Tyrimo metu paaiškėjo, kiek savarankiški yra Lietuvos vaikai

Dalis kasdienio gyvenimo įgūdžių, atrodytų, be didesnio tėvų ar kitų suaugusiųjų mokymo įgyjama jau vaikystėje. Taip yra todėl, kad kasdienio gyvenimo įgūdžių įgijimas iš dalies susijęs su vaiko fizine-motorine ir pažinimo raida - vaikas tiesiog tampa pajėgus, kitaip tariant, „subręsta" atlikti daugelį veiklų, kurių pirmaisiais savo gyvenimo metais negalėjo atlikti.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Straipsnio autorė – Vilniaus universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro (PTMC) jaunesnioji mokslo darbuotoja Dovilė Butkienė.

Kuo skiriasi keturmetis Austrijoje, Amerikoje ir Lietuvoje?

Mokslinėje literatūroje kasdienio gyvenimo įgūdžiai yra apibrėžiami kaip įgūdžiai atlikti kasdienes veiklas, užtikrinančias žmogaus savarankiškumą rūpinantis savimi pačiu ir savo artimiausia fizine aplinka. Nurodoma, kad kasdienio gyvenimo įgūdžiai apima prausimosi, rengimosi, valgymo, maisto gaminimo, savo sveikatos ir saugumo užtikrinimo, namų tvarkymo, drabužių priežiūros, naudojimosi bendruomenės resursais (pvz., pirkimo parduotuvėje, lankymosi bibliotekoje), naudojimosi telefonu, savarankiško keliavimo viešuoju transportu ir kitus įgūdžius.

Galima sakyti, kad kaip vaikas subręsta pirmiesiems savarankiškiems žingsniams, pirmiesiems žodžiams, taip vaikas subręsta ir tinkamam šaukšto naudojimui valgant, sagos užsegimui ar dantų valymui.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Atviras Ramūno Vyšniausko interviu: vaikai išgelbėjo nuo depresijos
Tėvai prašė leisti numirti savo kūdikiui: istorijos atomazga

Todėl kalbama apie daugiau mažiau universalias visoms kultūroms ir šalims vaiko kasdienio gyvenimo (ar savarankiškumo) įgūdžių raidos normas. Tai reiškia, kad tikėtina, jog Lietuvoje augančio keturmečio savarankiškumo įgūdžiai bus daugmaž tapatūs kitoje kultūroje ar šalyje augančio keturmečio savarankiškumo įgūdžiams.

Tačiau kasdienio gyvenimo įgūdžių raida taip pat apspręsta ir vaiko kultūrinėje aplinkoje egzistuojančių lūkesčių (pvz., kokio amžiaus vaiką prasminga pradėti mokyti tualeto veiklų). Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kultūros gali skirtis savo lūkesčiais tam tikro amžiaus vaiko savarankiškumui.

Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad mamos Austrijoje ir Vokietijoje tikisi ir, atitinkamai, skatina didesnį savo ikimokyklinukų savarankiškumą nei mamos Italijoje, o tai, savo ruožtu, atsispindi vaikų kasdienio gyvenimo įgūdžiuose - austrų ir vokiečių ikimokyklinukai turimais savarankiškumo įgūdžiais lenkia savo bendraamžius, augančius Italijoje. 

Vadinasi, Lietuvoje keturmetį auginanti mama, norėdama įvertinti savo vaiko savarankiškumo raidą, tik iš dalies gali remtis angliškoje ar kitos kalbos literatūroje pateikiamomis savarankiškumo įgūdžių raidos normomis. Turint visą tai omenyje galima kelti klausimą, vis tik kokiais kasdienio gyvenimo įgūdžiais turėtų pasižymėti vidutinis Lietuvoje augantis keturmetis?

Tyrime dalyvavo daugiau kaip 100 keturmečių vaikų tėvų

Nuo 2009 metų grupė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto PTMC mokslininkų psichologų jau penkerius metus vykdo tęstinį ankstyvosios vaikų savireguliacijos įgūdžių raidos tyrimą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.

