Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?
Prof. Ingrida Šaulienė. Zenono Ripinskio nuotr.

Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija, arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Žiedadulkių sukelta alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydimo išlaidų bei nedarbingumo smarkiai kerta per kišenę. Pasak Šiaulių universiteto profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, iki šiol didelė problema – menkas visuomenės informavimas apie šią lėtinę ligą, kadangi, užuot kreipęsis pagalbos į gydytojus, tiesiog prisitaikome prie periodiško negalavimo.

Ne tik Lietuvoje, bet ir svetur dėl pasiekimų areobiologijoje žinoma mokslininkė atkreipė dėmesį, kad žiedadulkių protrūkis bus itin juntamas jau šią ar kitą savaitę, kuomet ims žydėti beržai. Tad norint užkirsti kelią žiedadulkių sukeliamai sezoninei alergijai, pravartu ne tik žinoti jos sukėlėjus, bet ir į pagalbą pasitelkti tinkamas apsaugos priemones.

Žalos pridaro atsainus požiūrius

Šienligės vardu geriau žinomas alerginis rinitas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – itin dažna liga, nuo kurios kenčia per 30 proc. pasaulio gyventojų. O štai, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos teigimu, 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

Paprastai kalbant, alerginis rinitas yra nosies gleivinės uždegimas, kilęs dėl alerginės reakcijos į žiedadulkes ar kitus lauko ir vidaus alergenus, pavyzdžiui, namų dulkių erkes, gyvūnus ar pelėsius. Sergantieji kaip dažniausią alerginio rinito simptomą įvardija nosies užgulimą, nors kai kurie šiuos pojūčius linkę nurodyti kaip slogą ar pernelyg dažną čiaudulį. Vis tik, be nosies simptomų, įkvėpus ore esančių alergenų gali pasireikšti ir akių paraudimas, niežulys, ašarojimas, taip pat – ir galvos skausmas.

Periodiškai pasikartojanti alergija kelia didžiulį diskomfortą, kadangi sergantysis nuolat privalo keisti kasdieniame gyvenime susiformavusius įpročius. Dėl didelio įsijautrinimo ligoniai neišsimiega, blogai jaučiasi, sumažėja produktyvumas ir gebėjimas susikaupti. Dažnai jie yra priversti neiti į darbą ar nelankyti mokymo įstaigos. „Turėtume suprasti, kad ši alergija yra sudėtinga lėtinė liga, į kurią negalima tiesiog nekreipti dėmesio. O laiku nesuvaldytas ir paūmėjęs alerginis rinitas gali sudaryti palankias sąlygas vystytis ir sunkesniems kvėpavimo takų susirgimams, tokiems kaip astma", – sakė profesorė I. Šaulienė.

Tiksinti bomba – sprogstantys beržų pumpurai

Kaip teigia Šiaulių universiteto profesorė, priežastis, kodėl ši alergija vienus kamuoja, o kitų ne, slypi ir genetikoje – mat polinkis sirgti šienlige gali būti užkoduotas žmogaus genuose. „Alergija yra kaupiamoji reakcija, kuri pasireiškia tada, kai organizmas yra nusilpęs ir gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nebegali susitvarkyti. Tad jei žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas vyresnio amžiaus ėmė sirgti, tikėtina, kad jis turėjo polinkį alergijai ir „surinko savo alergenų kiekį". O štai norint išsiaiškinti, kurie alergenai sukėlė reakciją, būtina atlikti specialius alergijos nustatymo tyrimus", – sakė biomedicinos mokslų daktarė.

Vis tik pavasarį dažniausias alergiją sukeliantis aplinkos veiksnys ir alergenas – žiedadulkės. Šiuo metu žiedadulkėms alergiški asmenys turėtų pasisaugoti žydinčių blindžių, arba vadinamųjų kačiukų. O šią ar kitą savaitę, tikėtina, ims žydėti beržai – pastarieji laikomi gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančiais medžiais visoje Europoje, galinčiais paskleisti nuo 60 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį

Lietuvoje alerginių reakcijų taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių medžių – skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.

Venkite tiesioginio kontakto

Viena iš priemonių, kuri padeda apsisaugoti nuo šienligės ir yra naudojama jau ne vieną dešimtmetį, –alergines reakcijas sukėlusio alergeno, t. y. žiedadulkių vengimas. Išvengti nemalonaus kontakto su ore tvyrančiais augalų alergenais galima tiesiog apribojant veiklą lauke. Pastebėta, kad žiedadulkių kiekis vasarą neretai būna didžiausias nuo 5 iki 10 val. – rizika ypač padidėja šiltais, nelietingais, vėjuotais rytais.

„Sušilus orams, kai atsiranda daugiau veiklos ir prasideda aplinkos tvarkymo darbai, ne taip ir paprasta išbūti namie. Tačiau žolių ir medžių žiedadulkėms alergiškiems asmenims bėgiojimą parkais ir pamiškėmis derėtų pakeisti į mankštą namuose ar sporto klubuose. O štai vejos pjovimą perleisti kitiems, kurie yra nejautrūs žolių žiedadulkėms, – svarbu, kad alergenus skleidžianti veja būtų nušienauta, – kalbėjo profesorė I. Šaulienė.

