Tyrimo metu paaiškėjo, kiek savarankiški yra Lietuvos vaikai

Dalis kasdienio gyvenimo įgūdžių, atrodytų, be didesnio tėvų ar kitų suaugusiųjų mokymo įgyjama jau vaikystėje. Taip yra todėl, kad kasdienio gyvenimo įgūdžių įgijimas iš dalies susijęs su vaiko fizine-motorine ir pažinimo raida - vaikas tiesiog tampa pajėgus, kitaip tariant, „subręsta" atlikti daugelį veiklų, kurių pirmaisiais savo gyvenimo metais negalėjo atlikti.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Straipsnio autorė – Vilniaus universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro (PTMC) jaunesnioji mokslo darbuotoja Dovilė Butkienė.

Kuo skiriasi keturmetis Austrijoje, Amerikoje ir Lietuvoje?

Mokslinėje literatūroje kasdienio gyvenimo įgūdžiai yra apibrėžiami kaip įgūdžiai atlikti kasdienes veiklas, užtikrinančias žmogaus savarankiškumą rūpinantis savimi pačiu ir savo artimiausia fizine aplinka. Nurodoma, kad kasdienio gyvenimo įgūdžiai apima prausimosi, rengimosi, valgymo, maisto gaminimo, savo sveikatos ir saugumo užtikrinimo, namų tvarkymo, drabužių priežiūros, naudojimosi bendruomenės resursais (pvz., pirkimo parduotuvėje, lankymosi bibliotekoje), naudojimosi telefonu, savarankiško keliavimo viešuoju transportu ir kitus įgūdžius.

Galima sakyti, kad kaip vaikas subręsta pirmiesiems savarankiškiems žingsniams, pirmiesiems žodžiams, taip vaikas subręsta ir tinkamam šaukšto naudojimui valgant, sagos užsegimui ar dantų valymui.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Atviras Ramūno Vyšniausko interviu: vaikai išgelbėjo nuo depresijos
Tėvai prašė leisti numirti savo kūdikiui: istorijos atomazga

Todėl kalbama apie daugiau mažiau universalias visoms kultūroms ir šalims vaiko kasdienio gyvenimo (ar savarankiškumo) įgūdžių raidos normas. Tai reiškia, kad tikėtina, jog Lietuvoje augančio keturmečio savarankiškumo įgūdžiai bus daugmaž tapatūs kitoje kultūroje ar šalyje augančio keturmečio savarankiškumo įgūdžiams.

Tačiau kasdienio gyvenimo įgūdžių raida taip pat apspręsta ir vaiko kultūrinėje aplinkoje egzistuojančių lūkesčių (pvz., kokio amžiaus vaiką prasminga pradėti mokyti tualeto veiklų). Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kultūros gali skirtis savo lūkesčiais tam tikro amžiaus vaiko savarankiškumui.

Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad mamos Austrijoje ir Vokietijoje tikisi ir, atitinkamai, skatina didesnį savo ikimokyklinukų savarankiškumą nei mamos Italijoje, o tai, savo ruožtu, atsispindi vaikų kasdienio gyvenimo įgūdžiuose - austrų ir vokiečių ikimokyklinukai turimais savarankiškumo įgūdžiais lenkia savo bendraamžius, augančius Italijoje. 

Vadinasi, Lietuvoje keturmetį auginanti mama, norėdama įvertinti savo vaiko savarankiškumo raidą, tik iš dalies gali remtis angliškoje ar kitos kalbos literatūroje pateikiamomis savarankiškumo įgūdžių raidos normomis. Turint visą tai omenyje galima kelti klausimą, vis tik kokiais kasdienio gyvenimo įgūdžiais turėtų pasižymėti vidutinis Lietuvoje augantis keturmetis?

Tyrime dalyvavo daugiau kaip 100 keturmečių vaikų tėvų

Nuo 2009 metų grupė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto PTMC mokslininkų psichologų jau penkerius metus vykdo tęstinį ankstyvosios vaikų savireguliacijos įgūdžių raidos tyrimą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.

2013 metų rugpjūčio - lapkričio mėnesiais, kai tęstiniame tyrime dalyvaujantiems vaikams sukako ketveri, mamos buvo prašomos įvertinti savo keturmečių kasdienio gyvenimo įgūdžius. Mamų prašyta nurodyti, kaip dažnai jų vaikas savarankiškai (be suaugusiojo pagalbos ir priminimo) atlieka tam tikras kasdienes veiklas.

118 mamų pateikė informaciją apie savo keturmečių asmeninės higienos, valgymo, rengimosi, valgio gaminimo, sveikatos saugojimo ir tvarkymosi veiklų atlikimą.

