Vaikas nuliūsta ir pravirksta dėl kiekvienos smulkmenos: pataria psichologė

Jautrų sūnų auginanti mama klausia specialisto patarimo, kaip didinti jo savivertę. Moteris mano, kad sūnaus jautrumas priklauso nuo to, kad jos nėštumas buvo be galo sunkus, nuolat lydimas ašarų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Skaitytoja klausia:

„Nėštumo metu patyriau daug neigiamų emocijų: artimiausių žmonių emocinę išdavystę (sužinojus apie nėštumą, iširo santykiai su draugu; draugas skatino nutraukti nėštumą; tėvai smerkė, kad pastojau ne ištekėjusi. Išliko tik santykiai su seserimi.

Tikriausiai beveik pusę nėštumo užmigdavau ir pabusdavau verkdama. Vaikui gimus, tėvai džiaugėsi.

Vaiko tėvas lankė vaiką, daug laiko praleido su juo (kadangi anksti pradėjau dirbti, darbas buvo ir po 24 val., tad vaiko tėvas tomis dienomis buvo su vaiku).

Kai vaikui buvo 2 metai, pradėjome kartu gyventi.

Dabar vaikui jau 5 metai. Santykiai šeimoje taip pat geri. Tačiau vaikas labai jautrus, be galo prisirišęs prie manęs, turi daug baimių, kvailiojimais ir išsidirbinėjimais reikalauja daug dėmesio, nuvertina save. Jis yra labai kūrybiškas, atrodo, dažnai būna „savam pasaulyje“.

Tėtį jis myli. Bet mane neramina, kad mano emociniai išgyvenimai padarė įtakos jo emocinei raidai.

Mano klausimai:

- kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi?

- kur kreiptis dėl vaiko emocinės būklės įvertinimo?

- kaip sumažinti vaiko jautrumą? (Jis dėl kiekvienos smulkmenos garsiai ir dramatiškai verkia, išsižiojęs, kad net seilės bėga...)

Atsako psichologė Jolanta Žilinskienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Ačiū Jums už laišką ir nuoširdų atvirumą. Skaičiau ir kartu su Jumis liūdėjau, džiaugiausi ir nerimavau. Suprantu Jūsų nuogąstavimus.

Panašu, kad Jūsų kelias į motinystę nebuvo lengvas ir paprastas, tačiau atspindintis Jūsų dvasios stiprybę, atsakomybę ir gebėjimą atleisti bei kurti.

Kaip suprantu iš Jūsų laiško, vaiko jautrumą, prisirišimą prie mamos, baimes esate linkusi priimti kaip jo pasitikėjimo stoką. Atrodo, kad esate linkusi kaltinti save dėl to, ką teko išgyventi neštumo metu.

Taip, moksliniai tyrimai rodo tendencijas, kad mamos emocinė būsena nėštumo metu įtakoja vaiko psichologinę savijautą. Tačiau norisi pabrėžti, kad tai viso labo tik tendencijos.

Vaikas nuliūsta ir pravirksta dėl kiekvienos smulkmenos: pataria psichologė
© Vida Press

Vaiko jautrumą gali lemti ir paveldėta nervinė sistema, apsunkintas gimdymas, persirgtos ligos, aplinka, tėvų psichologinė savijauta.

Priežasčių gali būti daug, bet tai nesprendžia sunkumų. Svarbu čia ir dabar ieškoti sprendimo būdų. Džiugu, kad tą Jūs ir darote.

Vaiko pasitikėjimas savimi labai priklauso nuo to, kiek mama tiki ir pasitiki savimi kaip motina. Todėl kviečiu Jus pasižiūrėti į savo istoriją kitaip. Jūsų patirtis kelia ir didžiulę pagarbą Jums kaip moteriai, ir nuostabą, kiek Jumyse drąsos, stiprybės ir išminties.

Jūs ryžotės būti vieniša mama, kai sulaukėte spaudimo iš draugo nutraukti nėštumą, tėvų pasmerkimo. Žaviuosi Jumis!

Natūralu ir kartu gerai, kad verkėte iš liūdesio ir skausmo. Tai tikriausiai palengvino dvasinę naštą ir leido pamatyti šią situaciją kitaip: suprasti draugo atsakomybės baimę būti tėvu, rinktis atleidimo kelią santykyje su juo.

Tai didžiulė Jūsų stiprybė, kad suteikėte jam erdvę kurti tėvo ir sūnaus santykį, gebėjote atkurti Jūsų abiejų bendrystę. Kiek daug meilės vaikui šioje istorijoje.

Gerbkite ir vertinkite save! Šis santykis su savimi suteiks daugiau pasitikėjimo savimi ir Jūsų sūnui.

Jūs kaip mama sūnaus jautrumą galite priimti keliais etapais.

Pirmiausia labai svarbu suprasti, dėl ko vaikas taip elgiasi. Rašydama apie jo jautrumą minite, kad jis „dėl kiekvienos smulkmenos verkia garsiai, dramatiškai: išsižiojęs, kad net seilės bėga...". Sunku suprasti, kokios aplinkybės slepiasi už žodžio „em>smulkmenos“.

Vaiko pastangos siekti suaugusiųjų, ypač tėvų, dėmesio - labai natūralu. Kokiais būdais vaikas sieks dėmesio, priklauso nuo suaugusiųjų reakcijų: kokį vaiko elgesį labiausiai pastebi, kaip drąsina ir drausmina.
Psichologė Jolanta ŽILINSKIENĖ

Bandau spėti pagal laiško pradžioje įvardintą jo elgesį („kvailiojimais ir išsidirbinėjimais reikalauja daug dėmesio"), kad šitaip berniukas linkęs siekti Jūsų dėmesio, sužinoti, kas galima, o kas draudžiama.

Vaiko pastangos siekti suaugusiųjų, ypač tėvų, dėmesio - labai natūralu. Taip vaikas bando įsitvirtinti šiame pasaulyje: jis patiria, kad yra mylimas, vertinamas ir priklauso šeimai.

Kokiais būdais vaikas sieks dėmesio, priklauso nuo suaugusiųjų reakcijų: kokį vaiko elgesį labiausiai pastebi, kaip drąsina ir drausmina.

Tad labai svarbu Jums mokytis pastebėti sūnaus teigiamą elgesį, juo pasidžiaugti (pvz., džiaugiuosi, kad susitvarkei savo žaisliukus; matau, kad tu stengiesi pats pasikabinti striukę; ačiū, kad padėjai padengti stalą pietums).

Taip sūnus jausis pastebėtas, priimtas, jo pastangos įvertintos - augs jo pasitikėjimas savimi.

Pagarbus drausminimas, kai leisite susidurti su natūraliomis pasekmėmis (sušlapusios kojos ir apsitaškymas purvais įšokus į balą, užsigavimas šokinėjant nuo lovos) bei loginių pasekmių taikymas (jei nepasidėsi žaislų į vietą, turėsiu juos paimti trims dienoms; jeigu dar kartą susimuši su draugu, šiandien teks žaisti atskirai, o ryt vėl galėsite pabandyti) padės sūnui sukurti saugias ribas.

Ribos kuria saugias sąlygas vaikui pažinti pasaulį ir išmokti jame gyventi.

Linkiu drąsos būti pakankamai gera, bet ne tobula mama!

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.

Siūloma mamadienius bei tėvadienius skirti ir vieno vaiko tėvams (3)

Ir vieną vaiką auginantiems tėvams siūlomas papildomas laisvadienis.

Iš pirmų lūpų – apie lietuvės gyvenimą ir vaikų auginimą Prancūzijoje (3)

Žurnalistė Goda jau 12 metų gyvena ir dirba Paryžiuje. Ten gimė ir jos Ieva (6 m.). Apie prancūzišką gyvenimo būdą, vaikų auklėjimą prirašyta begalė knygų ir straipsnių, o kaip jaučiasi besilaukianti, o vėliau viena auginanti vaikelį lietuvė? Pasakojimas – iš pirmų lūpų.