Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Savigarba ir pasitikėjimas savimi – tai savybės, kurias lemia mūsų nuomonė apie pačius save. Nors žmonės ima domėtis savo saviverte tik sulaukę pilnametystės, tačiau būtina žinoti, kad šių savybių raida prasideda dar vaikystėje. Tėvų auklėjimas turi labai didelę įtaką, ar suaugęs vaikas taps savimi pasitikinčia asmenybe.

Net ir talentu apdovanotas vaikas gyvenime gali nepasiekti norimų rezultatų, jei jis menkai pasitikės savimi ir neturės drąsos pasinaudoti savo įgūdžiais ir gebėjimais. Lygiai taip pat per didelis pasitikėjimas savimi gali tapti kliūtimi siekiant gyvenimo tikslų ir bendraujant su kitais. Tad kaip išlaikyti balansą ir stabilumą ugdant vaiko savimonę?

Pasitikėjimą savimi formuoja aplinka ir tėvai

Vaiko pasitikėjimą savimi formuoja jį supanti aplinka ir iš jos gaunama informacija. Ar mažylis auga suprasdamas savo vertę ir pasitikėdamas savimi, ar ne – priklauso nuo tėvų. Jei norime, kad vaikas suprastų, kaip jį mylime ir palaikome, būtina jam šiuos jausmus atskleisti ir parodyti. Kas gali suteikti vaikui didesnį pasitikėjimą savimi, nei žinojimas, kad esi mylimas, brangus bent dviem žmonėms – savo mamai ir tėčiui, kurie visuomet yra šalia ir gali padėti, palaikyti, suprasti.

Žodžiai gali žeisti – tai taip pat labai svarbu atminti, ypač kai bendraujame su vaikais pavargę, nusiminę ar pikti. Neretai tėvai net nesusimąstę savo mažyliui pasako, tai ko nenorėjo ar neturėjo galvoje. Pavyzdžiui, užuot pasakę: „tu pasielgei negražiai ir nemandagiai", pasakome: „tu nemandagus", „tu blogas" ar panašiai.

Labai svarbu bendraujant su vaikais, pasirinkti tinkamus žodžius ir toną, o tuomet kai norime išsakyti pastabą, turėtume kritikuoti ne patį vaiką, bet jo elgesį. Juk negalime vaikų suskirstyti į gerus ar blogus, mandagius ar nemandagius, nes kiekvienas mažylis kartais pasielgia netinkamai. Kai taip nutinka, tėvų pareiga – atkreipti vaiko dėmesį į netinkamą poelgį, tačiau jokiu būdu mažylis neturėtų suprasti, kad yra blogas.

Gamintojo archyvas

Kritikuokime ir girkime vaikus protingai

Augti aplinkoje visai be kritikos – nėra naudinga vaikui, tačiau kritika turėtų būti konstruktyvi. Išsakydami savo nuomonę neturėtume užgauti vaiko jausmų. Neužtenka vaikui nurodyti, kokią klaidą jis padarė. Svarbu mažyliui duoti gerų patarimų, kurie leistų nebekartoti tų pačių klaidų ateityje. Artimų žmonių išsakoma kritika vaikui neturėtų būti užgauli, žeidžianti ir menkinanti vaiko pasitikėjimą savimi.

Tokie žodžiai kaip „tu kvailas" ar „tu nieko nesugebi" - apskritai nepateisinami jokiomis aplinkybėmis. Įsivaizduokime situaciją: jūsų mažylis mėgina išmokti savarankiškai valgyti, ir netyčia visa lėkštė su maistu nugarma ant žemės ir švarių vaiko rūbelių. Tokioje situacijoje geriau vaikui padėti suprasti ir paaiškinti, ką jis darė ne taip: galbūt jis per daug arti savęs prisitraukė lėkštę, o gal – kita ranka mėgino siekti puodelio. Kitą kartą vaikas bus atsargesnis ir atidesnis, jei supras, ką jis šioje situacijoje padarė ne taip. Ir nepamirškime paraginti bei paskatinti mažylį ir toliau mokytis valgyti savarankiškai.

Girti vaikus taip pat kaip ir protingai kritikuoti – būtina. Nors, tai atrodo paprasta, ne visuomet tėvai tai padaro tinkamai ir tinkamu metu. Žinoma, reikia vertinti vaiko pastangas ir pažangą – pagirkime mažylį už jo puikiai atliktą darbą (gražų piešinį ar išmoktą eilėraštį). Tačiau jei matome, kad padarytam darbui dar trūksta tikslumo ar yra klaidų, kurias reikėtų ištaisyti, tai su vaiku taip pat reikėtų aptarti. Juk nenorime, kad mažylis užaugtų galvodamas, kad viską, ką jis daro, yra tiesiog tobula?

