Ar plaučių rentgeno tyrimas nekenkia sveikatai?

 (1)
Turbūt nerasime šeimos, kurioje vaikui nebūtų atliktas rentgeno tyrimas. Jis rekomenduojamas, jei įtariamas plaučių uždegimas, kita rimtesnė kvėpavimo takų liga. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro radiologai sako, kad plaučių ligų diagnostika užima ypatingai svarbią vietą visų ligų diagnozavime.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rentgenografija - dažniausiai atliekamas radiologinis tyrimas, padedantis diagnozuoti ne vien plaučių, bet ir daugelio kitų organų ligas. Santariškių klinikose krūtinės ląstos rentgenogramos kasmet sudaro apie 66 proc. visų atliekamų rentgeninių tyrimų. Įprastai jos būna dviejų krypčių: tiesinė ir šoninė. Tai vienas iš dažniausių rentgeninių tyrimų, kuris atliekamas tiek profilaktinių sveikatos patikrinimų metu, tiek diagnostiniais tikslais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ar atleisti neištikimam vyrui tik dėl vaikų?
Garsenybių vaikų mokyklos paslaptys

Santariškių klinikų radiologai tvirtina, jog krūtinės ląstos rentgenografija yra saugus tyrimas, jo metu apšvita siekia vos 0,05 milisivertų.

Palyginimui - per metus iš aplinkos žmogus gauna 2-3 milisivertus radiacijos (jonizuojančios apšvitos) dozę, o atliekant plaučių kompiuterinę tomografiją (KT), apšvita siekia 4-6 milisivertu, t.y. apie 100 kartų daugiau nei atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą.

Skrendant lėktuvu, radiacija siekia 0,005 milisivertu per valandą (pvz. po 8 valandų skrydžio žmogus gauna tiek jonizuojančios apšvitos, kiek ir atliekant įprastinį rentgeninės krūtinės ląstos tyrimą).

Tūkstantis rentgeno nuotraukų

Onkologinių ligų atsiradimo tikimybė didėja gavus per 100 milisivertų jonizuojančios apšvitos dozę. Norint ją pasiekti, reikėtų atlikti daugiau kaip tūkstantį krūtinės ląstos rentgeno nuotraukų, o tai, kaip teigia radiologai, yra tikrai neįmanoma. Jie sako, kad naujos kartos aparatų skleidžiama apšvita yra dar mažesnė, o gaunami vaizdai išlieka tokios pat geros kokybės. Todėl krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas yra informatyvus, lengvai pasiekiamas, greitas, pigus bei labai svarbus ligos stebėsenai.

Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu atliekami krūtinės ląstos rentgeniniai tyrimai padeda anksti diagnozuoti plaučių vėžį, tuberkuliozę (dar nesant klinikinių ligos požymių) bei užkirsti kelią jų plitimui ir progresavimui. Tokiu būdu, medikai gali anksti pradėti specifinį gydymą ir sumažinti kitų radiologinių tyrimų skaičių (ir su tuo susijusią jonizuojančios apšvitos dozę).

Rentgeno istorijai - daugiau kaip šimtas metų

Radiologijos mokslo istorija prasidėjo 1895-jų lapkričio 8 dieną, kuomet vokietis profesorius Wilhelmas Kondratas Rentgenas atrado X spindulius, kurie jo garbei vėliau buvo pavadinti rentgeno spinduliais. Mokslininkas aprašė, kad šie X spinduliai - bekvapiai, bespalviai, skvarbūs, jų pagalba galima išgauti žmogaus organų vaizdą. Tuomet rentgeno spinduliai buvo pristatomi, kaip naujausias mokslo stebuklas.

Pirmieji rentgeno aparatai buvo naudojami net avalynės parduotuvėse, matuojantis batelius. Tačiau W.K.Rentgenas nežinojo svarbiausios neigiamos savybes: rentgeno spinduliai yra jonizuojančioji spinduliuotė, kuri pasižymi biologiniu poveikiu - net mažos apšvitos dozės gali sukelti molekulių jonizaciją ir genetinius pakitimus ląstelėse, audiniuose ir organuose bei tapti onkologinių susirgimų priežastimi. Dėmesys į apsaugą dėl jonizuojančios spinduliuotės (radiacinė sauga) pradėtas kreipti nuo 1912 m.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.