Vaikas turi nematomą draugą: psichologės patarimai tėvams

Vaikas užsidaro kambaryje ir su kažkuo kalbasi. Pradeda verkti, kai automobilyje prisėdate šalia, nes... prispaudėte draugą. Kodėl vaikas susikūrė nematomą bičiulį? Kaip reaguoti? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Trejų metukų Gabrielė jau pusmetį bendrauja su nematomu draugu Marsu. Mamai pasakoja, kad tai jos geriausias draugas. Jiedu neišskiriami. Kartu prausiasi, keliauja į darželį, valgo prie vieno staliuko. Mama turi pristatyti dar vieną kėdutę, antraip liejasi Gabrielės ašaros. Mama bandė aiškinti, kad Marso nėra, bet mažylė prieštarauja ir rodo į tuščią vietą, kurioje neva dabar sėdi Marsas. Dvikojis jis ar keturkojis - neaišku. Tokia mergytės vaizduotė gąsdina tėvus, kurie turi būti budrūs, nes, žiūrėk, Gabrielė jau šaukia: nesėsk ten, ant Marso atsisėsi! Neik į tualetą, dabar ten Marsas! Dar neuždaryk mašinos durelių, Marsas nespėjo įlipti...

Nematomą draugą turi daugelis mažų vaikų, kodėl?

Aš sakyčiau kitaip. Yra vaikų, kurie jį turi, bet ne visi. Nematomas draugas tarsi kompensuoja vaikui tai, ko jam trūksta. Dažnai tokius draugus turi tie vaikai, kurie arba neatranda saugaus ryšio arba nepasitiki aplinka. Priežastys gali būti įvairios: galbūt pasijuto išduoti, palikti, o gal jaučiasi vieniši ar patyrė kitų vaikų skriaudą. Štai tada ir susikuria įsivaizduojamą draugą, kuris yra tarsi paties vaiko dalis, sauganti, remianti, palaikanti.

Liaudyje sklando nuomonė, kad vaikai, turintys nematomų draugų, kalbasi su angelais. Dažnai tai gąsdina tėvus.

Ne, mistikos čia tikrai nėra. Mažo vaiko vaizduotė yra labai laki, jis dar gerai neskiria fantazijų nuo tikrovės. Įsivaizduojamas draugas mažyliui atrodo tikras. Tokie nematomi draugai kartais gąsdina suaugusiuosius, bet pačiam vaikui tai nėra baisu. Mažieji gyvenimiškų žinių turi gerokai mažiau už suaugusiuosius, ir tą žinių spragą užpildo vaizduote. O kadangi nelabai skiria fantazijų nuo tikrovės, tai ir įsivaizduojami dalykai jam atrodo tikroviški.

Tėvams nėra ko nuogąstauti, nes nematomas draugas tėra fantazija, o ne kokie nors antgamtiniai dalykai. Ir nors atrodytų, kad mistinis draugas mažyliui atrodo matomas, jo iš tikrųjų nemato. Nematome ir mes, suaugusieji. Tai ne haliucinacijos, kurias kartais patiria suaugusieji. Tiesiog laki vaizduotė.

Dažnai mūsų mažieji bijo pasilikti tamsoje ir prašo įžiebti nakčiai lemputę. Sutemus vaizduotė dirba dar sparčiau ir kiekvienas šešėlis mažyliui gali atrodyti kaip „gyvas" baubas. Suaugęs žmogus suprastų, kad tai tik kokio daikto šešėlis, o mažylis dar nesusivokia, kas tai yra.

Stebėkite žaidžiančius vaikus: pasiėmęs pagalį berniukas žaidžia karą: šaudo arba kovoja kaip su kardu. Jei paklausite, jis žinos, kad tai pagalys, tačiau žaisdamas įsivaizduoja, kad tai šautuvas arba kardas.

Nematomų draugų turi tik patys mažiausieji ar ir vyresni vaikai?

Dažnai vyresni vaikai (sulaukę penkerių ir daugiau) slepia nematomus draugus nuo savo tėvų. Bijo prisipažinti, nes žino, kad jie nesupras. Pasitaiko, kad tėvai, staiga įėję į vaiko kambarį, užklumpa garsiai besikalbantį su savimi. Nereikia nei barti vaiko, nei išsigąsti, o pabandyti įsijausti į jo pasaulėjautą ir kalbėtis su juo, pasiaiškinti, apie ką svajoja ir ko trokšta.

Dar vyresni vaikai kartais savo draugu įvardija gyvenime egzistuojantį asmenį. Tarkim, kartą gyvenime matytą žmogų, palikusį didžiulį įspūdį. Vaikas visiems pasakoja, kad su juo draugauja. Kad ir kokio amžiaus vaikai būtų, tai, kad turi nematomą draugą, reiškia, kad jiems svarbu būti įvertintiems ir pripažintiems.

Nematomas draugas nėra vienadienis, jis gyvena kartu su vaiku savaitėmis, mėnesiais, kažką veikia, patiria, išgyvena...

Taip, nematomas draugas „gyvena" kasdienį gyvenimą ir jis yra paties vaiko atspindys. Įsiklausę, ką veikia nematomas draugas, suprasime, kaip jaučiasi mūsų vaikas. Tas nematomas draugas taip pat atspindi mažylio lūkesčius, jausmus, neįgyvendintus poreikius. Kartu vaikas gali primesti nematomam draugui atsakomybę už blogus savo poelgius. Tarkim, mažylis sudaužė stiklinę, bet mamai sako, kad tai jo draugas ją sudaužė. Taip vaikas nusimeta atsakomybės naštą.

Kartais papasakoja tėvams, kad nematomas draugas sutvarkė namus, sudėjo žaislus į dėžę ir t. t. Tada vaikas į savo draugą sudeda tikros draugystės, kurios trokšta, lūkestį. Todėl jei stebėsite mažiuko nematomą draugą, labai daug sužinosite apie patį vaiką. Ir nors gali būti įvairialypis, draugas yra paties vaiko dalis.

Vadinasi, nereikia mažyliui aiškinti, kad susikurtas draugas neegzistuoja?

Tėvams svarbiau suprasti savo vaiką, nei aiškinti jam, kad prisigalvoja nebūtų dalykų. Daug geriau yra stebėti juos „bendraujančius". Taip tėvai supras, ko trūksta jų vaikui, ir galės geriau patenkinti jo poreikius. Nematomas draugas reiškia, kad mažyliui reikia daugiau dėmesio. Tėvams, kurie pastebi, kad vaikas susikuria draugą, reikėtų drąsinti mažylį ir mokyti jį bendrauti su suaugusiaisiais bei bendraamžiais, kad nebūtų užsisklendęs. Įskaudinti vaikai taip pat susikuria nematomų draugų tam, kad turėtų kam pasiguosti. Išgalvoti draugai visada juos supranta, myli ir padeda.

Ko gero, įsivaizduojamas draugas gali atsirasti ir dėl banalesnės priežasties, tarkim, kai vaikas išeina į darželį.

Aišku, kad gali, bet vis tiek tai reiškia, kad mažylis blogai jautėsi. Galbūt darželyje su juo niekas nebendravo, jautėsi vienišas ir atstumtas, todėl prireikė tokio draugo. Tokiam vaikui, ko gero, reikėtų surasti daugiau pomėgių, leisti į būrelius, kuriuose būtų vertinamas už tai, koks yra, ir turėtų su kuo bendrauti. Matyt, mažylis labai jautrus, drovus ir jam reikia aplinkos, kurioje „atrastų" pats save. Iš dalies priežastis - mūsų švietimo sistema, kuri iš karto reikalauja rezultatų. Pažįstu vieną berniuką, kuris nepritapo jokiame darželyje, nes buvo itin jautrus. Bet kai mama jį išleido į privatų, kuriame vertinami ne vaikų gebėjimai, o patys vaikai, atsivėrė, puikiausiai pritapo. Mažas vaikas turi būti vertinamas ne už laimėjimus, o už tai, koks yra. Tada tvirčiau jaučiasi, pasitiki savimi ir jam nebereikia nematomų draugų.

Galbūt toks draugas reiškia, kad mažylis yra lakios vaizduotės ir ateityje bus rašytojas ar menininkas?

Visi vaikai turi lakią vaizduotę. Kuo daugiau žaisdamas paprastus daiktus paverčia įsivaizduojamais ir prikuria įvairių istorijų, tuo vaizduotė yra lakesnė. Tačiau su įsivaizduojamu draugu tai neturi nieko bendra. Augdamas ir bręsdamas mažylis išmoksta atskirti, kur yra vaizduotė, o kur tikrovė. Pradinukės mergaitės piešia lėles, joms duoda vardus, rengia princesių drabužiais, tačiau puikiai žino, kad tai tik žaidimas ir popierinės princesės nėra tikros. O vienų-penkerių metukų mergytei jos atrodo tikroviškos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Teo ir Ieva pristato: netradicinė tapyba patiks įvairaus amžiaus vaikams

Vaikui kūryba – ne šiaip žaidimas ar pramoga, bet ir svarbus mokomasis procesas.

Stebuklingi žodžiai, kurių vaikui reikia kaip oro

Kasdienėje rutinoje kartais užmirštame sakyti savo vaikams paprastus, bet jiems labai svarbius, kone stebuklingus, žodžius.

Vaikas turi nematomą draugą: psichologės patarimai tėvams

Vaikas užsidaro kambaryje ir su kažkuo kalbasi. Pradeda verkti, kai automobilyje prisėdate šalia, nes... prispaudėte draugą. Kodėl vaikas susikūrė nematomą bičiulį? Kaip reaguoti? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Kaimo vaikai „įlindę“ į kompiuterius, nes jiems trūksta gyvo bendravimo

Kad miesto vaikai vasaromis vyksta stovyklauti į kaimą, rodos, yra įprasta, tačiau, kad kaimo vaikams tai pasirodys neįprasta, to nesitikėjome, – taip pasakoja penktus metus iš eilės į stovyklas kaimo vaikus kviečianti teatro „Teatriukas“ įkūrėja ir stovyklos vadovė Dalia Mikoliūnaitė.

Teo ir Ieva pristato: 3 smagūs žaidimai su tualetinio popieriaus ritinėliais

Orui pasitaisius ne į gerąją pusę, skubame su jumis pasidalinti itin paprastais užsiėmimais su vaikais namuose. Juk antradienis gali būti ir linksmadienis!

Teo ir Ieva pristato: citrinų ugnikalnis, kuris nustebins net visko mačiusius (1)

Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų mažylis tyrinėja jį supantį pasaulį. Jam viskas nauja, nepažinta, viskas domina ir vilioja, o kartais gal ir baugina.

Kaip pagirti vaiką, kad tai duotų naudos, o nebūtų tušti žodžiai

Mes vis dar per dažnai kritikuojame savo vaikus ir per retai juos giriame. Tokias išvadas daro šiuolaikinių tėvų auklėjimo metodus nagrinėjantys psichologai. Tačiau girti irgi reikia mokėti, antraip tai tebus tušti žodžiai.

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Trys smagūs žaidimai vaikams lauke

Kad pasivaikščiojimas lauke nebūtų nuobodus, galima pažaisti. Vaikutis čiupinėdamas, vartydamas rankytėse įvairių formų daiktus lavina smulkiąją motoriką, o dėliodamas miško radinius į krūveles - dar ir mąstymą.

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.