Vaiko psichoemocinė sveikata: svarbu žinoti

Kuomet žmogus jaučiasi mylintis ir mylimas, džiaugiasi gyvenimu, geba bendrauti, atpažinti, valdyti bei reikšti savo emocijas, tada jis pasižymi stipria psichoemocine sveikata. Kiekvienas psichoemociškai sveikas žmogus, tiek vaikas, tiek suaugęs, moka atskleisti bei atspindėti savo jausmus, savarankiškai priimti etiškus sprendimus bei už juos atsakyti, sąmoningai suvokia savo vertybinę sistemą ir pasaulėžiūrą, žino kur ir kaip gali save realizuoti.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tačiau psichoemocinė sveikata nėra savaiminis dalykas: stresas, įvairūs išgyvenimai, traumos, ligos, baimės, nervinė įtampa smarkiai alina bei silpnina mūsų sveikatą, nepageidaujama linkme keičia elgesį.

Kokias sveikatinimo inovacijas siūlo mokslininkai? Pasaulyje išpopuliarėjusios dailės, šokio-judesio bei muzikos terapijos vis labiau įsitvirtina ir mūsų šalyje.

Dailės terapija

Dailės terapija unikali tuo, jog, būdama natūraliu savigydos šaltiniu bei naudojama su tam tikrais sukurtais metodais bei pasitelkdama emocinę žmogaus atmintį, sudaro unikalias sąlygas dalyviui prisiminti išgyvenimus sukėlusius jausmus, emocijas, vidines būsenas ir tai panaudoti kaip pagrindinį savireguliacijos šaltinį, leidžiantį tobulėti, pažinti save, atskleisti savo kūrybingumą, dvasingumą, prigimtines galias savigydai.

Marija Mendelė-Leliugienė
Marija Mendelė-Leliugienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Meno terapija - tikrai ne maisto papildai ar vaistai, kuriuos reikia vartoti 2-3 kartus per dieną po valgio'', – šypsosi dailės terapeutė bei „Marija's Art Therapy" vadovė Marija Mendelė - Leliugienė, – „Po užsiėmimų klientai noriai dalijasi savo patirtimi. Man didžiausias džiaugsmas girdėti, jog klientui palengvėjo, kai išpiešė apmaudą, pyktį ar baimes. Dažnas jaučiasi saugesnis, dingsta įtampa ir nerimas, atsirado kitoks požiūris į gyvenimą, pagaliau išmoksta juo mėgautis. Tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus vaikams dailės terapija padeda įveikti emocinį sutrikimą (agresyvumą, emocijų nevaldymą), hiperaktyvumą, mokymosi motyvacijos stoką, pasitikėjimo savimi trūkumą, tikslo neturėjimą, uždarumą, perėjimą iš darželio į mokyklą ar mokyklos pakeitimą. Po užsiėmimų vaikai noriai atvirauja apie savo naują būseną: „labai šilta iš vidaus“' – buvo vienas iš gražiausių mano girdėtų, – patirtimi dalijasi Marija Mendelė - Leliugienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Gimė penketukas – visos 5 mergaitės
TOP 10 vaizdelių su vaikais: lažinamės, kad kvatosite ir jūs

Nuo 2011 metų Lietuvoje nacionaliniu mastu pradėta įgyvendinti socialiai atsakingos asmenybės (SAA) ugdymo programa „Aš esu kūrėjas“. Programoje įgyvendintas inovatyvus ugdymo modelis, kuomet panaudojant dailės terapiją, buvo siekiama plėtoti socialinę atsakomybę bei sumažinti patyčių gausą šalies mokyklose. Tyrime dalyvavę 105 ekspertai (mokytojai, socialiniai pedagogai ir psichologai), ir išklausę 84 val. specializuotus mokymus, vienareikšmiškai teigė, jog jie buvo ne tik naudingi asmeniškai, bet ir mokiniams, klasės mikroklimatui. Netradicinius (dailės terapijos ir vizualizacijos) ugdymo metodus ekspertai įtraukė į bendrojo lavinimo pamokas ir popamokinį ugdymą. Tyrime teirautasi apie pokyčius šiuos metodus taikant 6 mėnesius.

