3 taisyklės, kurias atminkite užklupus kosuliui

Ką daryti, jei vaikas ima kosėti? Konsultuoja gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

3 taisyklės, kurias svarbu žinoti, jei vargina kosulys

1 taisyklė: nebijokime

Kosulys yra apsauginė organizmo reakcija ir jo nereikia bijoti. Neretai tėvai daro klaidą slopindami šlapią kosulį. Slopinti kosulį patartina pirmomis dienomis, kai mažylis kosėja sausu draskančiu kosuliu (sausas kosulys, kai vaikas negali atsikosėti). Tuomet rekomenduojami kosulį slopinantys vaistai, kuriuos reikia girdyti vieną arba dvi dienas - jų galima įsigyti vaistinėse.

Vėliau, kai mažylis ima atsikosėti, jau reikia šlapiam kosuliui skirtų sirupų. Šlapias kosulys rodo, kad mažylis sveiksta, kad organizmas valosi.

SVARBU: jeigu vaikas kosti ir kartu dūsta arba kosti ir girdėti toks tarsi švokštimas, būtina kreiptis į gydytoją, kuris skirs bronchų spazmus malšinančių vaistų. Šlapiu kosuliu vaikutis gali kosėti iki trijų savaičių, kol išsivalo kvėpavimo taikai. Jeigu nėra jokių kitų ligos požymių, to bijoti nereikia.

Kai vaikas kosti, svarbu, kad namuose būtų drėkinamas oras ir jis kvėpuotų šiek tiek drėgnesniu oru negu įprastai. Jeigu turite oro drėkintuvą, įjunkite jį, jeigu ne, ant radiatorių uždėkite šlapių rankšluosčių. Labai gerai leisti mažyliui pakvėpuoti garais. Tam labiausiai tinka elektroniniai inhaliatoriai, kurie yra saugūs ir nekelia pavojaus apiplikyti vaikučio. Nei kūdikio, nei mažo vaiko nesodinkite virš garuojančio puodo, nes tai pavojinga. Galima inhaliacijoms naudoti ir žolinius preparatus, tačiau reikia būti tikriems, kad mažylis nėra alergiškas kokiai nors žolei ir nesukelsime jam papildomos bėdos - alergijos.

2 taisyklė: sirupai nuo kosulio nėra stebuklingi

Tėvai nuperka kosinčiam vaikui sirupo, neretai brangaus, ir sugirdę pirmąjį šaukštelį laukia stebuklo, o nesulaukę jo ir vėl mina vaistinės slenksčius. Žoliniai sirupai nuo kosulio nėra stebuklingi, o kad pastebėtume jų poveikį, reikia palaukti bent dvi dienas. Sirupų nuo kosulio daug, jie gali būti pagaminti iš vienos ar dešimt rūšių žolių.

Visi jie tinkami, tačiau taip pat būtina žinoti, ar mažylis nėra alergiškas kokiai nors žolei. Nuo kosulio tinka ir homeopatiniai vaistai, tačiau ir jie nėra stebuklingi. Kad ir kokias priemones parinktume, dažniausiai vaiko būklė pagerėja maždaug trečią dieną.

Be sirupų ir homeopatinių vaistų, yra dar vadinamieji mukolitikai (ACC, ambroheksalis, bronteksas), drėkinantys kvėpavimo takus. Juos, kaip ir nosies lašus, reikėtų vartoti saikingai, maždaug 7-10 d. Ilgiau vartojami jie nuolatos drėkina kvėpavimo takus ir kartu gali paskatinti nesibaigiantį kosulį.

3 taisyklė: šildykime protingai

Tėvai mėgsta kosinčiam vaikui pagelbėti įvairiomis šildančiomis priemonėmis. Vieni krūtinę pakaitina druska, įvyniota į drobę ar rankšluostį, kiti ją ir padukus įtrina mentolio ar kt. tepalais, treti klijuoja garstyčių pleistrus.

Visos šios priemonės tinka (jeigu vaikas nėra alergiškas kuriai nors), tačiau prieš miegą reikėtų naudoti kurią nors vieną, o ne visas vienu metu.

Vyresniam vaikui (jokiu būdu ne kūdikiui) prieš miegą galima pamirkyti kojytes tokio karštumo vandenyje, kokį jis pakenčia. Taip pat galima ištrinti padukus šildomaisiais tepalais, kuriuos rekomenduojama įtrinti stipriai, kad net paraustų odelė.

SVARBU: karštame vandenyje galima mirkyti kojas arba naudoti šildomąsias priemones tik tada, kai vaikui nėra pakilusi temperatūra arba kai ją numušame. Jokiu būdu negalima kaitinti karščiuojančio vaiko, nes jam pakils dar aukštesnė kūno temperatūra.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.

„Slapti pirkėjai“ ragaus ne tik ligoniams, bet ir darželinukams bei mokiniams tiekiamo maisto

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrins ne tik ligoniams, bet ir mokiniams tiekiamą maistą.

Arbatos kūdikiams ir mažyliams, kad jie augtų sveiki

Pasitelkus žinomo Lietuvos pediatro doc. Algimanto Vingro žinias bei patirtį, sukurtos kūdikiams ir mažyliams subalansuotos, specialios receptūros GURGIO, PUKSIO, KNIURKIO, ŽVARBIO arbatėlės.

Kur ir kaip tinkamai laikyti vaistus namuose

Vonios spintelėje. Miegamajame, komodoje prie lovos. Viename iš virtuvėje esančių stalčių. Dėžutėje ant lentynos. Tai - kelios dažniausios vietos, kur žmonės laiko vaistus. Tačiau vaistai - ne saldainiai, kad juos būtų galima laikyti bet kur, bet kaip, bet kokiomis sąlygomis. Ką vertėtų žinoti?

Kai vaiko organizmui ima trūkti skysčių

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojamos nuo gilios senovės. Ir nors mokslui nuolat tobulėjant sukuriama vis efektyvesnių vaistų, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.

„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai.