11 veiksmingų priemonių nuo peršalimo, kurias žinojo jau mūsų močiutės

 (8)
Liaudiškos gydymo priemonės perduodamos iš kartos į kartą. Kiekviena šeima žino savų receptų, kuriuos jai pakuždėjo vyresnieji šeimos atstovai. Jei liga tik pradeda kibti, laiku pradėtas „švelnusis" gydymas naminėmis priemonėmis gali sustabdyti ligos progresavimą ar sušvelninti jos eigą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus patariama imtis tam tikrų priemonių. Sunegalavus patartina laikytis trijų taisyklių:

- pakankamas skysčių kiekis, geriausia, vandens, šiltų arbatėlių;

- tinkamas miego režimas;

- daržovės ir vaisiai, kuriuose yra daug vitaminų.

Persišaldymas

Imbiero arbata

2-3 riekės imbiero;

vanduo.

Užpilkite supjaustytą imbierą karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Gerti šiltą.

Vištienos sriuba

1 ketvirtis naminio viščiuko;

svogūnas;

morka,

bulvė;

mažų makaronų sauja;

petražolių;

druskos;

pipirų;

lauro lapelis.

Virti vištieną apie 1 valandą, tuo tarpu nusilupti daržoves, supjaustyti gabaliukais. Sudėti jas, prieskonius ir virti, kol išvirs daržovės. Likus 10 minučių iki pabaigos sudėti makaroniukus.

Vištienos sultinyje esanti aminorūgštis cisteinas turi priešuždegiminių savybių. Jeigu į tokį sultinį pridėtume aitriojo pipiro ar imbiero, teigiamas sriubos poveikis būtų dar didesnis.

Kosulys

Svogūnų arbata

1 svogūnas;

karštas vanduo;

šiek tiek medaus.

Supjaustykite svogūną žiedais ir užpylę vandeniu pavirkite keletą minučių. Tada nukoškite. Svogūnų arbatą pagardinkite medumi.

Bulvių kompresas

3-4 karštos išvirtos bulvės;

šalikas;

rankšluostis (geriausia - drobinis ar kito natūralaus audinio) ar audinio gabalas.

Karštas bulves sudėkite ant audinio, lengvai pamaigykite. Užlenkę audinį perpus, dėkite ant kaklo ir ant viršaus užriškite šaliką, kuris sulaikytų šilumą. Dėmesio, būkite atidūs, kad bulvės nebūtų per karštos ir nenudegintų kaklo. Laikyti apie pusvalandį ir procedūrą kartoti pagal poreikį.

Svogūnų sirupas

1 svogūnas;

2 šaukštai medaus;

1 arbatinis šaukštelis cukraus;

puodelis.

Supjaustyti svogūną labai mažais gabaliukais. Pridėti medaus ir cukraus, išmaišyti. Palikti tokį mišinį valandai arba dviem. Tada nukošti ir gautą svogūnų sirupą gerti po truputį kelis kartus per dieną.

11 veiksmingų priemonių nuo peršalimo, kurias žinojo jau mūsų močiutės
© Vida Press

Gerklės skausmas

Citrinų arbata

1/2 citrinos;

šiek tiek medaus;

šiek tiek druskos;

vandens.

Citriną išspausti, pridėti medaus ir druskos ir užpilti karštu (ne verdančiu) vandeniu. Gerti, kol arbata dar šilta.

Ramunėlių ir liepžiedžių arbata

Ramunėlių žiedų;

Liepžiedžių;

vandens.

Užpilti vaistažoles karštu vandeniu ir palaukti, kol pritrauks. Šią arbatą galima gerti, taip pat ja skalauti gerklę.

Sūraus vandens skalavimo skystis

Duskos;

vandens.

Ištirpdyti šaukštą druskos stiklinėje šilto vandens. Šiuo skysčiu skalauti gerklę pagal poreikį. Negerti!

Lašinių arba naminės varškės kompresas

Lašinių arba varškės;

rankšluostis;

šalikas.

Supjaustyti lašinius plonais gabalėliais ir padėti ant rankšluosčio. Perlenkus jį dedame ant kaklo. Ant viršaus užvyniojame šaliką. Vietoj lašinių galima naudoti naminę varškę. Kambario temperatūros arba kiek pašildytą varškę dedame ant audinio, tada – ant kaklo ir ant viršaus apjuosiame šaliku.

Temperatūra

Kūnas reaguoja į puolančius virusus, dėl to pakyla temperatūra. Taip organizmas siekia apsisaugoti, todėl jei temperatūra nedidelė, nepasiekia 38 laipsnių šilumos, jos nereikia mažinti. Matuokite temperatūrą sergančiam vaikui reguliariai. Neprirenkite jo per daug, jei temperatūra kyla.

Blauzdų kompresai

Medžiagos skiaučių;

vandens.

Pamirkykite audeklą į vandenyje, išgręžkite ir apjuoskite juo karščiuojančiojo blauzdas. Vanduo neturi būti per šaltas, rekomenduojama jo temperatūra – maždaug 5 laipsniais mažesnė už kūno temperatūrą. Pakartoti tai kelis kartus. Tokį vandens kompresą galima dėti ir ant kaktos.

Acto kojinės

Ilgos vilnonės kojinės;

actas;

vanduo;

rankšluostis.

Pamerkti vilnones kojines į actą, gerai nugręžti ir apmauti vaikui. Ant viršaus apvynioti sausu rankšluosčiu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.