2013 metų rugpjūčio - lapkričio mėnesiais, kai tęstiniame tyrime dalyvaujantiems vaikams sukako ketveri, mamos buvo prašomos įvertinti savo keturmečių kasdienio gyvenimo įgūdžius. Mamų prašyta nurodyti, kaip dažnai jų vaikas savarankiškai (be suaugusiojo pagalbos ir priminimo) atlieka tam tikras kasdienes veiklas.

118 mamų pateikė informaciją apie savo keturmečių asmeninės higienos, valgymo, rengimosi, valgio gaminimo, sveikatos saugojimo ir tvarkymosi veiklų atlikimą.

Prausimasis ir maudymasis

Vertindamos prausimosi ir maudymosi veiklas mamos nurodė, kad didžioji dauguma keturmečių (81 proc. tirtų vaikų) jau savarankiškai plaunasi rankas su muilu, du trečdaliai keturmečių savarankiškai prausiasi veidą (68 proc.). Tačiau sudėtingesnes prausimosi ir maudymosi veiklas keturmečiai atlieka su tėvų pagalba: tėvai jiems padeda išmuiluoti, o išsimaudžius ir nušluostyti kūną (73 proc.), padeda valyti dantis (63 proc.), plauna jų galvas (92 proc.).

Tualeto reikalai

Apibūdindamos tualeto veiklų atlikimą mamos nurodė, kad kiek daugiau nei pusei keturmečių (56 proc.) kartais dar reikalinga suaugusiojo pagalba tualete (pvz., tinkamai nusišluostant ar naudojantis viešu tualetu).

Rengimasis

Tėvų pagalba keturmečiams vis dar reikalinga atliekant ir kai kurias rengimosi veiklas: savarankiškai tinkamai (pvz., reikiama puse) apsirengia pusė vertintų keturmečių (50 proc.), patys tvarkingai užsisega drabužių sagas ar užtrauktukus tik penktadalis keturmečių (20 proc.), tinkamai apsiauna ir užsisega batus trečdalis tirtų keturmečių (31 proc.).

Valgymas

Mamų teigimu beveik visi keturmečiai valgydami naudojasi šaukštu ir šakute (96 proc.), beveik pusė jų patys šaukštu ar šakute susismulkina maistą (45 proc.), įsipila gėrimo į puodelį iš didesnio indo (48 proc.). Pastovus naudojimasis peiliu valgymo metu keturmečių tarpe yra labiau išimtis nei norma.

Dalyvavimas gaminant valgį

Apibūdindamos vaiko dalyvavimą valgio gaminimo veiklose mamos nurodė, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių keturmečių noriai padeda tėvams gaminti maistą, pavyzdžiui, maišo blynų tešlą (46 proc.), patys pasiruošia valgį, kurį tereikia nulupti (46 proc.) ar kartais pasidaro sumuštinį naudodamiesi suaugusiųjų iš anksto paruoštais produktais (49 proc.).

Atsargumas

Vertindamos vaiko atsargumo ir pavojų saugojimosi veiklas mamos nurodė, kad beveik du trečdaliai tirtų keturmečių savo iniciatyva laikosi atokiai nuo nudeginti galinčių daiktų (65 proc.), neragauja neaiškios kilmės produktų (62 proc.), viešoje vietoje stengiasi būti netoli savo artimųjų (62 proc.).

Apie pusė tirtų keturmečių be perspėjimo atsargiai elgiasi su aštriais daiktais (52 proc.), savo iniciatyva segasi saugos diržus vežami automobiliu (49 proc.). Tačiau, mamų teigimu, tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) tirtų keturmečių savo iniciatyva laikosi atokiai nuo nepažįstamų gyvūnų, vengia lipti į aukštus, vaikų žaidimui nepritaikytus įrenginius.

Ligų vengimo profilaktika

Savęs saugojimas reikalauja ne vien akivaizdžiai pavojingų situacijų vengimo, bet ir tam tikros elgsenos, leidžiančios užkirsti kelią įvairių ligų atsiradimui ir plitimui. Tokia elgsena tirtų keturmečių tarpe dar nėra nuolat demonstruojama. Didžiajai daliai keturmečių (77 proc.) tenka priminti, kad čiaudint ar kosint užsidengtų ranka. 41 proc. keturmečių tenka kartais paraginti išsišnypšti nosį (nors tokia pat dalis keturmečių, mamų teigimu, nosį šnypščia jau neberaginami ir be pagalbos). Taip pat keturmečiams tenka priminti plauti rankas, vaisius ir daržoves prieš valgį - pusė keturmečių tik kartais savo iniciatyva prieš valgį plaunasi rankas (56 proc.), plauna vaisius (45 proc.).

Tvarkymasis

Vertindamos vaiko dalyvavimą tvarkymosi veiklose mamos nurodė, kad keturmečiai nėra linkę savo iniciatyva, be tėvų paraginimo tvarkytis. Tačiau paraginus, o kartais ir savo noru, daugiau nei du trečdaliai tirtų keturmečių padeda savo daiktus į vietą (72 proc.), susitvarko savo žaidimų vietą (68 proc.). 

Kiek daugiau nei pusė keturmečių kartais savo iniciatyva padeda tėvams namų ruošoje (57 proc.), nuvalo savo stalo vietą pavalgę (56 proc.), grįžę iš lauko be priminimo valosi batus (53 proc.), tvarkingai susideda savo drabužius (54 proc.), saugo juos, kad nebūtų suplėšyti ar supurvinti (52 proc.). Pasikloti savo lovą keturmečiams dar per sunku - mamų teigimu, didesnė dalis keturmečių (63 proc.) niekada nekloja savo lovos patys.

Pareigos

Nors ketvirtadalis tirtų keturmečių (24 proc.) kartas nuo karto savo iniciatyva atlieka jiems pavestus nuolatinius darbus (pvz., laisto gėles, maitina žiurkėną), vis tik dauguma keturmečių (72 proc.), mamų teigimu, namuose dar neturi jokių pareigų.

Taigi, kokiais kasdienio gyvenimo įgūdžiais pasižymi vidutinis Lietuvoje augantis keturmetis?

Remiantis mamų vertinimais atsakyti į šį klausimą būtų galima taip: keturmečiai jau savarankiškai atlieka paprasčiausias kasdienes savitvarkos veiklas (prausiasi, rengiasi, valgo). Mergaitės, beje, mamų manymu, pasižymi geresniais savitvarkos įgūdžiais nei berniukai.

Didesnė dalis keturmečių turi tam tikrus pavojų vengimo ir sveikatos saugojimo įgūdžius. Keturmečiai taip pat po truputį pradeda dalyvauti ir namų ruošos (valgio gaminimo, namų tvarkymo) veiklose. Vėl gi stebima tendencija pastaruosius mergaičių įgūdžius vertinti kaip labiau išvystytus nei berniukų.

Baigiant svarbu pastebėti, kad kalbant apie tam tikras raidos normas, apie vidutinio tam tikro amžiaus vaiko pasiekimus, visada reikia turėti omenyje, kad kiekvieno vaiko raida yra individuali, vykstanti savo greičiu, jai būdingi augimo šuoliai.

Tad keturmetis, kuris šiuo metu savo kasdieniais įgūdžiais atsilieka nuo bendraamžių, praėjus pusmečiui gali juos pasivyti ar net pralenkti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Pirmojo nevalstybinio darželio Kaune įkūrėja neieškojo pedagogų su diplomais

Šiandien Kaune skaičiuojama 20 privataus ugdymo erdvių darželinukams, bet 2010 m. tokios vietos nebuvo, ir Rasa Tamašauskaitė įkūrė pirmą privatų darželį mieste, kurį ir pavadino Kauno privačiu darželiu.

