Tyčiotis vaikai pradeda jau darželyje: kaip užbėgti tam už akių

 (3)
Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar jau turite TAVO VAIKO programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir skaitykite mus dar patogiau: „iPhone“, „Android“.

Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros asistentė Ieva Kerulienė.

I. Kerulienė kartu su Aida Užpurvyte atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti patyčių apraiškas 3–6 m. vaikų grupėse. Tyrimas parodė, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Mes klaidingai galvojame, kad patyčios – paauglystės problema. Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Tyčiotis vaikai išmoksta dar ikimokykliniame amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką, suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. O mes daugiausia sprendžiame tik paauglių patyčių problemą, t. y. gydome „ligos" pasekmes, o ne priežastis", – tvirtina tyrėja.

Kitų šalių mokslininkai gerokai anksčiau suprato, kad sprendžiant patyčių problemą pirminė prevencija turi būti vykdoma jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. LEU dėstytoja sako, jog nuo to, kokias ugdymo(si) sąlygas sudarome ikimokyklinio amžiaus vaikui, labai priklauso visas tolesnis jo gyvenimas. „Mums reikia stengtis užbėgti patyčioms už akių. Tam reikalingi tyrimai, kurie atskleistų esamą padėtį Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Tokių tyrimų mūsų šalyje beveik nebuvo atlikta, tai ir paskatino analizuoti patyčių situaciją vaikų darželiuose", – pasakoja ji.

Tyrimo rezultatai patvirtino keltas prielaidas, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Aiškinantis patyčių mastą ikimokyklinėse įstaigose, pasirinktas stebėjimo metodas – kasdienėje veikloje stebėti vaikai ir jų elgesys.

Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija. Daugiau nei pusę užfiksuotų situacijų sudaro pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos. Fizinės patyčių apraiškos sudaro apie trečdalį visų atvejų: trukdymas žaisti, tampymas už plaukų, daiktų gadinimas, atiminėjimas, pastūmimas.

Dažniausiai skriaudėjais buvo pastebėti ketverių metų vaikai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2–4 metų vaikai. Būtent šiuo laikotarpiu išgyvenamas agresyvumo pikas, o po ketvirtojo gimtadienio, mokslininkės teigimu, tinkamai auklėjant vaiką fizinė agresija sumažėja, tačiau gerėjant kalbiniams įgūdžiams auga žodinė agresija.

Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus mes savo vaikus išmokome elgtis lygiai taip pat.
Ieva KERULIENĖ

I. Kerulienė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad pedagogai ir tėvai dažnai netoleruoja fizinės agresijos, tačiau žodinė vis dar laikoma norma („Nieko tokio...", „Tai tik žaidimas...", „Aš tik juokavau..."). Suaugusiesiems reikėtų įsisąmoninti, kad patyčios nepadeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. „Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus mes savo vaikus išmokome elgtis lygiai taip pat", – tikina Vaikystės studijų katedros dėstytoja.

Mokslininkė ikimokyklinio ugdymo pedagogams pirmiausia siūlo ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius: kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra patyčios, akcentuoti, kad tai netinkamas, nepageidaujamas ir kitą skaudinantis elgesys; nustatyti aiškias, nekintančias taisykles („Mes neturime teisės tyčiotis ir skaudinti kito", „Jei iš tavęs tyčiojasi – paprašyk auklėtojo pagalbos"), ribas, kad vaikas suprastų, koks elgesys priimtinas ir koks ne; negali būti jokio agresyvaus elgesio toleravimo; svarbu mokyti vaikus pačius spręsti problemas. Būtina nuolat stebėti vaikus, nes tik juos stebint galima geriau įsigilinti į situaciją, tuomet tampa aišku, kad kaltas nebūtinai tik tas, kuris naudoja fizinę jėgą.

Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes. „Pedagogas turi pakalbėti ir su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, ir su skriaudėju. Tie pokalbiai turi vykti atskirai. Skriaudėjai turi žinoti, kad yra stebimi ir kad už patyčias sulauks atitinkamų pasekmių", – aiškina I. Kerulienė.

Dėstytoja pedagogams rekomenduoja keletą specialių programų ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti.

Programa „Zipio draugai". Programos tikslas – padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Vykdant šią programą pasitelkiamos žaismingos ir vaikams priimtinos priemonės, kuriomis naudojantis vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t. t.

Emocinio intelekto programa „Kimochis". „Kimočiai" – žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus. Vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti jausmus, konstruktyviai bendrauti.

Programa „Antras žingsnis". Ši programa ugdo pagrindinius socialinius įgūdžius, kaip užkirsti kelią smurtiniam ir agresyviam elgesiui.

Mokslininkė taip pat akcentuoja, kad pedagogai turėtų palaikyti kuo glaudesnį ryšį su vaiko šeima. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas". Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų. Šiuo atveju labai svarbu šviesti tėvus pozityviosios tėvystės įgūdžių formavimo klausimais – apie tai yra įvairios mokomosios, metodinės medžiagos, vedami seminarai, vykdomos išvykos ir t. t.

