiau čia svarbu, kad vaikui prabilus apie melą, jūs iš tiesų nepyktumėte, suprastumėte ir pasidžiaugtumėte, kad jis pasakė tiesą. Tad mokykime vaikus, kad ne „meluoti yra blogai", o „sakyti tiesą yra gerai".

4. Pasistenkite, jog vaikui nekiltų pagunda meluoti. Dažnai tėvai, siekdami paskatinti teigiamą elgesį ar pasiekimus, užduoda panašius klausimus: „jei šiandien buvai geras darželyje, valgysim tortą, tai kaip, buvai geras?“ Arba „jeigu mokykloje būsi drausmingas, vakare galėsime žiūrėti filmą". Spėkite, ką pasakys vaikas, kuris vakare nori žiūrėti filmą, nepaisant to, ar buvo drausmingas, ar ne? Verčiau paklauskite vaiko, kaip jam sekėsi, kas įdomaus ar neįprasto vyko klasėje/ką veikė darželyje, ir išgirdus, jog mokytoja jį pagyrė ar jis sužinojo ką nors įdomaus, tuomet galite pasivaišinti pyragu ar praleisti vakarą kartu bežiūrint filmą. Tačiau nepamirškite, jog šie paskatinimai geriausiai veikia, kai yra nenuoseklūs, tad vieną dieną galite pasmaguriauti, o kitą tiesiog detaliau pasidomėti, ką gi naujo jis sužinojo.

5. Galiausiai, jūs – tėvai – turite rodyti tinkamą pavyzdį. Nėra prasminga iš vaiko ar paauglio tikėtis, kad jis nemeluos, kai namuose mato, kad melas yra toleruojamas, o patys tėvai taip pat jam meluoja.

Tad būkime geriausios savo paties versijos ir dėkime visas pastangas, kad ateityje turėtume gražius ir darnius santykius su savo atžalomis.

Psichologė Rūta Gaidytė, www.tavosupynes.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų žaidimai lauke žiemą: idėjos, ką veikti

Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą.

10 patarimų tėvams, kuriuos verta žinoti kaip 2X2

Vaiko auklėjimas – iššūkis, su kuriuo tėvai susiduria kasdien. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas: vos pirmą žingsnį žengiantis pypliukas ar savo nuomonę turintis darželinukas.

Psichologė I.Daniūnaitė: „Tikėkite vaiku, kai sako, kad buvo skriaudžiamas“

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą.

Žaidimų pasimatymo diena: patarimai tėvams, kaip ją surengti be jokių žaislų

Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų diena, kuomet skirtingos šeimos su vaikais susiburia žaidimams. Kaip organizuoti žaidimų pasimatymus ir kaip jiems pasiruošti, pataria vaikų ankstyvojo ugdymo ir laisvojo žaidimo mokytoja Renata Lazdin.

5 vaikų auginimo klaidos, kurių nelinkim niekam

Iš didelio rašto išeina iš krašto. Taip sako viena patarlė, kuri labai tinka šio mūsų straipsnio apibendrinimui. Aptarsime 5 tėvų elgsenos modelius, kuomet per didelė meilė ima ne juokais kenkti vaikui.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: apie pusiausvyrą gyvenant su vaikais

Ar gali būti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug sureikšminame vaikų gyvenimus? Kartais net pamiršdami, kad mes, suaugusieji, taip pat gyvenam savus gyvenimus ir atsakingi visų pirma už savo gyvenimą?

Pavargusi mama apšaukia vaiką: psichologės komentaras

Laiške mama prisipažįsta, kad kartais apšaukia savo trejų metų dukrytę. Paskutiniuoju metu ji tapo baili, tad mama sunerimo – gal jos pakeltas balsas yra „kaltas“ dėl dukters baimių?

23 dovanos, kurias įteikus vaikui, jis jas saugos visą gyvenimą (2)

Jeigu svarstote, ką padovanoti savo vaikui, turime jums amžinų, niekada nesenstančių ir visada vertingų, dovanų sąrašą.

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (65)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Naujas šeimos narys ir pasikeitęs vaiko elgesys: pataria specialistė

Tris vaikus auginanti mama klausia specialistų patarimų, kaip lengviau padėti vyresniesiems vaikams išgyventi „sosto netekimą“. Vilmos Petrikienės atsakymas pravers visoms panašioje situacijose atsidūrusioms šeimoms.