5 vaistiniai augalai, kurie labiausiai tinka mums, lietuviams

Išbraidyti vasaros pievas ir „prisivaistažoliauti" – vienas svarbiausių ir labai prasmingas vasaros darbas. Konsultuoja medicinos m. daktaras doc. vaistininkas Juozas Vasiliauskas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tiesa, kad vaistiniai augalai turėtų daugiau gydomųjų galių, t. y. mineralų, juos reikia rinkti saulėtose pakalnėse, nes nuo kalvelių lietus išplauna mineralines medžiagas ir jos nuteka pakalnėn. Pavasarį užliejamose pievose augantys augalai taip pat sukaupia daugiau mineralinių medžiagų.

Kiekviena mama jausis ramiau turėdama lentynėlėje „budinčių" sveikatos sargų, kurie į pagalbą atskuba vos pajutę pirmuosius ligos požymius.

5 „budinčios" žolelės

Medetka: kai skauda gerklę

Tai viena populiariausių gėlių močiučių darželiuose, jos ryškų oranžinį žiedą pažinsite iš karto. Ką su juo daryti?

Medetkos žiedus reikia pradėti rinkti vos pradėjus augalams žydėti (žydi nuo birželio iki spalio), rinkti kas 3–5 dienas. Džiovinkite paskleidę žiedus plonu sluoksniu pavėsyje arba specialioje džiovykloje esant 40–45 laipsnių temperatūrai. Svarbu, kad gerai išdžiūtų žiedo viduriukas, vadinamasis žiedynsostis.

Nuovirai tinka skalauti gerklę sergant angina, faringitu, stomatitu. Arbatėle gydomos virškinamojo trakto ligos, šlapimo pūslės uždegimas. Medetkų arbatą rekomenduojama gerti vos prasidėjus slogai, nuoviru praplauti nosį. Pavilgais išoriškai gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, nudegimai, išbėrimai, sumušimai. Tinka inhaliacijoms sergant kvėpavimo takų ligomis.

Čiobrelis: nuo kosulio

Čiobreliai mėgsta smėlingas vietas, auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Čiobrelius reikia pradėti rinkti, kai jie visi sužydi.

Žirklėmis reikia nukirpti nesumedėjusią viršutinę augalo dalį. Džiovinti paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje ar specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai.

Svarbiausia čiobrelių veiklioji medžiaga – tai eterinis aliejus, kuris turi antiseptinį, dezinfekuojamąjį ir raminamąjį poveikį. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius, padeda jiems „atsiklijuoti" nuo bronchų gleivinės paviršiaus, tampa lengviau atsikosėti. Puikiai tinka ūmiam ir lėtiniam kosuliui gydyti. Stiprina organizmą. Padeda virškinti, todėl tinka ir „sustreikavus" vaiko skrandukui.

Liepžiedžiai: karščiavimui mažinti

Šviesiai geltonais žiedais liepos medis pražysta birželio–liepos mėnesiais ir labai skaniai kvepia.

Vaistams renkami liepų žiedai, kai dauguma jų jau yra išsiskleidę, dažniausiai birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje. Sodo žirklėmis nukerpamos liepų šakos (negalima nukarpyti daugiau kaip trečdalio vieno medžio žydinčių šakų), jos nešamos į pavėsį ir rankomis nuskinami žiedai. Džiovinti tinka ir išsiskleidę, ir beišsivystantys žiedai (butonai), ir nesunokę vaisiai – riešutėliai. Džiovinama greitai pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje esant ne aukštesnei kaip 35 laipsnių temperatūrai. Negalima perdžiovinti.

Liepos žiedų preparatai ramina, skatina šlapintis, prakaituoti, mažina karščiavimą, padeda atsikosėti, saugo nuo bakterijų ir uždegimų. Arbatėlių rekomenduojama gerti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, nuovirais skalaujama burnytė, jei vargina gleivinės uždegimas, angina, stomatitas.

Ramunėlė: apetitui žadinti

Vaistinės ramunėlės kraštiniai žiedai balti, viduriniai – geltoni, kvepia maloniai. Ji žydi nuo gegužės iki rugpjūčio.

Žiedynus reikėtų skinti be žiedynkočio rankomis – ir po vieną. Surinktus žiedus reikia saugoti, kad nesukaistų, ir paskleisti džiovinti per dvi tris valandas, kai buvo surinkti.

Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje lauke, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, kvepia, kartoko skonio.

Vaistinių ramunėlių preparatai gerina apetitą, padeda virškinti, mažina vidurių pūtimą, gydo viduriavimą, skatina prakaituoti, slopina uždegimą, turi antiseptinį poveikį. Esant burnos gleivinės ar dantenų uždegimui, nuoviru skalaujama burna, išoriškai gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta oda. Tinka ir inhaliacijoms, gydomosioms vonioms ruošti.

Arbatėles galima gerti prieš miegą, nes jos ramina.

Dilgėlė: mažakraujystės profilaktikai

Mažai kas mėgsta šią įkyrią piktžolę, kuri sukelia skausmą. O be reikalo. Jos lapuose – pusė vaistinės: ir mineralinės medžiagos (kalis, natris, magnis, geležis), ir organinės rūgštys, vitaminai (C, K, B grupės) ir t. t. Stiebuose gausu vitamino C (keliskart daugiau nei citrinose), mineralinių medžiagų, raugų. Pirmąkart dilgėlių reikėtų prisipjauti apie birželio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti, bet lapai jau išaugę. Pasirūpinkite pirštinėmis, kad nenudilgintų rankų!

