Viena vertingiausių dovanų vaikams, kurią rasime kiekvienuose namuose

„Mama, paskaityk man pasaką", - baigiamuoju akordu suskamba vakaras namuose. Eini prie knygų lentynos, akys ir pirštai perbėga knygų nugarėlėmis. Vienai jų pasiseka - šis vakaras skirtas jai. Atsiverti, prie tavęs priglunda vienas ar daugiau klausytojų ir prasideda mažas stebuklas. Viskas išnyksta, susitraukia, nutyla, užleisdamas vietą pasakai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Psichologė-psichoterapeutė Agnė Morkvėnaitė-Vasiliauskienė sako, kad daugelį šimtmečių sekamos, taip gerai mums visiems pažįstamos pasakos yra ne tik paprastos, naivios istorijos. Kiekvieną kartą sekant pasaką atsiveria kolektyvinės žmonijos patirties klodai, atsiskleidžia esminiai archetipiniai motyvai, gyvuojantys ir kiekvieno mūsų psichikoje. „Mituose ir pasakose, kaip ir sapnuose, psichika seka savo istorijas. Tai amžinosios minties amžinasis atkūrimas", – cituoja C.G. Jung'ą pašnekovė. 

Pasakų prasmė daugiaplanė - vaikams tai ir vertinga kalbos mokymosi galimybė, artumo su pasakas sekančiuoju patyrimas, prisilietimas prie kultūrinio žmonijos paveldo, o taip pat ir galimybė fantazuoti.  „Pasakos –  tai ir įvairiausių socialinių sąveikų pažinimo būdas, – įsitikinusi A. Morkvėnaitė-Vasiliauskienė. - Jos labai reikšmingos vidiniame vaiko gyvenime: pasakų motyvai dominuoja žaidimuose, fantazijose, piešiniuose. Vaikams pasakų motyvai svarbūs ir dėl to, kad jie padeda įveikti vaikų nerimą, baimes ir kitus sunkius emocinius išgyvenimus". 

TAIP PAT SKAITYKITE:
7 frazės, kurias verta vaikams sakyti kasdien
Kas nutinka, kai mama ir tėtis vaiką auklėja skirtingai?

Anot psichologės, analitinės psichologijos atstovų manymu, psichologinė pasakos funkcija, yra tokia kaip ir sapnų – ji atkuria psichologinę pusiausvyrą, todėl pasakų analizė gali tapti labai svarbia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų psichoterapijos dalimi. Kiekviena pasaka prasideda stygiaus situacija, kai pagrindinis pasakos veikėjas stokoja kažko esminio, susiduria su rimtomis kliūtimis. Kartais tai moteriškojo prado trūkumas: gyvena karalius su trimis sūnumis, tad jie turi leistis į kelionę ir rasti nuotaką. Kartais jos pasakoja apie skurdą, kuris dažniausiai reiškia, jog senasis gyvenimas išsisėmęs ir reikia išsiruošti į kelionę, kad atrastum turtus - naujas galimybes, naują gyvenimą. 

Pasaka pasakoja apie tai, kaip, kokiais būdais, kokiu keliu atkuriama pusiausvyra, atrandamas visybiškumas, išsprendžiami pradžioje atrodę neįveikiami sunkumai, kaip pasakos herojus ar herojė, kaudamiesi su destruktyviomis jėgomis ir jas įveikdami, klysdami, bandydami vėl, susilaukdami pagalbos iš netikėtų pagalbininkų įveikia kliūtis, auga, bręsta, patiria virsmus ir galiausiai išgyvena "laimingą pabaigą". 

„Pasakos yra mokymas pavyzdžiu, o ne paprastu moralizavimu, kurį vaikai dažniausiai ignoruoja ar atmeta kaip dirbtinį, neįtikinamą, – sako A. Morkvėnaitė-Vasiliauskienė. – Kiekvienas, kas mėgino paauklėti vaikus, sakydamas nedaryk taip ar kitaip, turbūt yra susidūręs su vaiko klausimu "o kodėl?" Žmonėms būdinga gana atsargiai vertinti verbalinę informaciją  – tai, ką mums kalba. Ne veltui sakoma, kad kalba - tai būdas meluoti".

Anot psichologės, mes labiau patikime tuo, ką matome, ką patiriame, išgyvename. Įtaigi istorija tiesiai nemoralizuoja. Ji atskleidžia visą situaciją, leidžia įsivaizduoti, klausant jos galima tapatintis su herojumi ar kitais veikėjais, atpažinti jausmus, mintis, reakcijas. Toks tapatinimasis padeda giliai suprasti, įsivaizduoti, išjausti, susisieti su pasakos veikėjais ir perimti galimus reagavimo būdus. Ir, tarsi nejučiomis, savaime išmokti svarbiausias gyvenimo pamokas. 

Pasak neseniai knygą vaikams „Meškių istorijos. Lubinų labirintas" pristačiusios Evelinos Daciūtės, jai svarbiausia ir buvo papasakoti istorijas įkyriai nemoralizuojant. „Stebėdama savo vaikus matau, kaip moralizavimai blokuoja informacijos priėmimą, – pasakoja ji. – Kelis kartus išbandžiau kitą būdą - koreguoti jų elgesį per pasakas, istorijas. Puikiai pavyko. Tuomet man kilo mintis, kad tai gali tikti ne tik man ir mano vaikams. Kaip tik tuo metu man į akis krito Rasos Kaper meškių iliustracijos, joms pradėjau kurti istorijas ir netrukus mūsų bendra veikla virto knyga". 

Anot rašytojos, kurdama meškių istorijas ji galvojo apie vaikus ir tai, kas jiems svarbu: vieni bijo eiti miegoti, kiti jaučiasi kitokie nei vis aplink ir kenčia dėl savo išskirtinumo, dar kiti mokosi draugauti, dalintis, būti sąžiningais, tačiau kartais stokodami patirties suklysta. Tuomet labai svarbu žinoti, kad tu toks ne vienas, kad tokie dalykai atsitinka ir kitiems. 

Vaikus pradžiugina atpažįstamumo momentas, – sako E. Daciūtė. – Vienas mažųjų skaitytojų pasakojo, kad pats labai mėgsta sūrį, todėl jis supranta knygos herojų, kuris yra godus šito skanėsto. Nemažai vaikų prisipažįsta, kad jiems baisu užmigti. Vieni jau yra radę tokį patį būdą nusiraminti kaip kitos meškių istorijos herojus ir tada jie džiaugiasi savo sumanumu. Kitiems tai būna naudingas atradimas ir jie lengviau atsikvepia. Pasirodo, kad sprendimas yra visai paprastas". Knygos autorės teigimu, bendravimas su vaikais, jų stebėjimas – puiki dirva istorijų siužetams. „Istorijomis noriu pasakyti, kad nieko gėdingo yra bijoti, nieko baisaus yra suklysti, galiausiai viskas išsisprendžia ar išsprendžiama palankiausiu būdu", – kalbėjo E. Daciūtė.

Pasakos sekimas gali būti viena vertingiausių dovanų, kurią galime padovanoti vaikams
Psichologė-psichoterapeutė Agnė Morkvėnaitė-Vasiliauskienė

„Sėkmingas problemos įveikimas, kuriuo baigiasi pasakoje sekama istorija, suteikia tikėjimą, viltį, kad, nepaisant sunkumų, nepaisant, kokia didelė bebūtų baimė, koks klaidus miškas, baisus slibinas ar pikta ragana – tai pavyksta įveikti. Psichologine prasme tai modelis, kaip spręsti tam tikrą gyvenimo, tapsmo savimi etapo problemą, ar, kitaip tariant, užduotį.

Vaizdiniai, kurių pagalba per pasakas mums byloja tūkstantmetė žmonijos išmintis, padeda vaikui sukurti  psichologines struktūras, kurios suteikia galimybių spręsti tiek išorines, tiek vidines problemas, padeda susidūrus su sudėtingais gyvenimo iššūkiais, ir tai tampa vidine atrama ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Todėl pasakos sekimas gali būti viena vertingiausių dovanų, kurią galime padovanoti vaikams", – įsitikinusi A. Morkvėnaitė-Vasiliauskienė.

Bruno Bettelheimas, savo darbuose dažnai naudodavęsis pasakų pasauliu, teigė, kad jos yra svarbi priemonė vaikams mokantis gyventi realybėje ir išgyventi pasaulyje, kuris pilnas suaugusiųjų taisyklių. Vaikai mėgsta pasakas, tvirtino jis, nes nepaisant pykčio, neramių minčių, kurias sukelia jų siužetas, šios istorijos baigiasi laimingai – vaikas tokios pabaigos pats nebūtų susikūręs. Tuomet ir suaugęs jis net sunkiausiose situacijose žinos, kad galiausiai viskas bus gerai. Visa, kas baisu nurims, išnyks, susitrauks, kaip tais vakarais, kai namuose karaliaudavo pasaka.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Stebuklingi žodžiai, kurių vaikui reikia kaip oro

Kasdienėje rutinoje kartais užmirštame sakyti savo vaikams paprastus, bet jiems labai svarbius, kone stebuklingus, žodžius.

Vaikas turi nematomą draugą: psichologės patarimai tėvams

Vaikas užsidaro kambaryje ir su kažkuo kalbasi. Pradeda verkti, kai automobilyje prisėdate šalia, nes... prispaudėte draugą. Kodėl vaikas susikūrė nematomą bičiulį? Kaip reaguoti? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Kaimo vaikai „įlindę“ į kompiuterius, nes jiems trūksta gyvo bendravimo

Kad miesto vaikai vasaromis vyksta stovyklauti į kaimą, rodos, yra įprasta, tačiau, kad kaimo vaikams tai pasirodys neįprasta, to nesitikėjome, – taip pasakoja penktus metus iš eilės į stovyklas kaimo vaikus kviečianti teatro „Teatriukas“ įkūrėja ir stovyklos vadovė Dalia Mikoliūnaitė.

Teo ir Ieva pristato: 3 smagūs žaidimai su tualetinio popieriaus ritinėliais

Orui pasitaisius ne į gerąją pusę, skubame su jumis pasidalinti itin paprastais užsiėmimais su vaikais namuose. Juk antradienis gali būti ir linksmadienis!

Teo ir Ieva pristato: citrinų ugnikalnis, kuris nustebins net visko mačiusius (1)

Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų mažylis tyrinėja jį supantį pasaulį. Jam viskas nauja, nepažinta, viskas domina ir vilioja, o kartais gal ir baugina.

Kaip pagirti vaiką, kad tai duotų naudos, o nebūtų tušti žodžiai

Mes vis dar per dažnai kritikuojame savo vaikus ir per retai juos giriame. Tokias išvadas daro šiuolaikinių tėvų auklėjimo metodus nagrinėjantys psichologai. Tačiau girti irgi reikia mokėti, antraip tai tebus tušti žodžiai.

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Trys smagūs žaidimai vaikams lauke

Kad pasivaikščiojimas lauke nebūtų nuobodus, galima pažaisti. Vaikutis čiupinėdamas, vartydamas rankytėse įvairių formų daiktus lavina smulkiąją motoriką, o dėliodamas miško radinius į krūveles - dar ir mąstymą.

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?