Apie šią užsikimšusią nosį gelbstinčią natūralią priemonę girdėjo tikrai ne visi

 (1)
Sužinokime, kokios natūralios priemonės padeda slogos atveju suskystinti mažųjų nosyčių gleivinę.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

SVOGŪNAI

Veiksminga naminė priemonė – svogūnų maišelis. Reikia supjaustyti šviežią svogūną, susukti jį į ploną audinį ir pakabinti šalia vaiko lovelės. Svogūno kvapas skystina gleivinę. Taip pat mažiausiems galima naudoti gydytojo Schuesslerio mineralines druskas.

ALIEJUS

Dažnai tokiu atveju taip pat išsausėja nosis ir lūpos. Tokiu atveju padeda lanolino arba grynas migdolų aliejus. Migdolų aliejumi reiktų labai atsargiai patepti nosies sienelę. Jeigu neturite po ranka tokio aliejaus, tiks ir sviestas ar kokoso aliejus.

DRUSKA

Tėvams kyla klausimas, ar nosies gleivinės paburkimą mažinantys vaistai tinka vaikams? Mažiems vaikams labiausiai rekomenduojami tik tie produktai, kurie pagaminti iš jūros druskos. Druskos tirpalai drėkina ir nuramina gleivinę, taip pat mažina jos paburkimą. Yra homeopatinių purškalų nuo slogos, kuriuos galima naudoti netgi kūdikiams. Cheminiai nosies purškalai kovoja tik su simptomais, todėl mažiems vaikams paprastai nėra būtini.

HIDROLATAI

Aromaterapija turi naują atradimą – hidrolatus (tai vanduo, išgaunamas garais arba vandeniu distiliuojant augalus, jų žiedus ar lapus). Priešingai nei eterinius aliejus, hidrolatus be jokių apribojimų galima naudoti ir kūdikiams. Peršalimo atveju gali padėti, pavyzdžiui, ramunėlių hidrolatas ar arbatmedžio hidrolatas. Tai kvapnus vanduo buteliuke su purškimo antgaliu.

SALDUMYNAMS - NE

Taip pat būtina prisiminti, kad vaikas užsikimšusia nosyte neturėtų valgyti daug bananų ir saldumynų. Cukrus slopina organizmo gebėjimus kovoti su virusais ir bakterijomis.

SKYSČIAMS - TAIP

Taip pat svarbu daug gerti, kad gleivės suskystėtų. Tinka paprasčiausias vanduo ar kiti nesaldinti gėrimai. Vaikams vaistažolių arbata duodama nestipri ir geriausiai – pasitarus sus pecialistu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.