Dilgėlių stiebus džiovinkite plonu sluoksniu gerai vėdinamose patalpose, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, nes suyra vitaminai. Išdžiūvę labai atskiriami nuo stiebų, pajuodavę išmetami.

Dilgėlių arbata aktyvina, gerina medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą ir gebėjimą įveikti ligas. Ir nors skatina šlapintis, tačiau ne išplauna kalį iš organizmo, o kaip tik jo papildo.

Ar prieš geriant vaistažolių arbatėlę būtina pasitarti su gydytoju?

Nebūtina, bet kad būtų ramiau, galima.

Ar galima, užuot gėrus įprastą arbatą, gerti vaistažolių arbatėlių kasdien, net jei nėra ligos požymių?

Nestiprių vaistažolių ir vaistažolių mišinių arbatėlių galima gerti, tiesa, nereikia piktnaudžiauti. Vaikučiui per dieną užtenka 1–2 puodelių.

Koks vaistažolių galiojimo terminas?

Vaistažoles svarbu laikyti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad „neįsimestų" pelėsis, kuris yra didelis nuodas. Blogai, jei jos laikomos uždaruose stikliniuose ar metaliniuose induose, rekomenduojama supilti į lininius maišelius ir laikyti pavėsyje sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Virtuvė joms – netinkama vieta.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.

Iš lūpų į lūpas perduodamos liaudiškos priemonės nuo kosulio (2)

Prasidėjus ligų sezonui, prisimename liaudiškas priemones, kurios padeda mums kovoti su sloga, gerklės skausmu ar kosuliu. Šįkart - apie pastarąjį.

Dietologė dr. Edita Gavelienė – apie dažniausias vaikų mitybos klaidas

Nors tėvai nori palaikyti sveiką savo vaikų gyvenimo būdą, vien intensyvaus sporto ir fizinio aktyvumo nepakanka – neretai vaikams trūksta maistingųjų medžiagų.

Šeimos nuo ligų sezono bėga į šiltus kraštus

Vis daugiau šeimų renkasi atostogauti būtent rudenį ir žiemą, o nuo nemalonumų nors trumpam pasislėpti šiltuosiuose kraštuose. Apie rudens ir žiemos keliones pasakoja kelionių organizatoriaus „Kidy Tour" produkto vadovė Neringa Kurtinaitienė.

Dr. Vaidotas Urbonas: kokią košę valgyti sveikiausia (1)

Per pastaruosius metus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe ženkliai išaugo gastroezofaginio refliukso ligos atvejų.

Vaikui skauda, bet ligos nėra: interviu su psichologe, kurį rekomenduojame visiems tėvams

Interviu su psichologe Dovile Jankauskiene apie psichosomatinius sutrikimus, kuomet vaikas skundžiasi, kad jam skauda, tačiau medikai ligos neranda.

Išsamūs odontologės patarimai, kaip prižiūrėti vaikų dantis nuo gimimo

Gyd. vaikų odontologės doc. dr. Vilmos Brukienės patarimai, kaip išsaugoti sveikus vaiko dantis.

9 maisto produktai, kurie stiprina vaiko protą

Tam, kad vaikas augtų sveikas, jam reikia pilnavertės mitybos nuo mažų dienų. Ypač atkreipkite dėmesį į mokyklinio amžiaus vaikų mitybą.

Kaip suderinti sveiką vaiko mitybą ir malonumą

Nerasime vaiko, kuris nemėgtų saldumynų. Tačiau rūpestingi tėvai supranta, kad gardėsiai negerai nei figūrai, nei dantims, tačiau negi vaiką paliksi be saldumynų... Kokią rasti išeitį?

Jei ant maisto produkto parašyta „skirta vaikams“, išlikite budrūs – tai gali būti spąstai (1)

Parduotuvių lentynose dažnai išvystame maisto produktų, kurių etiketėse puikuojasi mažąjį pirkėją viliojantys spalvoti piešinukai ir net užrašai „skirta vaikams". Ar tikrai jie pagaminti kokybiškiau nei suaugusiųjų maistas ir yra palankūs vaikų sveikatai?

Kaip išrinkti vaikui batus, kurie nedarytų žalos jo pėdutei

Kiekvienas vaikas yra individualus ne tik savo pomėgiais, charakteriu, būdo savybėmis, tačiau ir savo fiziologiniais procesais.

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Šiemet per pusmetį užregistruota daugiau susirgimų pneumokokine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas pneumokokine infekcija padidėjo beveik 40 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Rūkote ir turite vaikų? – Tuomet turėtumėte suklusti

Ne paslaptis, kad pasyvus rūkymas, arba kitaip – kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai.

7 klausimai mitybos specialistei apie ledus ir firminis naminių ledų receptas

„Ledų sezonas“ tęsiasi, ir daugeliui tėvų kyla klausimų: kiek ir kokių ledų galima per dieną suvalgyti vaikui? Ar jis neperšals, jei juos valgys kasdien?