5 vaistiniai augalai, kurie labiausiai tinka mums, lietuviams

Išbraidyti vasaros pievas ir „prisivaistažoliauti" – vienas svarbiausių ir labai prasmingas vasaros darbas. Konsultuoja medicinos m. daktaras doc. vaistininkas Juozas Vasiliauskas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tiesa, kad vaistiniai augalai turėtų daugiau gydomųjų galių, t. y. mineralų, juos reikia rinkti saulėtose pakalnėse, nes nuo kalvelių lietus išplauna mineralines medžiagas ir jos nuteka pakalnėn. Pavasarį užliejamose pievose augantys augalai taip pat sukaupia daugiau mineralinių medžiagų.

Kiekviena mama jausis ramiau turėdama lentynėlėje „budinčių" sveikatos sargų, kurie į pagalbą atskuba vos pajutę pirmuosius ligos požymius.

5 „budinčios" žolelės

Medetka: kai skauda gerklę

Tai viena populiariausių gėlių močiučių darželiuose, jos ryškų oranžinį žiedą pažinsite iš karto. Ką su juo daryti?

Medetkos žiedus reikia pradėti rinkti vos pradėjus augalams žydėti (žydi nuo birželio iki spalio), rinkti kas 3–5 dienas. Džiovinkite paskleidę žiedus plonu sluoksniu pavėsyje arba specialioje džiovykloje esant 40–45 laipsnių temperatūrai. Svarbu, kad gerai išdžiūtų žiedo viduriukas, vadinamasis žiedynsostis.

Nuovirai tinka skalauti gerklę sergant angina, faringitu, stomatitu. Arbatėle gydomos virškinamojo trakto ligos, šlapimo pūslės uždegimas. Medetkų arbatą rekomenduojama gerti vos prasidėjus slogai, nuoviru praplauti nosį. Pavilgais išoriškai gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, nudegimai, išbėrimai, sumušimai. Tinka inhaliacijoms sergant kvėpavimo takų ligomis.

Čiobrelis: nuo kosulio

Čiobreliai mėgsta smėlingas vietas, auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Čiobrelius reikia pradėti rinkti, kai jie visi sužydi.

Žirklėmis reikia nukirpti nesumedėjusią viršutinę augalo dalį. Džiovinti paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje ar specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai.

Svarbiausia čiobrelių veiklioji medžiaga – tai eterinis aliejus, kuris turi antiseptinį, dezinfekuojamąjį ir raminamąjį poveikį. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius, padeda jiems „atsiklijuoti" nuo bronchų gleivinės paviršiaus, tampa lengviau atsikosėti. Puikiai tinka ūmiam ir lėtiniam kosuliui gydyti. Stiprina organizmą. Padeda virškinti, todėl tinka ir „sustreikavus" vaiko skrandukui.

Liepžiedžiai: karščiavimui mažinti

Šviesiai geltonais žiedais liepos medis pražysta birželio–liepos mėnesiais ir labai skaniai kvepia.

Vaistams renkami liepų žiedai, kai dauguma jų jau yra išsiskleidę, dažniausiai birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje. Sodo žirklėmis nukerpamos liepų šakos (negalima nukarpyti daugiau kaip trečdalio vieno medžio žydinčių šakų), jos nešamos į pavėsį ir rankomis nuskinami žiedai. Džiovinti tinka ir išsiskleidę, ir beišsivystantys žiedai (butonai), ir nesunokę vaisiai – riešutėliai. Džiovinama greitai pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje esant ne aukštesnei kaip 35 laipsnių temperatūrai. Negalima perdžiovinti.

Liepos žiedų preparatai ramina, skatina šlapintis, prakaituoti, mažina karščiavimą, padeda atsikosėti, saugo nuo bakterijų ir uždegimų. Arbatėlių rekomenduojama gerti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, nuovirais skalaujama burnytė, jei vargina gleivinės uždegimas, angina, stomatitas.

Ramunėlė: apetitui žadinti

Vaistinės ramunėlės kraštiniai žiedai balti, viduriniai – geltoni, kvepia maloniai. Ji žydi nuo gegužės iki rugpjūčio.

Žiedynus reikėtų skinti be žiedynkočio rankomis – ir po vieną. Surinktus žiedus reikia saugoti, kad nesukaistų, ir paskleisti džiovinti per dvi tris valandas, kai buvo surinkti.

Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje lauke, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, kvepia, kartoko skonio.

Vaistinių ramunėlių preparatai gerina apetitą, padeda virškinti, mažina vidurių pūtimą, gydo viduriavimą, skatina prakaituoti, slopina uždegimą, turi antiseptinį poveikį. Esant burnos gleivinės ar dantenų uždegimui, nuoviru skalaujama burna, išoriškai gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta oda. Tinka ir inhaliacijoms, gydomosioms vonioms ruošti.

Arbatėles galima gerti prieš miegą, nes jos ramina.

Dilgėlė: mažakraujystės profilaktikai

Mažai kas mėgsta šią įkyrią piktžolę, kuri sukelia skausmą. O be reikalo. Jos lapuose – pusė vaistinės: ir mineralinės medžiagos (kalis, natris, magnis, geležis), ir organinės rūgštys, vitaminai (C, K, B grupės) ir t. t. Stiebuose gausu vitamino C (keliskart daugiau nei citrinose), mineralinių medžiagų, raugų. Pirmąkart dilgėlių reikėtų prisipjauti apie birželio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti, bet lapai jau išaugę. Pasirūpinkite pirštinėmis, kad nenudilgintų rankų!

Dilgėlių stiebus džiovinkite plonu sluoksniu gerai vėdinamose patalpose, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, nes suyra vitaminai. Išdžiūvę labai atskiriami nuo stiebų, pajuodavę išmetami.

Dilgėlių arbata aktyvina, gerina medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą ir gebėjimą įveikti ligas. Ir nors skatina šlapintis, tačiau ne išplauna kalį iš organizmo, o kaip tik jo papildo.

Ar prieš geriant vaistažolių arbatėlę būtina pasitarti su gydytoju?

Nebūtina, bet kad būtų ramiau, galima.

Ar galima, užuot gėrus įprastą arbatą, gerti vaistažolių arbatėlių kasdien, net jei nėra ligos požymių?

Nestiprių vaistažolių ir vaistažolių mišinių arbatėlių galima gerti, tiesa, nereikia piktnaudžiauti. Vaikučiui per dieną užtenka 1–2 puodelių.

Koks vaistažolių galiojimo terminas?

Vaistažoles svarbu laikyti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad „neįsimestų" pelėsis, kuris yra didelis nuodas. Blogai, jei jos laikomos uždaruose stikliniuose ar metaliniuose induose, rekomenduojama supilti į lininius maišelius ir laikyti pavėsyje sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Virtuvė joms – netinkama vieta.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.