I. Kerulienės kartu su A. Užpurvyte parengtą mokslo straipsnį su išsamiais tyrimo rezultatais galite perskaityti neseniai išleistame mokslo straipsnių rinkinyje „Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos" (6-as tomas).

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Sunerimusi mama: darželyje ėmė dėtis keisti dalykai (20)

Seniai į puoduką besišlapinantis ir besituštinantis mažylis vieną dieną iš darželio grįžta šlapias, tada vėl ir vėl. Kas nutiko ir kaip jam padėti, klausia sunerimusi mama.

Kai vaikas supyksta, atminkite šias stebuklingas frazes

Svarbiausias, tačiau tuo pačiu sudėtingiausias patarimas, – išsaugoti blaivų protą ir ramybę. Štai kelios pykčio valdymo technikos, kurios galimai jums padės suvaldyti itin nemalonias situacijas.

Ką reiškia turėti tris vaikus? (32)

Manęs vis klausinėja, ką tai reiškia – auginti tris vaikus?

Skelbiamos laisvos vietos sostinės ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse (1)

Eilėje į Vilniaus miesto darželius laukiantys tėvai kviečiami peržiūrėti laisvų vietų sąrašą įvairiuose sostinės lopšeliuose–darželiuose bei mokyklose, kuriose įsikūrusios mišrios ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų grupės. Skelbiamas sąrašas į 1 200 laisvų vietų.

Poilsis Lietuvos pajūryje su vaikais: ką iš tiesų verta aplankyti

Ne paslaptis, kad mūsų šalies pajūris orais dažnai nelepina, o ir nuolat drybsoti prie vandens pabosta, ypač kai poilsiaujama su mažaisiais.

5 stilingi aprangos deriniai vaikams (FOTO)

Ne viena sukame galvą, kuo permainingomis vasaros dienomis aprengti savo mažylius. Šį kartą 5 deriniai, kurie puikiai tiks ir saulėtą, ir vėjuotą dieną.

Kodėl reikia riboti laiką, kurį vaikai praleidžia su išmaniaisiais

Pediatrai ir vaikų psichologai pataria apskritai neduoti mobilių telefonų vaikams iki 1,5 -2 metų ir griežtai kontroliuoti laiką, kurį vyresni vaikai praleidžia su išmaniaisiais. Prieš nagrinėdami ekspertų rekomenduojamus apribojimus, turime suprasti, kuo išmanieji gali pakenkti vaikams.

Jei vaikai bijo žaibų ir perkūnijos, svarbu žinoti

Vasarą neretai griaudžia ir žaibuoja. Tamsūs debesys, žaibo blyksniai ir griausmingi garsai – vaikams dažnai tai kelia baimę. Ką gali tėvai padaryti, kad jų atžalos nebijotų griaustinio ir žaibo?

Lyja? Ką veikti vaikams: 8 patarimai

Lietingų orų prognozė dažniausiai nuliūdina vaikus ir verčia susirūpinti tėvelius – vėl teks daugiausia laiko praleisti kambaryje ir bus neįmanoma atitraukti atžalų nuo kompiuterio.

Kas labiausiai nustebino apsilankius Kaune atsidariusiame edukacijos centre (10)

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo su savo trimis dukrytėmis išbandė neseniai Kaune atsidariusį „CurioCity“ edukacijos centrą.

20 frazių, kurių kiekvienam vaikui reikia kaip oro: sakykite jas kasdien (13)

Ko reikia vaikui, kad jaustųsi laimingas: 20 frazių, kurias privalote kartoti savo mažyliui.

Mamos pataria, ką su vaikais verta pamatyti Lietuvoje

jeigu neturite galimybių kelionei į užsienį ar ilgoms atostogoms Lietuvoje, visada galima išnaudoti savaitgalius trumpoms išvykoms po Lietuvą.

Kaip tėvams užauginti savimi pasitikintį vaiką: svarbiausi patarimai (5)

Tėvų įtaka vaiko pasitikėjimui savimi yra didžiulė, todėl labai svarbu sukurti vaikui saugų pamatą šeimoje, kad jis galėtų augti ir bręsti savarankišku ir savimi pasitikinčiu žmogumi.

„Pypliukas“: populiarieji suktukai iš vaikų rankų išstūmė telefonus ir kompiuterius

„Pypliukas“ - laida vaikams ir jų tėveliams. Kas? Kaip? Kodėl? Kur? Dėl ko? Tokie klausimai dažniausiai kyla mūsų mažiesiems pypliukams, tačiau tenka pripažinti, kad neretai to paties klausiame ir mes, tėveliai. Juk taip viskas įdomu! Kiek naujovių, kiek patarimų aplink, kurį išsirinkti?Visus atsakymus rasite laidoje „Pypliukas“.

Nekasdienė pramoga Panevėžio rajone, kuri patiks visai šeimai

Neglostėte alpakos? Galite tai padaryti! Kaip įdomiai praleisti savaitgalį, patarimais dalinasi šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo.