Tyčiotis vaikai pradeda jau darželyje: kaip užbėgti tam už akių

 (3)
Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar jau turite TAVO VAIKO programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir skaitykite mus dar patogiau: „iPhone“, „Android“.

Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros asistentė Ieva Kerulienė.

I. Kerulienė kartu su Aida Užpurvyte atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti patyčių apraiškas 3–6 m. vaikų grupėse. Tyrimas parodė, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Mes klaidingai galvojame, kad patyčios – paauglystės problema. Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Tyčiotis vaikai išmoksta dar ikimokykliniame amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką, suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. O mes daugiausia sprendžiame tik paauglių patyčių problemą, t. y. gydome „ligos" pasekmes, o ne priežastis", – tvirtina tyrėja.

Kitų šalių mokslininkai gerokai anksčiau suprato, kad sprendžiant patyčių problemą pirminė prevencija turi būti vykdoma jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. LEU dėstytoja sako, jog nuo to, kokias ugdymo(si) sąlygas sudarome ikimokyklinio amžiaus vaikui, labai priklauso visas tolesnis jo gyvenimas. „Mums reikia stengtis užbėgti patyčioms už akių. Tam reikalingi tyrimai, kurie atskleistų esamą padėtį Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Tokių tyrimų mūsų šalyje beveik nebuvo atlikta, tai ir paskatino analizuoti patyčių situaciją vaikų darželiuose", – pasakoja ji.

Tyrimo rezultatai patvirtino keltas prielaidas, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Aiškinantis patyčių mastą ikimokyklinėse įstaigose, pasirinktas stebėjimo metodas – kasdienėje veikloje stebėti vaikai ir jų elgesys.

Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija. Daugiau nei pusę užfiksuotų situacijų sudaro pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos. Fizinės patyčių apraiškos sudaro apie trečdalį visų atvejų: trukdymas žaisti, tampymas už plaukų, daiktų gadinimas, atiminėjimas, pastūmimas.

Dažniausiai skriaudėjais buvo pastebėti ketverių metų vaikai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2–4 metų vaikai. Būtent šiuo laikotarpiu išgyvenamas agresyvumo pikas, o po ketvirtojo gimtadienio, mokslininkės teigimu, tinkamai auklėjant vaiką fizinė agresija sumažėja, tačiau gerėjant kalbiniams įgūdžiams auga žodinė agresija.

Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus mes savo vaikus išmokome elgtis lygiai taip pat.
Ieva KERULIENĖ

I. Kerulienė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad pedagogai ir tėvai dažnai netoleruoja fizinės agresijos, tačiau žodinė vis dar laikoma norma („Nieko tokio...", „Tai tik žaidimas...", „Aš tik juokavau..."). Suaugusiesiems reikėtų įsisąmoninti, kad patyčios nepadeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. „Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus mes savo vaikus išmokome elgtis lygiai taip pat", – tikina Vaikystės studijų katedros dėstytoja.

Mokslininkė ikimokyklinio ugdymo pedagogams pirmiausia siūlo ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius: kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra patyčios, akcentuoti, kad tai netinkamas, nepageidaujamas ir kitą skaudinantis elgesys; nustatyti aiškias, nekintančias taisykles („Mes neturime teisės tyčiotis ir skaudinti kito", „Jei iš tavęs tyčiojasi – paprašyk auklėtojo pagalbos"), ribas, kad vaikas suprastų, koks elgesys priimtinas ir koks ne; negali būti jokio agresyvaus elgesio toleravimo; svarbu mokyti vaikus pačius spręsti problemas. Būtina nuolat stebėti vaikus, nes tik juos stebint galima geriau įsigilinti į situaciją, tuomet tampa aišku, kad kaltas nebūtinai tik tas, kuris naudoja fizinę jėgą.

Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes. „Pedagogas turi pakalbėti ir su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, ir su skriaudėju. Tie pokalbiai turi vykti atskirai. Skriaudėjai turi žinoti, kad yra stebimi ir kad už patyčias sulauks atitinkamų pasekmių", – aiškina I. Kerulienė.

Dėstytoja pedagogams rekomenduoja keletą specialių programų ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti.

Programa „Zipio draugai". Programos tikslas – padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Vykdant šią programą pasitelkiamos žaismingos ir vaikams priimtinos priemonės, kuriomis naudojantis vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t. t.

Emocinio intelekto programa „Kimochis". „Kimočiai" – žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus. Vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti jausmus, konstruktyviai bendrauti.

Programa „Antras žingsnis". Ši programa ugdo pagrindinius socialinius įgūdžius, kaip užkirsti kelią smurtiniam ir agresyviam elgesiui.

Mokslininkė taip pat akcentuoja, kad pedagogai turėtų palaikyti kuo glaudesnį ryšį su vaiko šeima. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas". Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų. Šiuo atveju labai svarbu šviesti tėvus pozityviosios tėvystės įgūdžių formavimo klausimais – apie tai yra įvairios mokomosios, metodinės medžiagos, vedami seminarai, vykdomos išvykos ir t. t.

