5 vaistiniai augalai, kurie labiausiai tinka mums, lietuviams

Išbraidyti vasaros pievas ir „prisivaistažoliauti" – vienas svarbiausių ir labai prasmingas vasaros darbas. Konsultuoja medicinos m. daktaras doc. vaistininkas Juozas Vasiliauskas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tiesa, kad vaistiniai augalai turėtų daugiau gydomųjų galių, t. y. mineralų, juos reikia rinkti saulėtose pakalnėse, nes nuo kalvelių lietus išplauna mineralines medžiagas ir jos nuteka pakalnėn. Pavasarį užliejamose pievose augantys augalai taip pat sukaupia daugiau mineralinių medžiagų.

Kiekviena mama jausis ramiau turėdama lentynėlėje „budinčių" sveikatos sargų, kurie į pagalbą atskuba vos pajutę pirmuosius ligos požymius.

5 „budinčios" žolelės

Medetka: kai skauda gerklę

Tai viena populiariausių gėlių močiučių darželiuose, jos ryškų oranžinį žiedą pažinsite iš karto. Ką su juo daryti?

Medetkos žiedus reikia pradėti rinkti vos pradėjus augalams žydėti (žydi nuo birželio iki spalio), rinkti kas 3–5 dienas. Džiovinkite paskleidę žiedus plonu sluoksniu pavėsyje arba specialioje džiovykloje esant 40–45 laipsnių temperatūrai. Svarbu, kad gerai išdžiūtų žiedo viduriukas, vadinamasis žiedynsostis.

Nuovirai tinka skalauti gerklę sergant angina, faringitu, stomatitu. Arbatėle gydomos virškinamojo trakto ligos, šlapimo pūslės uždegimas. Medetkų arbatą rekomenduojama gerti vos prasidėjus slogai, nuoviru praplauti nosį. Pavilgais išoriškai gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, nudegimai, išbėrimai, sumušimai. Tinka inhaliacijoms sergant kvėpavimo takų ligomis.

Čiobrelis: nuo kosulio

Čiobreliai mėgsta smėlingas vietas, auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Čiobrelius reikia pradėti rinkti, kai jie visi sužydi.

Žirklėmis reikia nukirpti nesumedėjusią viršutinę augalo dalį. Džiovinti paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje ar specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai.

Svarbiausia čiobrelių veiklioji medžiaga – tai eterinis aliejus, kuris turi antiseptinį, dezinfekuojamąjį ir raminamąjį poveikį. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius, padeda jiems „atsiklijuoti" nuo bronchų gleivinės paviršiaus, tampa lengviau atsikosėti. Puikiai tinka ūmiam ir lėtiniam kosuliui gydyti. Stiprina organizmą. Padeda virškinti, todėl tinka ir „sustreikavus" vaiko skrandukui.

Liepžiedžiai: karščiavimui mažinti

Šviesiai geltonais žiedais liepos medis pražysta birželio–liepos mėnesiais ir labai skaniai kvepia.

Vaistams renkami liepų žiedai, kai dauguma jų jau yra išsiskleidę, dažniausiai birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje. Sodo žirklėmis nukerpamos liepų šakos (negalima nukarpyti daugiau kaip trečdalio vieno medžio žydinčių šakų), jos nešamos į pavėsį ir rankomis nuskinami žiedai. Džiovinti tinka ir išsiskleidę, ir beišsivystantys žiedai (butonai), ir nesunokę vaisiai – riešutėliai. Džiovinama greitai pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje esant ne aukštesnei kaip 35 laipsnių temperatūrai. Negalima perdžiovinti.

Liepos žiedų preparatai ramina, skatina šlapintis, prakaituoti, mažina karščiavimą, padeda atsikosėti, saugo nuo bakterijų ir uždegimų. Arbatėlių rekomenduojama gerti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, nuovirais skalaujama burnytė, jei vargina gleivinės uždegimas, angina, stomatitas.

Ramunėlė: apetitui žadinti

Vaistinės ramunėlės kraštiniai žiedai balti, viduriniai – geltoni, kvepia maloniai. Ji žydi nuo gegužės iki rugpjūčio.

Žiedynus reikėtų skinti be žiedynkočio rankomis – ir po vieną. Surinktus žiedus reikia saugoti, kad nesukaistų, ir paskleisti džiovinti per dvi tris valandas, kai buvo surinkti.

Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje lauke, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, kvepia, kartoko skonio.

Vaistinių ramunėlių preparatai gerina apetitą, padeda virškinti, mažina vidurių pūtimą, gydo viduriavimą, skatina prakaituoti, slopina uždegimą, turi antiseptinį poveikį. Esant burnos gleivinės ar dantenų uždegimui, nuoviru skalaujama burna, išoriškai gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta oda. Tinka ir inhaliacijoms, gydomosioms vonioms ruošti.

Arbatėles galima gerti prieš miegą, nes jos ramina.

Dilgėlė: mažakraujystės profilaktikai

Mažai kas mėgsta šią įkyrią piktžolę, kuri sukelia skausmą. O be reikalo. Jos lapuose – pusė vaistinės: ir mineralinės medžiagos (kalis, natris, magnis, geležis), ir organinės rūgštys, vitaminai (C, K, B grupės) ir t. t. Stiebuose gausu vitamino C (keliskart daugiau nei citrinose), mineralinių medžiagų, raugų. Pirmąkart dilgėlių reikėtų prisipjauti apie birželio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti, bet lapai jau išaugę. Pasirūpinkite pirštinėmis, kad nenudilgintų rankų!

Dilgėlių stiebus džiovinkite plonu sluoksniu gerai vėdinamose patalpose, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, nes suyra vitaminai. Išdžiūvę labai atskiriami nuo stiebų, pajuodavę išmetami.

Dilgėlių arbata aktyvina, gerina medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą ir gebėjimą įveikti ligas. Ir nors skatina šlapintis, tačiau ne išplauna kalį iš organizmo, o kaip tik jo papildo.

Ar prieš geriant vaistažolių arbatėlę būtina pasitarti su gydytoju?

Nebūtina, bet kad būtų ramiau, galima.

Ar galima, užuot gėrus įprastą arbatą, gerti vaistažolių arbatėlių kasdien, net jei nėra ligos požymių?

Nestiprių vaistažolių ir vaistažolių mišinių arbatėlių galima gerti, tiesa, nereikia piktnaudžiauti. Vaikučiui per dieną užtenka 1–2 puodelių.

Koks vaistažolių galiojimo terminas?

Vaistažoles svarbu laikyti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad „neįsimestų" pelėsis, kuris yra didelis nuodas. Blogai, jei jos laikomos uždaruose stikliniuose ar metaliniuose induose, rekomenduojama supilti į lininius maišelius ir laikyti pavėsyje sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Virtuvė joms – netinkama vieta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?