Tomas Lagūnavičius: kaip išmokyti vaiką elgtis garbingai (8)

Ar mokote savo vaiką elgtis garbingai? Ar kalbėjote apie sukčiavimo pasekmes? Pranešime spaudai Tomas Lagūnavičius pataria tėvams, kaip išmokyti vaiką garbingo elgesio.

Stilingas vaiko kambarys – natūralumo pojūtį sustiprina ekologiški tapetai

Geriausiai savo kambaryje vaikas jaučiasi tada, kai jį supantis pasaulis atitinka jo interesus.

Vaikų joga lauke – kūno ir emocijų mankšta, kuri vyksta net ir per lietų

Vaikų joga baloje. Ekstremaliausia ne jiems, o suaugusiems. Taip juokais galima pavadinti užsiėmimus, vykusius Lauko darželio Kauno Ąžuolyno parko pievoje.

Vedamas į darželį vaikas klykia ir priešinasi kaip tik gali: psichologės patarimai (25)

Klausimą parašiusi mama išgyvena labai sunkų laikotarpį: pradėjęs eiti į darželį sūnus sunkiai jame pripranta, o kasdienės ašaros ir riksmai verčia mamą abejoti - vesti jį į darželį bet kokia kaina ar dar palūkėti metus?

Psichologė pataria, kaip susivaldyti, kai norisi aprėkti vaiką ar net jam suduoti (3)

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė iš VšĮ Psichologinės sveikatos centro savo straipsnyje apžvelgia, kodėl mums, tėvams, neretai būna sunku susitvardyti vaikų akivaizdoje. Ir ką daryti, kad kantrybės užtektų ilgam.

9 dalykai, kurių tėvai neturėtų daryti savo vaikams

Suaugusiems tokie dalykai atrodo visiškas menkniekis, tačiau pipirą jie dali rimtai įžeisti. Ko nereiktų daryti, jeigu nenorite sugadinti santykių su savo vaiku.

Mano vaikas muša ir skriaudžia kitus: ką man daryti?

4 metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio: pastabų, kad berniukas netinkamai elgiasi ir skriaudžia kitus, ji girdi kone kasdien. Ką mamai patars specialistas?

Kyla klausimų apie vaikų auginimą? Užduok juos jau dabar ir gauk profesionalų atsakymą

Portalas TAVOVAIKAS.lt drauge su VšĮ Psichologinės sveikatos centru suteikia savo skaitytojams unikalią progą nemokamai pasikonsultuoti su vaikų auklėjimo specialistu. Klausimą galite pateikti anonimiškai, o atsakymą į jį publikuosime portale TAVOVAIKAS.lt.

30 frazių, kurios žemina ir gniuždo vaikus (11)

Kartais tai sakome, nes esame pernelyg pavargę. Kartais - nuliūdę ar įskaudinti. Tačiau nuo šių trisdešimt frazių reiktų susilaikyti ir jų niekada nesakyti saviškiams. Jei norime, kad jie augtų sveiki ir laimingi.

Tėvų klaidos, apie kurias garsiai nekalbame, bet jas dar galima ištaisyti (3)

Noriu pakalbėti apie tai, ką priimta nutylėti. O kaipgi kitaip? Argi galima viso pasaulio akivaizdoje pripažinti savo klaidas? Galima ir reikia, mano manymu.

Kas jums svarbiau: kad vaikas mokėtų skaičiuoti ar kad turėtų draugų? (1)

Įprastai neužduodame sau tokių klausimų. Bet psichologė Giedrė Sujetaitė – Volungevičienė būtent tokį uždavė. Ji svarstė, kokius užsiėmimus svarbiau lankyti ikimokyklinukui: lavinančius skaičiavimo, robotikos ar logikos įgūdžius – ar tuos, kurie ugdo emocinį intelektą.

5 frazės, kurias vaikams sako Montessori pedagogai: išbandykite jas savo namuose (1)

Keliais žodžiais apibendrinti, kas yra Montessori ugdymo sistema, gana sudėtinga. Tai gilaus poveikio švietimo ir vaiko ugdymo filosofija. Tai požiūris į pasaulį.

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (2)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.