5 vaistiniai augalai, kurie labiausiai tinka mums, lietuviams

Išbraidyti vasaros pievas ir „prisivaistažoliauti" – vienas svarbiausių ir labai prasmingas vasaros darbas. Konsultuoja medicinos m. daktaras doc. vaistininkas Juozas Vasiliauskas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tiesa, kad vaistiniai augalai turėtų daugiau gydomųjų galių, t. y. mineralų, juos reikia rinkti saulėtose pakalnėse, nes nuo kalvelių lietus išplauna mineralines medžiagas ir jos nuteka pakalnėn. Pavasarį užliejamose pievose augantys augalai taip pat sukaupia daugiau mineralinių medžiagų.

Kiekviena mama jausis ramiau turėdama lentynėlėje „budinčių" sveikatos sargų, kurie į pagalbą atskuba vos pajutę pirmuosius ligos požymius.

5 „budinčios" žolelės

Medetka: kai skauda gerklę

Tai viena populiariausių gėlių močiučių darželiuose, jos ryškų oranžinį žiedą pažinsite iš karto. Ką su juo daryti?

Medetkos žiedus reikia pradėti rinkti vos pradėjus augalams žydėti (žydi nuo birželio iki spalio), rinkti kas 3–5 dienas. Džiovinkite paskleidę žiedus plonu sluoksniu pavėsyje arba specialioje džiovykloje esant 40–45 laipsnių temperatūrai. Svarbu, kad gerai išdžiūtų žiedo viduriukas, vadinamasis žiedynsostis.

Nuovirai tinka skalauti gerklę sergant angina, faringitu, stomatitu. Arbatėle gydomos virškinamojo trakto ligos, šlapimo pūslės uždegimas. Medetkų arbatą rekomenduojama gerti vos prasidėjus slogai, nuoviru praplauti nosį. Pavilgais išoriškai gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, nudegimai, išbėrimai, sumušimai. Tinka inhaliacijoms sergant kvėpavimo takų ligomis.

Čiobrelis: nuo kosulio

Čiobreliai mėgsta smėlingas vietas, auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Čiobrelius reikia pradėti rinkti, kai jie visi sužydi.

Žirklėmis reikia nukirpti nesumedėjusią viršutinę augalo dalį. Džiovinti paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje ar specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai.

Svarbiausia čiobrelių veiklioji medžiaga – tai eterinis aliejus, kuris turi antiseptinį, dezinfekuojamąjį ir raminamąjį poveikį. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius, padeda jiems „atsiklijuoti" nuo bronchų gleivinės paviršiaus, tampa lengviau atsikosėti. Puikiai tinka ūmiam ir lėtiniam kosuliui gydyti. Stiprina organizmą. Padeda virškinti, todėl tinka ir „sustreikavus" vaiko skrandukui.

Liepžiedžiai: karščiavimui mažinti

Šviesiai geltonais žiedais liepos medis pražysta birželio–liepos mėnesiais ir labai skaniai kvepia.

Vaistams renkami liepų žiedai, kai dauguma jų jau yra išsiskleidę, dažniausiai birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje. Sodo žirklėmis nukerpamos liepų šakos (negalima nukarpyti daugiau kaip trečdalio vieno medžio žydinčių šakų), jos nešamos į pavėsį ir rankomis nuskinami žiedai. Džiovinti tinka ir išsiskleidę, ir beišsivystantys žiedai (butonai), ir nesunokę vaisiai – riešutėliai. Džiovinama greitai pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje esant ne aukštesnei kaip 35 laipsnių temperatūrai. Negalima perdžiovinti.

Liepos žiedų preparatai ramina, skatina šlapintis, prakaituoti, mažina karščiavimą, padeda atsikosėti, saugo nuo bakterijų ir uždegimų. Arbatėlių rekomenduojama gerti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, nuovirais skalaujama burnytė, jei vargina gleivinės uždegimas, angina, stomatitas.

Ramunėlė: apetitui žadinti

Vaistinės ramunėlės kraštiniai žiedai balti, viduriniai – geltoni, kvepia maloniai. Ji žydi nuo gegužės iki rugpjūčio.

Žiedynus reikėtų skinti be žiedynkočio rankomis – ir po vieną. Surinktus žiedus reikia saugoti, kad nesukaistų, ir paskleisti džiovinti per dvi tris valandas, kai buvo surinkti.

Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje lauke, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, kvepia, kartoko skonio.

Vaistinių ramunėlių preparatai gerina apetitą, padeda virškinti, mažina vidurių pūtimą, gydo viduriavimą, skatina prakaituoti, slopina uždegimą, turi antiseptinį poveikį. Esant burnos gleivinės ar dantenų uždegimui, nuoviru skalaujama burna, išoriškai gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta oda. Tinka ir inhaliacijoms, gydomosioms vonioms ruošti.

Arbatėles galima gerti prieš miegą, nes jos ramina.

Dilgėlė: mažakraujystės profilaktikai

Mažai kas mėgsta šią įkyrią piktžolę, kuri sukelia skausmą. O be reikalo. Jos lapuose – pusė vaistinės: ir mineralinės medžiagos (kalis, natris, magnis, geležis), ir organinės rūgštys, vitaminai (C, K, B grupės) ir t. t. Stiebuose gausu vitamino C (keliskart daugiau nei citrinose), mineralinių medžiagų, raugų. Pirmąkart dilgėlių reikėtų prisipjauti apie birželio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti, bet lapai jau išaugę. Pasirūpinkite pirštinėmis, kad nenudilgintų rankų!

Dilgėlių stiebus džiovinkite plonu sluoksniu gerai vėdinamose patalpose, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, nes suyra vitaminai. Išdžiūvę labai atskiriami nuo stiebų, pajuodavę išmetami.

Dilgėlių arbata aktyvina, gerina medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą ir gebėjimą įveikti ligas. Ir nors skatina šlapintis, tačiau ne išplauna kalį iš organizmo, o kaip tik jo papildo.

Ar prieš geriant vaistažolių arbatėlę būtina pasitarti su gydytoju?

Nebūtina, bet kad būtų ramiau, galima.

Ar galima, užuot gėrus įprastą arbatą, gerti vaistažolių arbatėlių kasdien, net jei nėra ligos požymių?

Nestiprių vaistažolių ir vaistažolių mišinių arbatėlių galima gerti, tiesa, nereikia piktnaudžiauti. Vaikučiui per dieną užtenka 1–2 puodelių.

Koks vaistažolių galiojimo terminas?

Vaistažoles svarbu laikyti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad „neįsimestų" pelėsis, kuris yra didelis nuodas. Blogai, jei jos laikomos uždaruose stikliniuose ar metaliniuose induose, rekomenduojama supilti į lininius maišelius ir laikyti pavėsyje sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Virtuvė joms – netinkama vieta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Vaikų ligos ir tėvų baimės: gydytojos mintys, į kurias verta įsiklausyti

Nuolat tenka girdėti tėvus sakant – „aš bijau…“, „bijome, kad „nenusileistų žemyn“ kosulys“, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų ar apskritai „bijome, kad vaikui gali kažkas bloga atsitikti“. Regis baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas.

3 taisyklės, kurias atminkite užklupus kosuliui

Ką daryti, jei vaikas ima kosėti? Konsultuoja gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

Interviu su vaikų ligų gydytoja apie alergiją ir mitybą

Apie atsakingą jaunų tėvelių požiūrį į alergiškų vaikų mitybą bei gyvenimo būdą kalbame su VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos vaikų ligų gydytoja Tatjana Čumakova.

Rotavirusai, norovirusai, adenovirusai: svarbu žinoti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.

Įvardijo populiariausią vaikų darželių „patiekalą“ (1)

„Super tėvų“ judėjimas per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukė daugiau nei 200 skirtingų darželių tėvų prašymų tinkamai įvertinti valgiaraščius, o į kovą prieš nevisavertę vaikų mitybą per mėnesį sukilo daugiau nei keli tūkstančiai Lietuvos tėvų.

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.