14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


1. FAKTAS. Gripas – pavojinga infekcija

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei viena dažniausių epidemijomis pasireiškiančių ligų. Užsikrėtus ir susirgus gripu, didžiausia grėsmė – sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas ir kt. Susirgus gripu, gali paūmėti dauguma lėtinių ligų (pavyzdžiui, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių), kurios taip pat gali lemti žmogaus sveikatos būklės pablogėjimą ar net mirtį.

2. FAKTAS. Skiepai nuo gripo yra saugūs ir veiksmingi

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia profilaktikos priemone, kuri apsaugo nuo gripo ir jo komplikacijų. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo besikeičiančių gripo virusų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70-90 proc., kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripo virusą.

3. FAKTAS. Nuo gripo skiepytis reikia visiems

Asmenys nuo 65 metų amžiaus ir vyresni rizikuoja susirgti sunkia gripo ligos forma, todėl jiems būtina pasiskiepyti. Suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis tokiomis kaip astma, cukrinis diabetas, širdies, inkstų ligos ir kt., gripas yra labai pavojingas, nes sukelia šių ligų paūmėjimą. Gripas taip pat pavojingas mažiems vaikams, todėl ypač rekomenduojama kasmet skiepyti 6 mėn.-5 metų vaikus. Nėščiosios, susirgusios gripu, gali patirti priešlaikinį gimdymą ar netekti kūdikio, todėl ir joms labai svarbu pasiskiepyti. Vaikai ir kiti pasiskiepiję asmenys ne tik nesusirgs sunkia gripo forma, bet ir apsaugos neskiepytus asmenis. Todėl net ir visiškai sveikiems asmenims reikia skiepytis nuo gripo.

4. FAKTAS. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai mutuoja. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Gripo skiepai nuo ligos apsaugo vidutiniškai 12 mėnesių. Jau po 6 mėnesių nuo skiepo antikūnų organizme sumažėja dvigubai. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusus. Nuo gripo reikia skiepytis kasmet.

5. FAKTAS. Persirgus gripu imunitetas susiformuoja vienam gripo sezonui

Persirgus gripu, įgyjamas imunitetas, tačiau tik tam tikram viruso potipiui. Vakcina gaminama kiekvienam gripo sezonui, atsižvelgiant į tai, koks viruso tipas prognozuojamas. Todėl nuo gripo skiepytis reikia kasmet, nes ankstesnio skiepo metu pasigaminę antikūnai neatpažins naujo gripo viruso ir organizmo imunitetas nuo ligos apsisaugoti bus nepakankamas. Persirgus gripu imunitetas susiformuoja tik vienam sezonui.

6. FAKTAS. Nėščios moterys gali skiepytis nuo gripo

Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nėščiąsias išskiria kaip vieną svarbiausių gripo rizikos grupių. Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo yra saugus ir efektyvus. Vakcinacija apsaugo ne tik besilaukiančią moterį, bet ir vaisių bei ką tik gimusį kūdikį. Moterys, kurios nėštumo metu suserga gripu, yra dažniau hospitalizuojamos, gydomos intensyvios terapijos skyriuje, dažniau pasitaiko mirčių nuo sunkių gripo komplikacijų, todėl nėščioms moterims rekomenduojama tai padaryti.

7. FAKTAS. Asmenys alergiški kiaušinio baltymui skiepytis gali

Gripo vakcinos sudėtyje gali būti labai maži kiekiai kiaušinio (pavyzdžiui, ovalbumino), naudojamo gamybos proceso metu, pėdsakų. Tokie skiepai paprastai nesukelia alerginių reakcijų žmonėms, kurie yra alergiški kiaušiniams. Jei asmuo nesilaiko konkrečios dietos be kiaušinio, jam nepasireiškia simptomų – skiepytis galima. Jei vis dėlto alergijos simptomų pasireiškia, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju alergologu dėl tolimesnio skiepijimo.