Prausimasis ir maudymasis

Vertindamos prausimosi ir maudymosi veiklas mamos nurodė, kad didžioji dauguma keturmečių (81 proc. tirtų vaikų) jau savarankiškai plaunasi rankas su muilu, du trečdaliai keturmečių savarankiškai prausiasi veidą (68 proc.). Tačiau sudėtingesnes prausimosi ir maudymosi veiklas keturmečiai atlieka su tėvų pagalba: tėvai jiems padeda išmuiluoti, o išsimaudžius ir nušluostyti kūną (73 proc.), padeda valyti dantis (63 proc.), plauna jų galvas (92 proc.).

Tualeto reikalai

Apibūdindamos tualeto veiklų atlikimą mamos nurodė, kad kiek daugiau nei pusei keturmečių (56 proc.) kartais dar reikalinga suaugusiojo pagalba tualete (pvz., tinkamai nusišluostant ar naudojantis viešu tualetu).

Rengimasis

Tėvų pagalba keturmečiams vis dar reikalinga atliekant ir kai kurias rengimosi veiklas: savarankiškai tinkamai (pvz., reikiama puse) apsirengia pusė vertintų keturmečių (50 proc.), patys tvarkingai užsisega drabužių sagas ar užtrauktukus tik penktadalis keturmečių (20 proc.), tinkamai apsiauna ir užsisega batus trečdalis tirtų keturmečių (31 proc.).

Valgymas

Mamų teigimu beveik visi keturmečiai valgydami naudojasi šaukštu ir šakute (96 proc.), beveik pusė jų patys šaukštu ar šakute susismulkina maistą (45 proc.), įsipila gėrimo į puodelį iš didesnio indo (48 proc.). Pastovus naudojimasis peiliu valgymo metu keturmečių tarpe yra labiau išimtis nei norma.

Dalyvavimas gaminant valgį

Apibūdindamos vaiko dalyvavimą valgio gaminimo veiklose mamos nurodė, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių keturmečių noriai padeda tėvams gaminti maistą, pavyzdžiui, maišo blynų tešlą (46 proc.), patys pasiruošia valgį, kurį tereikia nulupti (46 proc.) ar kartais pasidaro sumuštinį naudodamiesi suaugusiųjų iš anksto paruoštais produktais (49 proc.).

Atsargumas

Vertindamos vaiko atsargumo ir pavojų saugojimosi veiklas mamos nurodė, kad beveik du trečdaliai tirtų keturmečių savo iniciatyva laikosi atokiai nuo nudeginti galinčių daiktų (65 proc.), neragauja neaiškios kilmės produktų (62 proc.), viešoje vietoje stengiasi būti netoli savo artimųjų (62 proc.).

Apie pusė tirtų keturmečių be perspėjimo atsargiai elgiasi su aštriais daiktais (52 proc.), savo iniciatyva segasi saugos diržus vežami automobiliu (49 proc.). Tačiau, mamų teigimu, tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) tirtų keturmečių savo iniciatyva laikosi atokiai nuo nepažįstamų gyvūnų, vengia lipti į aukštus, vaikų žaidimui nepritaikytus įrenginius.

Ligų vengimo profilaktika

Savęs saugojimas reikalauja ne vien akivaizdžiai pavojingų situacijų vengimo, bet ir tam tikros elgsenos, leidžiančios užkirsti kelią įvairių ligų atsiradimui ir plitimui. Tokia elgsena tirtų keturmečių tarpe dar nėra nuolat demonstruojama. Didžiajai daliai keturmečių (77 proc.) tenka priminti, kad čiaudint ar kosint užsidengtų ranka. 41 proc. keturmečių tenka kartais paraginti išsišnypšti nosį (nors tokia pat dalis keturmečių, mamų teigimu, nosį šnypščia jau neberaginami ir be pagalbos). Taip pat keturmečiams tenka priminti plauti rankas, vaisius ir daržoves prieš valgį - pusė keturmečių tik kartais savo iniciatyva prieš valgį plaunasi rankas (56 proc.), plauna vaisius (45 proc.).

Tvarkymasis

Vertindamos vaiko dalyvavimą tvarkymosi veiklose mamos nurodė, kad keturmečiai nėra linkę savo iniciatyva, be tėvų paraginimo tvarkytis. Tačiau paraginus, o kartais ir savo noru, daugiau nei du trečdaliai tirtų keturmečių padeda savo daiktus į vietą (72 proc.), susitvarko savo žaidimų vietą (68 proc.). 