Kai ore daug žiedadulkių, taip pat nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės. Mat vėliau parsinešus juos namo, kartu galima įsinešti nemažą kiekį alergenų. Planuojantiesiems prie namų įsirengti žaliąsias erdves, reikėtų stengtis parinkti sodinti tokių rūšių, ypač sumedėjusius, augalus, kurių žiedadulkės nepavojingos sveikatai. „Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir namų apsauga įsirengiant žiedadulkėms atsparius antialerginius langų ir orlaidžių filtrus, o jei jų nėra, augalų žydėjimo laikotarpiu langus laikyti uždarytus – tuomet mažiau žiedadulkių pateks į kvėpavimo takus. Galima įjungti ir oro kondicionierius, tik oras turi cirkuliuoti viduje, jo negalima įleisti iš išorės", – sakė aerobiologė.

Kaip apsisaugoti išėjus į lauką?

Tuo tarpu alergiškiems žmonėms į lauką palankiausia eiti, kai ore daugiau drėgmės ar po stipraus lietaus, kuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekį sumažina paviršius nuplovusi liūtis. Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti kaime, neiškylauti miške ar kitose žiedadulkių gausiose vietovėse, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį. Pastarajame vėjas pučia nuo jūros į žemyną ir sumažina atnešamų žiedadulkių kiekį.

„Grįžus namo iš lauko reikėtų nepamiršti nedelsiant vandeniu praskalauti nosies. Saugesnis, bet mažiau patrauklus variantas – nešioti apsauginę kaukę, kuri sulaiko dalį alergenų ir neleidžia jiems patekti į kvėpavimo takus. Šiuo metu gaminami ir tiesiai į nosį dedami filtrai – jie mažiau pastebimi, todėl daug mieliau naudojami atliekant įprastus darbus namie ar lauke ir leidžiant laisvalaikį gamtoje", – pasakojo Šiaulių universiteto profesorė.

Akims apsaugoti per žiedadulkių sezoną patartina nešioti akinius nuo saulės, o tiems, kas nešioja kontaktinius lęšius, pastaruosius keisti į korekcinius akinius, kadangi lęšiai gali kaupti alergenus. O grįžus namo iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu, kad pašalintumėte per dieną prikibusias žiedadulkes. „Nors ir nelengva, augalų žydėjimo metu reikėtų sumažinti kontaktą ir su iš lauko grįžtančiais naminiais gyvūnais. Augintiniams neleisti artintis prie veido, juos išmaudyti arba nuvalyti kailį drėgnu skudurėliu", – patarė profesorė I. Šaulienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

9 maisto produktai, kurie stiprina vaiko protą

Tam, kad vaikas augtų sveikas, jam reikia pilnavertės mitybos nuo mažų dienų. Ypač atkreipkite dėmesį į mokyklinio amžiaus vaikų mitybą.

Kaip suderinti sveiką vaiko mitybą ir malonumą

Nerasime vaiko, kuris nemėgtų saldumynų. Tačiau rūpestingi tėvai supranta, kad gardėsiai negerai nei figūrai, nei dantims, tačiau negi vaiką paliksi be saldumynų... Kokią rasti išeitį?

Jei ant maisto produkto parašyta „skirta vaikams“, išlikite budrūs – tai gali būti spąstai (1)

Parduotuvių lentynose dažnai išvystame maisto produktų, kurių etiketėse puikuojasi mažąjį pirkėją viliojantys spalvoti piešinukai ir net užrašai „skirta vaikams". Ar tikrai jie pagaminti kokybiškiau nei suaugusiųjų maistas ir yra palankūs vaikų sveikatai?

Kaip išrinkti vaikui batus, kurie nedarytų žalos jo pėdutei

Kiekvienas vaikas yra individualus ne tik savo pomėgiais, charakteriu, būdo savybėmis, tačiau ir savo fiziologiniais procesais.

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Šiemet per pusmetį užregistruota daugiau susirgimų pneumokokine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas pneumokokine infekcija padidėjo beveik 40 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Rūkote ir turite vaikų? – Tuomet turėtumėte suklusti

Ne paslaptis, kad pasyvus rūkymas, arba kitaip – kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai.

7 klausimai mitybos specialistei apie ledus ir firminis naminių ledų receptas

„Ledų sezonas“ tęsiasi, ir daugeliui tėvų kyla klausimų: kiek ir kokių ledų galima per dieną suvalgyti vaikui? Ar jis neperšals, jei juos valgys kasdien?

Kirmėlės gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų: kaip apsaugoti vaikus

Tikimybė užsikrėsti kirmėlėmis ypač padidėja šiltuoju sezonu, kuomet vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje, nepaisydami kai kurių tėvų įspėjimų, tokių kaip „nusiplauk rankas po žaidimų kieme" ar „nevalgyk neplautų vaisių ir daržovių".

9 mėgstamiausios lietuvių uogos ir jų gydomosios savybės

Miškai ir sodai sunokino įvairiausių uogų. Vasarą vaikai jas valgo rieškučiomis. Kokių gerųjų savybių turi mėgstamiausios lietuvių uogos?

Žinomos moterys atskleidė savo šeimų sveikos mitybos paslaptis (1)

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam.

Kada nereikia mokėti už vaikų dantų gydymą? (2)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Padidėję limfmazgiai vaikui – ar verta sunerimti?

Padidėję limfmazgiai vaikui – pakankamai dažna, ankstyvoje vaikystėje pasitaikanti problema.

Medikai pataria, ką daryti įsisiurbus erkei (27)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kaip elgtis, jei įsisiurbia erkė.

8 mitybos specialistės patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią vaiko apkūnumui (3)

Vaikų sveikata, valgymo įpročiai ir kūno linijos priklauso tik nuo tėvų, nors apkūnių vaikų tėvai dažnai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis. Dietologai pataria patyrinėti savo valgymo įpročius ir nebedaryti svarbiausių klaidų, kurios tukina jūsų atžalas.