I. Kerulienės kartu su A. Užpurvyte parengtą mokslo straipsnį su išsamiais tyrimo rezultatais galite perskaityti neseniai išleistame mokslo straipsnių rinkinyje „Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos" (6-as tomas).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Patyrusių mamų gudrybės, kaip išmokyti vaiką tvarkytis nuo mažų dienų

Labai dažnai tėvai skundžiasi tuo, kad jų vaikai nemėgsta tvarkytis ir tą daro tik tėvams pakėlus balsą. Kaip išmokyti vaiką tvarkytis nuo mažų dienų? Keli naudingi patarimai.

Kaip užauginti vaiką optimistą: 5 esminiai patarimai tėvams

Optimizmas - savybė, kurią tėvai gali padėti ugdyti savo vaikams. Nuolat girdėdamas „Nelipk", „Nebandyk", „Tau nepavyks", „Nevykėlis", vaikas tikrai neugdo savyje optimistui būdingų savybių. Taigi, penki trumpi ir aiškūs patarimai, jei norite užauginti optimistą.

Vaikas nenori miegoti savo kambaryje ir kasnakt ateina į tėvų lovą: psichologės komentaras

Savo kambaryje užmigdytas, vaikas naktį ateina į tėvų lovą. Mamai jis sako, kad bijosi, tačiau ji abejoja, ar tai negali būti tiesiog įprotis miegoti su tėvais. Ką sunerimusiai mamai patars psichologė?

Kodėl tėvai Lietuvoje taiko fizines bausmes vaikams: specialistų įžvalgos (1)

Vos vienerius metus iš 100-mečio, kurį mini Lietuva, gyvename su nuostata, kad negalima mušti vaikų.

KALBA VAIKAI. Kad pasakė, tai pasakė...

TAVO VAIKO feisbuko paskyroje rengėme konkursą, kurio metu paprašėme mūsų bičiulių pasidalinti įdomiomis savo vaikų kalbomis. Juk niekam ne paslaptis, kad mažieji kartais pažeria tokių perliukų, kokių suaugusysis sunkiai sugalvos.

Vaikų darželis Ukmergės rajone, kuriame vaikai nespraudžiami į rėmus (1)

Žurnalo TAVO VAIKAS kūrybinė grupė svečiavosi Ukmergės rajone įsikūrusiame neeiliniame vaikų darželyje.

Edukologė – apie vaiko adaptaciją darželyje

Per kiek laiko vaikas apsipranta darželyje ir kaip jam galėtų padėti tėvai?

Edukologė pataria, kaip ugdyti vaikų savarankiškumą

Kai trimetis vieną rytą ištaria „aš pats", atsisakydamas pagalbos rengiantis, užlieja pasididžiavimo banga. Štai ir atėjo akimirka, kai mums, tėvams, teks padėti puoselėti pirmuosius savarankiškumo daigus, palaikyti, skatinti ir apsišarvuoti begaline kantrybe.

Neverskite vaiko per prievartą daryti šių dalykų (1)

Jei manote, kad vaiką auklėti reikia kiek galima griežčiau, turėkite galvoje, kad visgi esama dalykų, kurių iš vaikų reikalauti negalima.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: laikas nustoti brėžti ribas savo vaikams

Kas geriau „braižo ribas" – pasaulis ar tėvai?

Aktualu tėvams: sergančio vaiko slauga ir išmokos

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui.

Edukologė: kokį žaislą pirkti vaikui, kad jis neatsibostų per dieną

VšĮ „Pilni namai“ edukologė Greta Kacinauskaitė - Ivanauskienė svarsto, kokius žaislus verta pirkti vaikui, kad jie neatsibostų per vieną dieną.

Kokią katę rinktis, jei namuose auga vaikas

Daugelis vaikų svajoja namuose auginti gyvūną. Jeigu rimtai svarstote turėti katę, jūsų dėmesiui – 5 populiarių kačių veislių apžvalga. Ar jos tinka šeimoms su vaikais?

5 lietuvės mamos instagrame, kurios dalijasi vaiko lavinimo idėjomis

Ką veikti su vaikui grįžus po darbo namo? Kaip jį užimti, kai suserga? Ką įdomaus nuveikus artimiausią savaitgalį?

Dr. Rasa Bieliauskaitė – apie svarbų įgūdį, kurio išmokyti vaiką turi tėvai

„Toks mažas, o jau su savo nuomone!" – ir stebisi, ir džiaugiasi močiutės kūdikėliu, kuris ką tik parodė charakterį – išmetė žaislą iš vežimėlio. „Jo nepastumsi – turi savo nuomonę!" – pagarbiai atsiliepiame apie kolegą. Tačiau kai savo nuomonę ima reikšti ikimokyklinukas, dažnai suraukiame nosį: „Nemandagus", „Neišauklėtas", „Neklaužada"! Konsultuoja psichologė dr. Rasa Bieliauskaitė.