8. FAKTAS. Pasiskiepijus nuo gripo įmanoma susirgti

Nė viena vakcina 100 proc. neapsaugo nuo ligos, bet skiepai gerokai sumažina riziką susirgti. Yra kelios priežastys, dėl ko kartais pasiskiepijus nuo gripo susergama. Tai priklauso nuo skiepijamo asmens amžiaus (kuo vyresnis asmuo, tuo imuninis atsakas yra vangesnis). Taip pat lydinčios ar persirgtos ligos, vaistų (pavyzdžiui, imunosupresantų) vartojimas. Kita priežastis – skiepai nuo gripo pradeda veikti tik po maždaug dviejų savaičių, todėl asmenys, užsikrėtę prieš arba netrukus po vakcinacijos, gali susirgti. Paskiepyti asmenys taip pat gali susirgti gripu, kurį sukelia skirtingos padermės gripo virusai, nuo kurių vakcina neapsaugo.

9. FAKTAS. Skiepas nuo gripo ligos sukelti negali

Gripo skiepas negali sukelti gripo, nes vakcinoje nėra gyvo gripo viruso. Kai kuriems žmonėms po skiepo injekcijos vietoje atsiranda skausmingumas ir paraudimas, kurie praeina per 3 dienas. Tai tik įrodo, kad organizmas reaguoja į skiepą ir formuojasi imunitetas.

10. FAKTAS. Pasiskiepijus nuo gripo reikia saugotis

Pasiskiepijus nuo gripo galima susirgti gripu, nes vakcina neapsaugo nuo šios infekcijos 100 proc., bet skiepai gerokai sumažina riziką susirgti ir apsaugo nuo komplikacijų. Be to, skiepai nuo gripo pradeda veikti tik po maždaug 14 dienų, todėl asmenys, užsikrėtę prieš skiepijimą arba netrukus po imunizacijos, gali susirgti. Norint išvengti gripo, svarbu dažnai plauti rankas; laikytis kosėjimo čiaudėjimo etiketo; reguliariai vėdinti patalpas ir drėgnu būdu valyti liečiamus paviršius; sergantys žmonės turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis; vengti masinių susibūrimo vietų ir taip saugotis ne tik gripo, bet ir kitų virusinių peršalimo ligų.

11. FAKTAS. Virškinamojo trakto sutrikimai nėra būdingi gripui

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tokius simptomus paprastai sukelia enterovirusai, kurie sukelia liaudiškai vadinamą „skrandžio gripą“, o jų simptomai panašūs į gripo, liga prasideda taip pat ūmiai. Dažniausiai tokie virškinimo sistemos sutrikimai būdingi vaikams nei suaugusiesiems.

12. FAKTAS. Nuo gripo skiepytis rekomenduojama visą gripo sezoną

Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais rudens-žiemos mėnesiais, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi nuo spalio iki balandžio mėnesio. Nuo gripo skiepytis rekomenduojama visą gripo sezoną.

13. FAKTAS. Gripas blogiau už retai pasitaikančią lengvą nepageidaujamą reakciją į skiepą

Dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos į skiepą yra lengvos, trumpalaikės ir nereikalaujančios gydymo. Inaktyvuotos vakcinos dažniausiai sukelia vietines reakcijas (tai – paraudimas, patinimas, skausmingumas injekcijos vietoje) ir bendras reakcijas (karščiavimas, bendras silpnumas, mieguistumas, nuovargis). Šie simptomai paprastai trunka iki 2-3 dienų, gripas dažniausiai trunka ilgiau nei savaitę. Tad nepageidaujamos reakcijos į gripo vakciną nėra blogiau nei gripas.

14. FAKTAS. Gripas nėra gydomas antibiotikais

Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Dažniausiai gydymui yra naudojami antivirusiniai vaistai, kurie gali palengvinti ligos simptomus ir padėti greičiau pasveikti. Susirgus gripu negalima vartoti antibiotikų. Antibiotikų skiriama tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai.

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.