Lyginimas su kitais gniuždo pasitikėjimą savimi

Saugusieji bendraudami dažnai mėgsta palyginti save ar savo artimuosius su kitais. Tokie palyginimai, kaip: „Jonukas – gerai išauklėtas vaikas, ne taip kaip tu", arba „Jurgita iš visų vaikų dainavo gražiausiai", mažylį gali ne tik labai įskaudinti, pažeminti, bet ir visai palaužti pasitikėjimą savimi. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei jūsų labiausiai gerbiamas žmogus pasakytų, kad kiti gerokai jus pranoksta. Tai žeidžia ir skaudina. Taip jaučiasi ir jūsų atžala, kai užuot sulaukusi pagyrimo už savo pastangas ir įgūdžius, supranta, kad pastebėjote tik kitus vaikus, kurie buvo tobulesni ir geresni.

Vaikai ypač jautriai reaguoja, jei juos lyginame su kitais – tai gali sukelti net sunkiai išgyvenamą psichologinę traumą. Kita vertus, palyginimai, kuriais siekiama savo vaiko pasiekimus iškelti aukščiau nei kitų vaikų – taip pat neatneša naudos. Toks pagyrimas: „Tavo draugo piešinys žymiai prastesnis už tavo", suteikia vaikui pranašumo jausmą, kuris ilgainiui gali peraugti į aroganciją.

Gamintojo archyvas

Kiekvienas vaikas turi individualius pomėgius, gebėjimus ir polinkius. Vieni gražiau piešia, kiti – dainuoja, treti – šoka. Nepaisant šių skirtumų, kiekvienas vaikas turi galimybę dalintis su savo draugais patirtimi ir išmoktais dalykais. Tas, kuris moka dainuoti, ar šokti gali naujų dainų ir šokių išmokyti savo draugus.

Tokio elgesio savo vaikus galime išmokyti kartu su jais žaisdami. Pavyzdžiui, žaisdami su LEGO DUPLO kaladėlėmis ir mini figūrėlėmis galime sukurti situacijas, su kuriomis mažylis susiduria kiekvieną dieną darželyje, kieme ar namuose. Žaisdami įvairiomis rolėmis, galime vaikus išmokyti, kaip tinkamai elgtis skirtingose situacijose ir atskleisti jiems, kad visi žmonės - skirtingi ir tuo yra unikalūs. Be to, žaisdami galite sužinoti, kokie dalykai jūsų mažyliui geriau ar blogiau sekasi darželyje, kokiose situacijose jam trūksta tam tikrų įgūdžių ir padėti jam tai išspręsti bei išmokti.

Leiskime priimti sprendimus

Norėdami, kad vaikas užaugtų savimi pasitikinčia asmenybe, turime jam leisti priimti sprendimus, o taip pat ir atsakomybę. Pasitikėjimo savimi vaikams suteikia jausmas, kad kažkas gali priklausyti ir nuo jų sprendimų ar pasirinkimo. Jei mažylis prašo leisti jam į parduotuvę važiuoti dviratuku, leiskime jam tai, tačiau priminkime, kad parduotuvėje jis dviratuku važiuoti negalės ir turės pats jį stumti. Leiskime vaikui pačiam susidoroti su šio sprendimo pasekmėmis. Jei vaiko ryžtas prekybos centre išblės, priminkite jam, kad toks buvo jo sprendimas ir jis privalo su jo pasekmėmis susidoroti savarankiškai. Būtent, savarankiškumas ugdo pasitikėjimą savimi, todėl neskubėkime kas kartą viską atlikti už savo vaikus.

Neprimeskime vaikams savo lūkesčių

Supdami savo naujagimį tėvai dažnai įsivaizduoja gražią jo ateitį ir net numato, kokią mokyklą ar universitetą lankys, kokia bus jo profesija, kada sukurs savo šeimą. Tai visiškai normalu. Tačiau nereikia, kad tėvų svajonės ir lūkesčiai taptų griežtu mažylio gyvenimo planu, kurio privalu laikytis. Tikėjotės, kad duktė užaugusi taps balerina, o ji užuot pamėgusi baletą, susižavėjo futbolu? Arba įsivaizdavote, kad sūnus taps garsiu lenktyninku, bet jis labiau linksta ne prie mašinėlių, bet prie meno? Vaikų polinkiai, kurie neatitinka tėvų lūkesčių neturi tapti kritikos objektu. Kiekvienas vaikas – tai savarankiška asmenybė. Nors tėvai vaikams trokšta gero, jų gražaus ir laimingo gyvenimo vizijos gali būti visiškai skirtingos. Leiskime vaikams būti savimi, palaikykime ir skatinkime juos atrasti tikruosius savo polinkius, interesus ir pašaukimą.

Užsakymo nr.: PT_78075867

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis