Vaikas ožiuojasi: protingiausia, ką šią minutę gali padaryti tėvai

 (51)
Automobilio kėdutė niekuomet nebuvo problema. Sodinate vaiką į kėdutę, prisegate saugos diržu, ir važiuojate kur jums reikia. Bet staiga visos išvykos kažkodėl tampa didžiuliu galvos skausmu, nes prieš įsėdant į automobilį tenka ištverti didelį vaiko isterijos priepuolį. Kas gi nutiko? Kur dingo tas mielas, nuolat besišypsantis jūsų vaikas?
© Vida Press

Vaiko isterijos priepuoliai (vadinamieji ožiukai) dažniausiai prasideda daug anksčiau, nei tėvai tikisi. Atrodo, kad vos tik vaikas supranta, kad egzistuoja toks dalykas, kaip pasirinkimas (eiti pačiam, ar būti nešamam, žaisti lauke, ar žaisti kambaryje), ir prasideda isterijos.

Vieni tėvai, matydami ant grindų besivoliojantį ir spiegiantį savo vaiką pasijunta bejėgiai, jiems toks vaizdas sukelia didelį stresą. Kiti tėvai nusivilia vaiku, juos suerzina tai, kad vaikas tarsi tyčia nepaklūsta jų reikalavimams.

Taigi, kaip tėvai turėtų elgtis tokiu atveju?

Patarimai, kaip elgtis, kai vaikui isterijos priepuolis:

Isterijos priepuolio metu: nemėginkite sustabdyti priepuolio ar nutildyti spiegimo, susitelkite į vaiko emocijas, kartu su juo pereikite emocijų etapus.

Išlaikykite ramybę: intensyvios emocijos mažą vaiką gali gąsdinti. Jei jūs išliksite ramūs, vaikas jausis saugesnis. Ramybę išlaikyti padės gilus kvėpavimas, kartojant tarsi mantrą „jam reikia mano pagalbos" arba „tai jokia tragedija".

Nustatykite ribas: vaikams reikia parodyti, kokios jų ribos. Žinodami, kad ribos išlieka nekintamos, vaikai jaučiasi saugiau. Mažų vaikų neveikia pamokslavimas ar protinimas, verčiau vartokite trumpas frazes: „Kai muši, man skauda" arba „Automobilių stovėjimo aikštelėje reikia eiti už rankos."

Būkite empatiški: mokykite vaikus emocinio intelekto, pasitelkdami empatiją, kai vaikas nusiminęs. Pamėginkite pažvelgti į viską iš vaiko perspektyvos, ir tada įžodinkite jo jausmus, pavyzdžiui: „Tu labai pyksti!" arba „Tu atrodai liūdnas (-a)".

Suteikite saugumą: nepalikite vaiko vieno, kai jam sunku. Nusileiskite iki jo lygio - pritūpkite iki jo akių lygio arba tiesiog prisėskite šalia. Pasisiūlykite jį apkabinti ar paimti ant rankų. Jei vaikas nenori, kad jį apkabintumėte, paguoskite jį žodžiais: „Aš čia, tu saugus su mamyte".

Nebauskite: yra daugybė patarimų, kaip elgtis, kai vaiką ištinka isterijos priepuolis. Dažniausiai patariama vaiką nubausti, trumpam palikus vieną ramioje saugioje vietoje. O mes rekomenduojame netaikyti mažiems vaikams nei tokios, nei kitų bausmių.

UŽKIRSKITE KELIĄ PRIEPUOLIUI

Ne visada įmanoma išvengti isterijos priepuolio, bet kartais galima užkirsti jam kelią arba sumažinti intensyvumą.

Suteikite galimybę rinktis: visą dieną vaikui leisdami rinktis iš paprastų kasdienių dalykų, tuo pačiu leisite jam pajusti, kad ir jis kontroliuoja padėtį. Leiskite vaikui rinktis, ar jis valgys obuolį, ar bananą, ar eis pats, ar bus nešamas, ar rengsis žydrus marškinėlius, ar raudonus, ant stalo atneš šaukštą, ar puodelį, bus perrengiamas ant grindų, ar ant lovos.

Planuokite iš anksto: vieni vaikai yra lengvesnio būdo, o kitiems reikia daugiau išorinės paramos, kad išlaikytų pusiausvyrą. Įpraskite susiplanuoti iš anksto: pasirūpinkite užkandžiais, grįžkite namo iki pietų miego, venkite arba ribokite veiklą, kuri pernelyg stimuliuoja vaiką, duokite jam mažiau užduočių arba skirkite joms daugiau laiko.

Pakeiskite aplinką: kritiškai apžiūrėkite savo namus ir įvertinkite, ar negalima būtų jų patobulinti, kad būtų kuo mažiau progų kovoti: į stalčius įmontuokite užraktus, palikite mažiau žaislų arba parūpinkite vaikui alternatyvų (stalčius su plastikiniais indais, televizoriaus pultelis be baterijų ir pan.)

Skatinkite savarankiškumą: maži vaikai dažnai sugeba daugiau, nei mes manome. Suteikite vaikui galimybę padėti jums namuose: išmesti nešvarias sauskelnes, nunešti nedūžtančius daiktus ant stalo arba „iššluoti" namus savo žaisline šluota.

Nepersistenkite sakydami „Ne": kategoriškus draudimus pataupykite pavojingoms, rimtoms ar tikrai svarbioms situacijoms. Ieškokite kitų būdų nukreipti savo vaiką link tinkamesnės veiklos. „Sudėkime kaladėles į krepšį!" arba „Tai mamos parkeris, eime, surasime tavo spalvinimo pieštukus."

Vaikas ožiuojasi: protingiausia, ką šią minutę gali padaryti tėvai
© Vida Press

NEPAMIRŠKITE:

Vaikas ožiuojasi ne todėl, kad nori jumis manipuliuoti.

Jums gali atrodyti, kad vaikas ožiuojasi tyčia, kad jus nuliūdintų. Tačiau naujausi smegenų tyrimai parodo, kad tokio amžiaus vaikai dėl savo raidos ypatybių dar nesugeba manipuliuoti kitais savo elgesiu. Kai vaiką užlieja intensyvios emocijos, jis nesugeba jų suvaldyti, tad jos ir liejasi per kraštus - vaikas kandžiojasi, mušasi, spiegdamas krenta ant grindų.

Intensyvios emocijos yra gyvenimo dalis. Išmokti jas suvaldyti ir suprasti, kur ribos, nėra lengva. Nemalonu, kai tau sako „Ne". Intensyvios vaiko emocinės reakcijos nereiškia, kad jis blogas. Jam tiesiog reikia jūsų pagalbos, kad suvaldytų šiuos intensyvius jausmus ir išmoktų sveikai reaguoti į nusivylimą ateityje.

Tai, kad vaikui isterijos priepuolis, nereiškia, kas jūs blogi tėvai.

Taip pat nesate blogi tėvai, jei nustatote sveikas ribas, net jei jos ir išprovokuoja vaiko ožius. Jūsų pareiga - su empatija ir atjauta padėti vaikui ištverti šį nelengvą laikotarpį. Parodykite vaikui, kad intensyvūs jausmai yra normalu, ir nors jūs nustatote ribas, jūs taip pat suteikiate palaikymą ir užtikrinate saugumą, kai vaikui sunku.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

TĖVAMS: kada reikia atsiprašyti savo vaikų ir kaip tą padaryti tinkamai

Ar verta atsiprašyti savo vaiko? Galbūt tėvai visada yra tiesūs, todėl neprivalo prašyti savo vaikų atleidimo už pykčio proveržius?

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.

Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti (13)

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.