Tėvų elgesys, kuris sužeidžia vaiko širdį ne mažiau kaip diržas

 (96)
Pažvelgti į savo elgesį su vaikais iš šalies visada yra protingas siūlymas. Kiek kartų sakote saviškiams NE, kiek kartų pagiriate, o kiek kartų priekaištaujate?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Komunikuodami su savo vaikais mes, tėvai, visada norime rezultato. Aišku, teigiamo. Juk savaime suprantama, kad vaikas, neragintas išnešantis šiukšlių kibirą, tėvus nudžiugins labiau, negu tas, kuris ir tris kartus paragintas pamiršta.

Tačiau tėvų mėgstami paliepimai, prigrasymai, moralai ir priekaištai dažnai neduoda norimo rezultato.

Neefektyvaus tėvų bendravimo su vaikais pavyzdžiai:

Paliepimai: „tuoj pat liaukis", išnešk kibirą", greitai į lovą", „nutilk".

Šiose kategoriškose frazėse vaikas girdi tėvų nenorą įsigilinti į jo problemą, jaučia nepagarbą jo savarankiškumui. Tokie žodžiai sukelia neteisybės pojūtį, apskritai vaikas gali pasijusi paliktas bėdoje. Į tai reaguodami vaikai atsikalbinėja, užsispiria, įsižeidžia.

Įspėjimai, prigrasymai, grasinimai: „jei nenustosi verkti, išeisiu", „žiūrėk, kad blogiau nebūtų", „dar kartą tai pasikartos, paimsiu diržą", „laiku negrįši, kaltink save".

Grasinimai neturi prasmės, jei vaikas išgyvena kažką nemalonaus, jie tik įvarys jį į kampą. Grasinimai, įspėjimai neefektyvūs dar ir tuo, kad ne tik žemina vaiką, bet dažnai juos girdėdami vaikai įpranta ir nustoja į juos reaguoti.

Moralai, pamokymai, pamokslai: „reikia gražiai elgtis", „visi žmonės turi dirbti", „privalai gerbti suaugusiuosius".

Įprastai iš tokių frazių vaikai nieko naujo nesužino. Niekas nesikeičia nuo to, kad jie girdi tai šimtas pirmą kartą. Jie jaučia autoriteto spaudimą, kartais kaltę, kartais nuobodulį, o dažniausiai – viską iš karto.

Moralinės nuostatos ir klusnus elgesys vaikams įskiepijamas ne tiek žodžiais, kiek atmosfera namuose, suaugusių, pirmiausia – tėvų, elgesio mėgdžiojimu. Jei šeimoje visi dirba, nesisvaido grubiais žodžiais, nemeluoja, atlieka namų ruošos darbus, patikėkite – vaikas žinos, kaip reikia tinkamai elgtis.

Jei jis nusižengia elgesio taisyklėms, vertėtų pastebėti, ar šeimoje kas nors panašiai nesielgia. Jei ši priežastis atkrenta, greičiausiai yra kita – vaikas yra emociškai nestabilus, išsibalansavęs. Abiem atvejais pamokymai žodžiais – pats prasčiausias būdas, norint sulaukti rezultatų.

Patarimai, sprendimai: „o tu imk ir pasakyk...", „kodėl tau nepabandžius...", „man atrodo, reikia atsiprašyti", „tavo vietoje duočiau grąžos'.

Įprastai negailime tokių patarimų. Be to, laikome savo pareiga patarti vaikams. Mes juk suaugusieji, turime daugiau patirties... Dažnai pavyzdžiu nurodome save: „Kai buvau tavo amžiaus..." Tačiau vaikai nelinkę klausyti mūsų patarimų. Kartais netgi atrėžia: „Tu taip galvoji, o aš kitaip", „Pats žinau" ir pan.

Kas slypi už tokios negatyvios vaiko reakcijos? Noras būti savarankišku, pačiam priimti sprendimus. Juk ir mums, suaugusiems, ne visada patinka kitų patarimai. Vaikai kur kas jautresni už mus. Kas kartą patardami vaikui tarsi parodome, kad jis dar mažas, neturi patirties, o mes – protingesni, geriau žinome.

Tokia tėvų pozicija – iš aukščiau – erzina vaikus, o svarbiausia – jie nebenori daugiau pasakoti apie savo problemą.

Įrodymai, loginės išvados, paskaitos: „laikas žinoti, kad prieš valgį reikia plauti rankas", „vis blaškaisi, užtai ir darai klaidų", „kiek kartų sakiau, nepaklausei – kaltink save".

O vaikai atsako: „atstok", „kiek galima", „gana". Geriausiu atveju nustoja mus girdėti, tarsi atsiriboja. Kuo vaikas mažesnis, tuo labiau tinkami yra trumpi ir aiškūs sakiniai bendraujant su juo.

Kritika, priekaištai, kaltinimai: „kelkis, kiek galima drybsoti?", „pažiūrėk, kaip užsisegei marškinius", „vėl iš vakaro nesusidėjai daiktų į mokyklą", netrankyk durų, mažylis miega", „vėl kambaryje velniai žino kas", „pamokų, aišku, neparuošei", „kiek kartų sakiau – išsiplauk savo indus", „neisi žaisti, kol...", „kiek galima pliurpti telefonu?", „ar kada atsigulsi laiku?", „į ką tai panašu", „vėl ne taip padarei", „viskas per tave", „be reikalo tavim pasitikėjau", „amžinai tu."

Padauginkite šias frazes iš dienų, savaičių, metų, per kuriuos vaikas tai girdi, skaičiaus. Susidarys didžiulis bagažas neigiamų įspūdžių, gautų iš artimiausių žmonių.

Tikriausiai jau pritartumėte, kad jokio auklėjamojo vaidmens tokios frazės neatlieka. Jos dažnai sukelia stiprią savigyną: atsakomąjį puolimą, neigimą, pyktį. Arba vaikas nusimena, pasidaro prislėgtas, nusivilia savimi ir santykiais su tėvais. Tokiu atveju vaikui formuojasi menka savivertė, jis ima galvoti, kad iš tiesų yra negeras, beviltiškas, nevykėlis. Na o žema savivertė sukelia kitų problemų.

Dalis tėvų be reikalo mano, kad kritika auklėja. Ir tik tuo paaiškinama tai, kad dažnai kritika tampa pagrindine bendravimo su vaiku forma.

Pravardžiavimas, pašaipos: „verksnys", „nebūk slunkius", „tikras dundukas", „tu - tinginys".

Tai – dar vienas būdas atstumti vaiką ir „padėti" jam užsidaryti savyje. Įprastai tokiais atvejais vaikai įsižeidžia ir ginasi: „pati tokia", na, ir gerai, kad dundukas, toks ir būsiu".

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip lietuviai savo vaikus auklėjo žiloje senovėje (7)

Apie vaikų auklėjimą teorijų yra įvairiausių – vieni teigia, kad vaikus reikia auklėti griežtai, kiti į juos žiūri atlaidžiai, treti sako, kad auklėti apskritai nereikia, svarbu tik būti šalia ir padėti jiems augti... Ir dažniausiai mamos pasikliauja ne teorijomis, o širdimi. O kaipgi anksčiau, prieš daug daug metų? Ar šiandieniniai vaikai pavydėtų anų dienų mažųjų vaikystės?

Kas iš tiesų atsitinka, kai pakeliame balsą ar užrėkiame ant savo vaikų (1)

Vaikas suvokia jį supantį pasaulį ir rūpinimąsi juo visiškai kitaip nei mes, suaugusieji. Jų požiūris kartais yra visiškai priešingas mūsiškiui.

Naujos higienos normos leis darželinukams visą dieną praleisti lauke

Vaikai darželiuose nuo šiol galės valgyti, miegoti ir beveik visą dieną leisti lauke. Tai bus įtvirtinta teisės aktuose.

TIKROJI PRIEŽASTIS, KODĖL VAIKAI TAMPA 800 PROC. BLOGESNI ĮEINANT MAMAI Į KAMBARĮ (10)

„Jie visą dieną buvo ramūs su manimi, tačiau kai tik pamatė tave, staiga pasikeitė, prarado savitvardą ir tapo neramūs. Aš nesuprantu"! – šiuos žodžius girdžiu iš vyro kaskart, kai palieku jį vieną su vaikais.

„Elfai“ pristatė žaismingą drabužių kolekciją vaikams

Vasara - kelionių bei švenčių metas, kada norisi, kad viskas vyktų sklandžiai, suplanuotai ir be jokių trukdžių. Todėl lietuviško vaikiškų drabužių prekinio ženklo „Elfai“ kūrėjai pasirūpino, kad mažieji “Elfų“ gerbėjai bei jų mamos visada galėtų įsigyti šeimos atostogoms ar šventėms patogių, gražių ir stilingų drabužėlių.

Kaip atpažinti ir auklėti skirtingus vaikus – choleriką, sangviniką, flegmatiką, melancholiką (3)

Kiekvienas vaikas turi įgimtą temperamentą, kuris veikia jausmus ir charakterį.

Stilingiausios mamos ir tėčiai susirinko mažylių šventėje

Spalvingoje mados šventėje susirinko stilingiausios mamos, tėčiai ir jų mažyliai. Čia buvo pristatytos naujos vaikams skirtos avalynės bei drabužių kolekcijos.

50 būdų suteikti savo vaikui laimės

Net jei diena buvo prasta, raskite savyje jėgų deramai priimti vaiko dovanojamą besąlyginę meilę.

5 požymiai, kad vaikui trūksta pasitikėjimo savimi

Kaip padidinti vaiko savivertę? Galime manyti, kad pakanka girti vaiką tam, kad jis įgautų pasitikėjimo savimi, tačiau to neretai nepakanka. Net ir mums itin stipriai rūpinantis savo vaikais jiems gali trūkti savivertės.

Vaikas auksinis būna su kitais, o prie tėvų pasikeičia į blogą pusę: psichologės patarimai (5)

Visada žinau, kas manęs laukia grįžusios namo: dvi mažos rankutės apsiveja kaklą taip stipriai, kad negaliu net įkvėpti. Jei mėginu išsivaduoti – klyksmas. Ir anytos žodžiai: „Buvo auksinis vaikas, bet grįžo mama..." Kodėl vaikas taip pasikeičia? Konsultuoja psichologė dr. Rasa Bieliauskaitė.

Keliaujate su vaikais atostogų į užsienį? – Pasiruoškite tam iš anksto

Laužydami nusistovėjusius standartus, jog atostogauti su vaikais – didesnis vargas nei malonumas, šeimos vis dažniau pasiryžta atostogauti su mažaisiais.

„Kitoks" vaikas darželyje arba mokykloje: slėpti diagnozę ar sakyti (28)

Sutrikusios raidos vaikų, kuriems nustatoma vienokia ar kitokia diagnozė, vis daugėja. Tėvai susiduria su problema, ar visada sakyti aplinkiniams, kad jų vaikas šiek tiek kitoks, nei visuomenėje priimta, ypač jei sutrikimas plika akimi nematomas.

Metas į pajūrį: ką turėtumėte žinoti prieš keliaudami su mažyliu į paplūdimį (1)

Ar važiuotumėte į Lietuvos pajūrį, ar pasipliuškenti svetur, svarbūs tie patys dalykai. Paplūdimyje reikėtų nepamiršti ne tik savo ir mažojo apsaugos nuo saulės, bet ir tinkamos aprangos. Štai keli patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį prieš kelionę prie jūros.

Geriausias laikas mokytis antrosios kalbos – ankstyvoji vaikystė

Per vasarą vaikai žaidžia ir ilsisi, o apie jų mokslus daugelis tėvų pradeda galvoti tik rudenį. Tačiau žaidimai ir laisvalaikis gali būti puiki proga be pastangų išmokti antrą kalbą.

Harvardo psichologų taisyklės, kaip užauginti gerą vaiką

Laikai keičiasi, o su naujais laikais ateina nauji įpročiai, elgesio modeliai ir požiūris, kurie labai skiriasi nuo to, prie ko mes buvome įpratę vaikystėje.