Taikydami inovatyvius dailės terapijos metodus pastebėta, jog 98 proc. klasėse sumažėjo triukšmo, t. y. destruktyvus elgesys virto pozityviu; 96 proc. sumažėjo patyčių, 99 proc. sustiprėjo empatija; 100 proc. pagerėjo mokinių emocijų valdymas; 96 proc. pagerėjo drausmė pamokų metu; 95 proc. sustiprėjo mokymosi motyvacija bei 97 proc. padidėjo mokinių atsakingumas.

Stulbinantys rezultatai tik patvirtina, kad Dailės terapija padeda ir siekiant nuo mažens ugdyti socialiai atsakingas asmenybes kuriant darnią, atsakingą ir kūrybingą visuomenę.

Vaiko psichoemocinė sveikata: svarbu žinoti
Akimirka iš Marijos Mendelės-Leliugienės dailės terapijos užsiėmimo.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šokio - judesio terapija

Šokis – viena iš žmogaus jausmų išraiškos formų, nuo senų laikų naudotas ritualiniais ir gydymo tikslais. Šokis - tai neverbalinė komunikacija, galinti geriau nei žodžiai išreikšti asmeninę mūsų patirtį.

Šokio - judesio terapija padeda žmogui susigrąžinti ryšį su savo kūnu, atkurti sielos ir kūno vientisumą, ramybę. Šokis lavina ir socialinius įgūdžius, padeda įveikti bendravimo barjerus. Moksliškai atskleista, kad kūno lygmenyje, skirtingai nei intelekto, daugelis problemų sprendžiamos greičiau.

Ši terapija ypač veiksminga turintiems vystymosi, medicininių, socialinių, emocinių, pažintinių, fizinių, psichinių ar psichologinių sutrikimų vaikams ir suaugusiems. Žmogus sukurtas judėti lengvai, lanksčiai, plastiškai, harmoningai. Tačiau dėl minėtų sutrikimų atsiradęs susikaustymas, judesių kampuotumas, pasireiškiantis ne vien judesiuose, bet ir emocijų, jausmų išgyvenime. Per kūno judesį skatinami ir realizuojami jausmai, šokis įgalina žmogų komunikuoti ir bendrauti be žodžių, laisvas judėjimas pagal ritmą kuria džiaugsmą ir malonumą tiek fiziškai, tiek emociškai. O tinkama terapinė aplinka ne tik atpalaiduoja, bet dažnai lemia ir nerimo, streso sumažėjimą.

„Savo judesių vaikams nereikia išversti į jokią verbalią kalbą, jiems nereikia apie juos pasakoti – terapeutas, pasitelkęs savo žinias, iššifruoja judesius ir per juos supranta, kas vyksta vaiko viduje. Judesių pagalba užmezgamas dialogas, kurio metu vaikai patys pasako, ko jiems reikia ar trūksta“, – atskleidžia pedagogė, šokio-judesio terapeutė Vicky Karkou.

Stebėdamas, kaip vienas jo judesys įtakoja kitą, pats vaikas jungia atskiras kūno dalis į vientisą kūną, atpažįsta jo kalbą, o joje – ir savo emocijas, jausmus. Terapeutas tik pasiūlo atitinkamai parinktas technikas, pratimus, padedančius iš naujo susipažinti su savo kūnu, įveikti „plyšį“ tarp proto ir kūno. Socialiniai tyrimai atskleidė šokio judesio terapijos poveikį vaikams, sergantiems autizmu.

