Ar plaučių rentgeno tyrimas nekenkia sveikatai?

 (1)
Turbūt nerasime šeimos, kurioje vaikui nebūtų atliktas rentgeno tyrimas. Jis rekomenduojamas, jei įtariamas plaučių uždegimas, kita rimtesnė kvėpavimo takų liga. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro radiologai sako, kad plaučių ligų diagnostika užima ypatingai svarbią vietą visų ligų diagnozavime.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rentgenografija - dažniausiai atliekamas radiologinis tyrimas, padedantis diagnozuoti ne vien plaučių, bet ir daugelio kitų organų ligas. Santariškių klinikose krūtinės ląstos rentgenogramos kasmet sudaro apie 66 proc. visų atliekamų rentgeninių tyrimų. Įprastai jos būna dviejų krypčių: tiesinė ir šoninė. Tai vienas iš dažniausių rentgeninių tyrimų, kuris atliekamas tiek profilaktinių sveikatos patikrinimų metu, tiek diagnostiniais tikslais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ar atleisti neištikimam vyrui tik dėl vaikų?
Garsenybių vaikų mokyklos paslaptys

Santariškių klinikų radiologai tvirtina, jog krūtinės ląstos rentgenografija yra saugus tyrimas, jo metu apšvita siekia vos 0,05 milisivertų.

Palyginimui - per metus iš aplinkos žmogus gauna 2-3 milisivertus radiacijos (jonizuojančios apšvitos) dozę, o atliekant plaučių kompiuterinę tomografiją (KT), apšvita siekia 4-6 milisivertu, t.y. apie 100 kartų daugiau nei atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą.

Skrendant lėktuvu, radiacija siekia 0,005 milisivertu per valandą (pvz. po 8 valandų skrydžio žmogus gauna tiek jonizuojančios apšvitos, kiek ir atliekant įprastinį rentgeninės krūtinės ląstos tyrimą).

Tūkstantis rentgeno nuotraukų

Onkologinių ligų atsiradimo tikimybė didėja gavus per 100 milisivertų jonizuojančios apšvitos dozę. Norint ją pasiekti, reikėtų atlikti daugiau kaip tūkstantį krūtinės ląstos rentgeno nuotraukų, o tai, kaip teigia radiologai, yra tikrai neįmanoma. Jie sako, kad naujos kartos aparatų skleidžiama apšvita yra dar mažesnė, o gaunami vaizdai išlieka tokios pat geros kokybės. Todėl krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas yra informatyvus, lengvai pasiekiamas, greitas, pigus bei labai svarbus ligos stebėsenai.

Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu atliekami krūtinės ląstos rentgeniniai tyrimai padeda anksti diagnozuoti plaučių vėžį, tuberkuliozę (dar nesant klinikinių ligos požymių) bei užkirsti kelią jų plitimui ir progresavimui. Tokiu būdu, medikai gali anksti pradėti specifinį gydymą ir sumažinti kitų radiologinių tyrimų skaičių (ir su tuo susijusią jonizuojančios apšvitos dozę).

Rentgeno istorijai - daugiau kaip šimtas metų

Radiologijos mokslo istorija prasidėjo 1895-jų lapkričio 8 dieną, kuomet vokietis profesorius Wilhelmas Kondratas Rentgenas atrado X spindulius, kurie jo garbei vėliau buvo pavadinti rentgeno spinduliais. Mokslininkas aprašė, kad šie X spinduliai - bekvapiai, bespalviai, skvarbūs, jų pagalba galima išgauti žmogaus organų vaizdą. Tuomet rentgeno spinduliai buvo pristatomi, kaip naujausias mokslo stebuklas.

Pirmieji rentgeno aparatai buvo naudojami net avalynės parduotuvėse, matuojantis batelius. Tačiau W.K.Rentgenas nežinojo svarbiausios neigiamos savybes: rentgeno spinduliai yra jonizuojančioji spinduliuotė, kuri pasižymi biologiniu poveikiu - net mažos apšvitos dozės gali sukelti molekulių jonizaciją ir genetinius pakitimus ląstelėse, audiniuose ir organuose bei tapti onkologinių susirgimų priežastimi. Dėmesys į apsaugą dėl jonizuojančios spinduliuotės (radiacinė sauga) pradėtas kreipti nuo 1912 m.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.