Taisyklė, kurios turi laikytis vaikų darželius lankančių vaikų tėvai

 (5)
Nėra visiems darželiams privalomos bendros metodinės rekomendacijos, kuri nurodytų, leisti ar ne vaikams neštis žaislų iš namų, todėl kiek darželių, tiek ir tvarkų, tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų laikosi griežtos nuomonės: namų daiktai darželyje trukdo. Kodėl?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Šiandien nešiuosi Elzą, nes Greta norėjo su ja pažaisti", – ryte sako dukrytė, į darželio kuprinę grūsdama mėgstamiausią lėlę.

„Greta, atsinešiau Elzą! Draugausi su manimi?" – net nenusirengusi traukia lėlę iš kuprinės ir mojuoja ja kitoms mergaitėms prieš nosis. „Leisi man pažaisti?", „O man?" – subėga jų visas būrys.

Vakare auklėtoja paprašo lėlių nei jokių kitų žaislų daugiau niekada nesinešti.

Nėra visiems darželiams privalomos bendros metodinės rekomendacijos, kuri nurodytų, leisti ar ne vaikams neštis žaislų iš namų, todėl kiek darželių, tiek ir tvarkų, tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų laikosi griežtos nuomonės: namų daiktai darželyje trukdo. Kodėl?

Konsultuoja psichologė Dovilė Jankauskienė.

1. Trukdo „augti"

„Kas vyksta, kai vaikas į grupę atsineša žaisliuką? Ogi sunku juo dalytis, nes žaislas yra jo, jis pats nori žaisti, o kai žaisti nebenori, pradeda labai saugoti, rūpintis, kad niekas nepaimtų, neatimtų, neprisiliestų. Perdėtas rūpinimasis savo turtu trukdo įsijausti į darželio reikalus, įsilieti į grupę, dalyvauti bendruose žaidimuose, ugdomojoje veikloje, vaikui neįdomu niekas, tik jo žaislas.

Antra vertus, jei vaikas nėra toks atidus savo žaislui, juo taip labai nesirūpina, dažniausiai nutinka taip, kad keliaudamas iš rankų į rankas jis pasimeta. Tada užverda kiti rūpesčiai ir nemalonumai, kunkuliuoja emocijos: kas paėmė, kur padėjo, gal sulaužė ir t. t. Kaltųjų paieška visus, taip pat ir auklėtoją verčia jaustis nesmagiai. Tai taip pat rūpestis, kuris trukdo įsijausti į darželio reikalus.

Darželį lankyti pradėjęs vaikas turi persiorientuoti iš namų tvarkos į grupės tvarką. Grupėje, bendruomenėje galioja kitos taisyklės ir norėdamas prisitaikyti, socializuotis vaikas turi su jomis susitaikyti, jų išmokti. Darželio žaislais vaikai mokomi dalytis. Natūralu, kad grupėje nėra dvidešimties triratukų, geriausiu atveju – du-trys. Taigi, visi vaikai turi laikytis visiems vienodos taisyklės: stoja į eilę, vienas apvažiuoja tris ratus, tada ant jo persėda kitas. Svarbiausia, kad taisyklės neturėtų išimčių, jų būtų lengva laikytis ir nebūtų išskiriamas nė vienas vaikas. Darželyje svarbus yra visos grupės interesas ir vaikai netrukus ima suprasti, kad nustatytos taisyklės „veikia" jų pačių labui: su manimi elgsis taip pat, kaip elgiasi su kitais."

2. Rinkos dėsniai žiaurūs

Tačiau kaip tik jie pradeda valdyti vaikų grupę, kai vienas atsineša gerą žaislą, o kitas – dar geresnį. Pedagogai pastebi, kad neretai žaislas vaikui yra daugiau nei žaislas – jis tampa įrankiu konkuruoti, pelnyti sėkmę (arba, deja, ją prarasti), įsitvirtinti grupėje (arba būti iš jos „išmestam"). D.Jankauskienė: „Iš namų į darželį atsineštas žaislas tampa vaiko vertės matu. Jei turi žaislą, kurio nori visi, esi geras draugas, o jei neturi? Jei duosi man pažaisti, aš su tavimi draugausiu, o jei neduosi – deja, mano draugas šiandien bus kitas. Vaikai greitai supranta, kad žaislu galima „nusipirkti" draugą. Tokie dalykai trukdo formuotis sveikam vaikų santykiui, jis formuojasi vartotojiškas, išnaudotojiškas ir netgi su prievartos elementais. Vaikas, kurį žaislas „užmeta" ant sėkmės bangos, netrukus pasijus išnaudojamas. Antra vertus, ne kiekvienas gali atsinešti „topinį" žaislą ir stebinti draugus, taigi, tas, kuris negali atsinešti vertingo daikto, jaučiasi pažemintas. Auklėtoja, kuri leidžia į grupę neštis žaislų iš namų, turi suprasti, kad „užduoda toną" nekontroliuojamiems dalykams: kivirčams, chaosui, kurį lemia tai, kad vaikai vienas kito vertę matuoja daiktais."

3. Ilgėja adaptacija

Manoma, kad daiktai iš namų gali padėti pagreitinti darželio naujoko adaptaciją. Kartais net rekomenduojama atsinešti mėgstamiausią žaisliuką, esą vaikui jis primins namus, todėl jausis saugesnis. Tačiau psichologė D.Jankauskienė tam nepritaria: „Dažnai vaikai turi „mylimukus", kitaip dar vadinamus tranzitiniais objektais, kurie padeda jaustis saugiau, kai tenka pereiti iš vienos būsenos į kitą, pavyzdžiui, iš mamos lovos į savo lovelę, kai patiria stiprių išgyvenimų ir pan. Tranzitinis objektas yra tarsi mamos pakaitalas. Paprastai tai būna koks pliušinis meškutis, skudurėlis, bet gali būti ir karinė mašina bei kieta lėlė. Būtų gerai, kad tranzitinio objekto vaikas į darželį išvis nesineštų, nes šį žaislą saugos dar atidžiau, su didesniu rūpesčiu ir nerimu – juk tai ryšys su mama! Be to, taip tik dar labiau prie jo prisiriš. Prieš pradėdamas lankyti darželį vaikas turėtų su tokiu žaislu atsisveikinti.

Jei vaikas be „mylimuko" negali išeiti iš namų, tai turi palikti jį darželio spintelėje. Vieni darželinukai tam priešinasi labiau, kiti mažiau, tačiau ši „užduotis" tokio amžiaus vaikams nėra neįveikiama. Tai, kad niekas iš „grupiokų" nesineša savų žaislų, vaikams suteikia savitą ramybę ir saugumą.

Kai vaikas priims darželio taisykles ir su jomis susitaikys, jausis saugiau ir jam bus lengviau, nei būti apsikabinus savo žaislą ir gyventi nežinant, kada teks su juo atsisveikinti. Vaikas, kuriam leisite darželyje būti su mėgstamiausiu žaisliuku, neišmoks būti kitaip. Tačiau juk į darželį vaikas ir ateina mokytis būti kitaip. Svarbu suvokti, kad neatsisveikinusio su žaisliuku vaiko socialiniai santykiai darželyje bus apriboti tik rūpesčiu, kaip saugoti žaisliuką nuo kitų."

KĄ DARYTI, JEIGU...

...vaikas neišeina iš namų be vieno ar kito žaisliuko, verkia, nes nori jį pasiimti.

Leiskite pasiimti su sąlyga, kad paliks jį darželio spintelėje. Vaikas galbūt jausis ramiau žinodamas, kad žaisliukas yra šalia jo, stebi jį pro spintelės „akutę". Svarbu, kad žaislas nenukeliautų į grupę, nes tik jo neturėdamas mažylis mokysis dalytis darželio žaislais, bendradarbiauti su kitais vaikais, žaisti ir t. t.

...darželis yra labai „suvargęs" ir prašo tėvų pagalbos nupirkti naujų žaislų.

Tuomet atneštą naują žaisliuką auklėtoja turėtų pristatyti visai grupei, vieną kartą garsiai pasakyti, kad jį nupirko, pavyzdžiui, Modesto šeima, ir dovanoja darželiui, taigi, „jis dabar yra mūsų visų." Viskas. Žaislas tapo visų ir daugiau niekada nereikėtų užsiminti, kieno šeima jį nupirko ir juolab kad Modestas galbūt turi į jį pirmenybę. Svarbu aiškiai susitarti – su tėvais ir vaikais, kad nė vienas vaikas išskirtinių teisių į dovanotą žaislą neturi. Antraip dovanojusios šeimos vaikas ne tik užims išskirtinę poziciją, bet, gali būti, neįstengs atsipalaiduoti, saugos tą žaislą, jo pavydės ir pan.

...vaikui lengviau užmigti pietų miego, kai apsikabina namais kvepiantį žaisliuką.

Tėvai ir auklėtoja turėtų susitarti, kad visi vaikai gali atsinešti „migdukus" ir pasikabinti juos ant lovytės krašto ar pasidėti po pagalve. Svarbu, kad „migdukas" „neišliptų" iš lovytės, visada būtų joje ir lauktų šeimininko, t. y. mažylis pamiega, keliasi ir eina žaisti, o žaisliukas-migdukas lieka lovytėje laukti kito pietų miegelio. Be to, svarbu, kad miego žaislas iš tikrųjų padėtų vaikui nurimti, neskatintų žaisti.

...darželyje yra tvarka, kad visą savaitę žaislų neštis negalima, o pavyzdžiui, penktadienį, galima. Arba kartą per mėnesį.

Geriausiai yra niekam niekada nedaryti jokių išimčių, nes vaikai jų nesupranta: kodėl jam galima o man – ne, kodėl visą savaitę žaislų nesinešame, jei penktadienį nešamės ir t. t. Po penktadienio kiekvieną pirmadienį vaikui vėl reikia „persiorientuoti". Tačiau jei yra tokia tvarka, būtų gerai, kad atsinešę savo žaislus vaikai vienas kitam juos pristatytų per „Ryto" ratą, papasakotų apie jį, organizuotų bendrą žaidimą, kai visi žaidžia tik su savo žaisliukais, paskui jais apsikeičia. Pažaidę „namų" žaisliukus vaikai turėtų padėti į spinteles, kad šie netrukdytų eiti į lauką, pietauti ar užsiimti kita veikla, o vaikas būtų ramus, kad žaisliuko niekas nepaims.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.