Kiek daugiau nei pusė keturmečių kartais savo iniciatyva padeda tėvams namų ruošoje (57 proc.), nuvalo savo stalo vietą pavalgę (56 proc.), grįžę iš lauko be priminimo valosi batus (53 proc.), tvarkingai susideda savo drabužius (54 proc.), saugo juos, kad nebūtų suplėšyti ar supurvinti (52 proc.). Pasikloti savo lovą keturmečiams dar per sunku - mamų teigimu, didesnė dalis keturmečių (63 proc.) niekada nekloja savo lovos patys.

Pareigos

Nors ketvirtadalis tirtų keturmečių (24 proc.) kartas nuo karto savo iniciatyva atlieka jiems pavestus nuolatinius darbus (pvz., laisto gėles, maitina žiurkėną), vis tik dauguma keturmečių (72 proc.), mamų teigimu, namuose dar neturi jokių pareigų.

Taigi, kokiais kasdienio gyvenimo įgūdžiais pasižymi vidutinis Lietuvoje augantis keturmetis?

Remiantis mamų vertinimais atsakyti į šį klausimą būtų galima taip: keturmečiai jau savarankiškai atlieka paprasčiausias kasdienes savitvarkos veiklas (prausiasi, rengiasi, valgo). Mergaitės, beje, mamų manymu, pasižymi geresniais savitvarkos įgūdžiais nei berniukai.

Didesnė dalis keturmečių turi tam tikrus pavojų vengimo ir sveikatos saugojimo įgūdžius. Keturmečiai taip pat po truputį pradeda dalyvauti ir namų ruošos (valgio gaminimo, namų tvarkymo) veiklose. Vėl gi stebima tendencija pastaruosius mergaičių įgūdžius vertinti kaip labiau išvystytus nei berniukų.

Baigiant svarbu pastebėti, kad kalbant apie tam tikras raidos normas, apie vidutinio tam tikro amžiaus vaiko pasiekimus, visada reikia turėti omenyje, kad kiekvieno vaiko raida yra individuali, vykstanti savo greičiu, jai būdingi augimo šuoliai.

Tad keturmetis, kuris šiuo metu savo kasdieniais įgūdžiais atsilieka nuo bendraamžių, praėjus pusmečiui gali juos pasivyti ar net pralenkti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Psichologė: kaip spręsti vaikų tarpusavio konfliktus

Du sūnus auginanti mama jaučiasi patekusi į aklavietę: jos berniukai tarpusavyje tiesiog „pjaunasi“, o bandymai pakeisti elgesį ir santykius iki šiol buvo be rezultatų.

7 klaidos, kurias daro supykę tėvai ir viena auksinė taisyklė, kaip jų vengti

Konflikto su vaiku metu neretai suaugusieji dažnai elgiasi ne tik neracionaliai, bet ir žeidžiančiai. Kokios dažniausios klaidos?

TOP 10 žaislų po eglute 2017

Kalėdinės dovanos vaikams – tai kažkas, apie ką jau tikrai galvoja ne tik tėvai, seneliai, bet taip pat krikštatėviai, dėdės ir tetos. Nors šiandien žaislų pasiūla išties yra didžiulė, labai dažnai pritrūkstame idėjų ir minčių, ką padovanoti mažiesiems ir kaip juos nustebinti.

Vaikas klauso tėvų tik pakėlus balsą: kodėl nesiseka susitarti gražiuoju

Pastebėjusi, kad vaikas reaguoja tik į pakeltą toną, mama klausia – ką daryti, kad būtų galima to išvengti ir susitarti su keturmete pavyktų ramiai?

Vaikas išveda iš kantrybės: 10 greičiausių būdų nusiraminti (7)

Auginant vaikus nuobodu niekada nebūna. Gali būti linksma, gali būti lyg įtempto siužeto filme, tačiau nuobodu - niekada. Šiame straipsnyje sužinosime, kaip elgtis mums, tėvams, kai vaikai išveda iš kantrybės. Rėkti ir plūstis - ne išeitis. Pasimokykime tinkamai reaguoti drauge.

Psichologė, muzikantė Eglė Sirvydytė – apie mokymąsi gamtoje be sienų ir lubų

„Kodėl mus gąsdina vaikas lauke? Gal nuskambės labai poetiškai, bet aš savo praktikoje esu pastebėjusi, kad gamta ir buvimas joje daro stebuklus vidiniame pasaulyje", – įsitikinusi psichologė, skautė ir muzikantė Eglė Sirvydytė.

Vaikų darželio auklėtojos turi patarimų tėvams (2)

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (11)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.