Vicky Karkou, Edž Hilo (Edge Hill) universiteto profesorė, šokio-judesio terapeute dirbanti jau 22 metus atskleidžia, jog visi mūsų judesiai vyksta ne be reikalo - kiekvienas jų turi gilias psihologines prasmes, kurias perpratus prasideda komunikacija. „Į seansą terapeutas neateina nešinas darbotvarkės planu. Tik empatijos, visiškos improvizacijos būdu bei sukūrus saugią aplinką vaikui galima leisti atsiskleisti, atsiverti. Tačiau geras ir kokybiškas improvizuotas seansas dar negarantuoja efektyvaus terapijos poveikio – būtini tvirti psichologiniai rėmai, vaiko poreikių žinojimas. Vaiko judesiai – tai jo poreikių žemėlapis, tik reikia jį mokėti skaityti, žinoti, kuria kryptimi judėti norint jam padėti'“, – terapijos ypatumus dėsto specialistė.

Muzikos terapija

Iš visų meno terapijos specializacijų muzikos terapija apima plačiausią klientų amžiaus spektrą – visą žmogaus gyvenimo laikotarpį nuo vaisiaus motinos įsčiose ir kūdikystės iki senyvo amžiaus ir mirties. „Fenomenalu, žmogus iš prigimties yra komunikabilus ir muzikalus. Juk pirmoji „kalba", kuria emociniame lygmenyje bendrauja ir supranta vienas kitą kūdikis ir motina yra muzikinė kalba, ją sudaro muzikos elementai - balso intonacija, ritmas, tembras, dinamika“ – teigia muzikos terapeutė, LMTA ir LEU docentė Vilmantė Aleksienė.

Moksliškai įrodyta, jog muzikos terapija sėkmingai taikoma įvairius raidos sutrikimus turintiems vaikams: autistiškiems, hiperaktyviems, intelekto, klausos negalią, emocijų ir elgesio problemas turintiems vaikams. Anot Vilmantės Aleksienės, muzika muzikos terapijoje – tai įrankis ar tarpininkas, padedantis aktyvinti vaiko vystymąsi ar peržengti tam tikrus sunkumus, raidos „slenksčius“. „Muzikos ritmas, muzikinės frazės, tam tikri dinaminiai ir kiti elementai turi poveikį kūno ritmams, nuotaikoms, judėjimui. Tai suteikia kontrolės galimybę. Seansų metu vaikams padedama suprasti, kur muzikos frazės pradžia, kur pabaiga, jie mokosi klausytis, išlaukti, stebėti, sekti, - tokiu būdu kontroliuoti savo dėmesį, emocijas, elgesį“', – atskleidžia muzikos terapeutė.

Stiprinant kūdikio - motinos ryšį, muzikos terapija taip pat taikoma anksčiau į pasaulį atėjusiems vaikams bei jų mamoms. „Kuo anksčiau muzikos terapeutas ateis į pagalbą specialių poreikių vaikui, tuo bus užtikrintos geresnės prognozės jo vystymosi ir ugdymosi procesui'', – pabrėžia specialistė.

Šiais laikais suaugę, besirūpindami savo vaikais, jų sveikata, ieško alternatyvių pagalbos galimybių šalia biomedicinos, psichologijos ar specialaus ugdymo. Taigi, atsižvelgus į individo poreikius, pasitelkus bet kurią iš meno terapijos rūšių – dailės, muzikos ar šokio-judesio – bei taikant ją profesionaliai ir sistemingai, galima ne tik prisidėti prie vaiko ar suaugusio psichoemocinės bei dvasinės sveikatos gerinimo, tačiau ir prie jo gerovės, sėkmingo prisitaikymo ir gyvenimo sociume.

Taigi atsižvelgus į individo poreikius, pasitelkus bet kurią iš meno terapijos rūšių – dailės, muzikos ar šokio-judesio – bei taikant ją profesionaliai ir sistemingai, galima ne tik prisidėti prie vaiko ar suaugusio psichoemocinės bei dvasinės sveikatos gerinimo, tačiau ir prie jo gerovės, sėkmingo prisitaikymo ir gyvenimo sociume.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui (2)

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.