Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?
Prof. Ingrida Šaulienė. Zenono Ripinskio nuotr.

Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija, arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Žiedadulkių sukelta alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydimo išlaidų bei nedarbingumo smarkiai kerta per kišenę. Pasak Šiaulių universiteto profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, iki šiol didelė problema – menkas visuomenės informavimas apie šią lėtinę ligą, kadangi, užuot kreipęsis pagalbos į gydytojus, tiesiog prisitaikome prie periodiško negalavimo.

Ne tik Lietuvoje, bet ir svetur dėl pasiekimų areobiologijoje žinoma mokslininkė atkreipė dėmesį, kad žiedadulkių protrūkis bus itin juntamas jau šią ar kitą savaitę, kuomet ims žydėti beržai. Tad norint užkirsti kelią žiedadulkių sukeliamai sezoninei alergijai, pravartu ne tik žinoti jos sukėlėjus, bet ir į pagalbą pasitelkti tinkamas apsaugos priemones.

Žalos pridaro atsainus požiūrius

Šienligės vardu geriau žinomas alerginis rinitas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – itin dažna liga, nuo kurios kenčia per 30 proc. pasaulio gyventojų. O štai, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos teigimu, 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

Paprastai kalbant, alerginis rinitas yra nosies gleivinės uždegimas, kilęs dėl alerginės reakcijos į žiedadulkes ar kitus lauko ir vidaus alergenus, pavyzdžiui, namų dulkių erkes, gyvūnus ar pelėsius. Sergantieji kaip dažniausią alerginio rinito simptomą įvardija nosies užgulimą, nors kai kurie šiuos pojūčius linkę nurodyti kaip slogą ar pernelyg dažną čiaudulį. Vis tik, be nosies simptomų, įkvėpus ore esančių alergenų gali pasireikšti ir akių paraudimas, niežulys, ašarojimas, taip pat – ir galvos skausmas.

Periodiškai pasikartojanti alergija kelia didžiulį diskomfortą, kadangi sergantysis nuolat privalo keisti kasdieniame gyvenime susiformavusius įpročius. Dėl didelio įsijautrinimo ligoniai neišsimiega, blogai jaučiasi, sumažėja produktyvumas ir gebėjimas susikaupti. Dažnai jie yra priversti neiti į darbą ar nelankyti mokymo įstaigos. „Turėtume suprasti, kad ši alergija yra sudėtinga lėtinė liga, į kurią negalima tiesiog nekreipti dėmesio. O laiku nesuvaldytas ir paūmėjęs alerginis rinitas gali sudaryti palankias sąlygas vystytis ir sunkesniems kvėpavimo takų susirgimams, tokiems kaip astma", – sakė profesorė I. Šaulienė.

Tiksinti bomba – sprogstantys beržų pumpurai

Kaip teigia Šiaulių universiteto profesorė, priežastis, kodėl ši alergija vienus kamuoja, o kitų ne, slypi ir genetikoje – mat polinkis sirgti šienlige gali būti užkoduotas žmogaus genuose. „Alergija yra kaupiamoji reakcija, kuri pasireiškia tada, kai organizmas yra nusilpęs ir gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nebegali susitvarkyti. Tad jei žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas vyresnio amžiaus ėmė sirgti, tikėtina, kad jis turėjo polinkį alergijai ir „surinko savo alergenų kiekį". O štai norint išsiaiškinti, kurie alergenai sukėlė reakciją, būtina atlikti specialius alergijos nustatymo tyrimus", – sakė biomedicinos mokslų daktarė.

Vis tik pavasarį dažniausias alergiją sukeliantis aplinkos veiksnys ir alergenas – žiedadulkės. Šiuo metu žiedadulkėms alergiški asmenys turėtų pasisaugoti žydinčių blindžių, arba vadinamųjų kačiukų. O šią ar kitą savaitę, tikėtina, ims žydėti beržai – pastarieji laikomi gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančiais medžiais visoje Europoje, galinčiais paskleisti nuo 60 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį

Lietuvoje alerginių reakcijų taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių medžių – skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.

Venkite tiesioginio kontakto

Viena iš priemonių, kuri padeda apsisaugoti nuo šienligės ir yra naudojama jau ne vieną dešimtmetį, –alergines reakcijas sukėlusio alergeno, t. y. žiedadulkių vengimas. Išvengti nemalonaus kontakto su ore tvyrančiais augalų alergenais galima tiesiog apribojant veiklą lauke. Pastebėta, kad žiedadulkių kiekis vasarą neretai būna didžiausias nuo 5 iki 10 val. – rizika ypač padidėja šiltais, nelietingais, vėjuotais rytais.

„Sušilus orams, kai atsiranda daugiau veiklos ir prasideda aplinkos tvarkymo darbai, ne taip ir paprasta išbūti namie. Tačiau žolių ir medžių žiedadulkėms alergiškiems asmenims bėgiojimą parkais ir pamiškėmis derėtų pakeisti į mankštą namuose ar sporto klubuose. O štai vejos pjovimą perleisti kitiems, kurie yra nejautrūs žolių žiedadulkėms, – svarbu, kad alergenus skleidžianti veja būtų nušienauta, – kalbėjo profesorė I. Šaulienė.

Kai ore daug žiedadulkių, taip pat nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės. Mat vėliau parsinešus juos namo, kartu galima įsinešti nemažą kiekį alergenų. Planuojantiesiems prie namų įsirengti žaliąsias erdves, reikėtų stengtis parinkti sodinti tokių rūšių, ypač sumedėjusius, augalus, kurių žiedadulkės nepavojingos sveikatai. „Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir namų apsauga įsirengiant žiedadulkėms atsparius antialerginius langų ir orlaidžių filtrus, o jei jų nėra, augalų žydėjimo laikotarpiu langus laikyti uždarytus – tuomet mažiau žiedadulkių pateks į kvėpavimo takus. Galima įjungti ir oro kondicionierius, tik oras turi cirkuliuoti viduje, jo negalima įleisti iš išorės", – sakė aerobiologė.

Kaip apsisaugoti išėjus į lauką?

Tuo tarpu alergiškiems žmonėms į lauką palankiausia eiti, kai ore daugiau drėgmės ar po stipraus lietaus, kuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekį sumažina paviršius nuplovusi liūtis. Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti kaime, neiškylauti miške ar kitose žiedadulkių gausiose vietovėse, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį. Pastarajame vėjas pučia nuo jūros į žemyną ir sumažina atnešamų žiedadulkių kiekį.

„Grįžus namo iš lauko reikėtų nepamiršti nedelsiant vandeniu praskalauti nosies. Saugesnis, bet mažiau patrauklus variantas – nešioti apsauginę kaukę, kuri sulaiko dalį alergenų ir neleidžia jiems patekti į kvėpavimo takus. Šiuo metu gaminami ir tiesiai į nosį dedami filtrai – jie mažiau pastebimi, todėl daug mieliau naudojami atliekant įprastus darbus namie ar lauke ir leidžiant laisvalaikį gamtoje", – pasakojo Šiaulių universiteto profesorė.

Akims apsaugoti per žiedadulkių sezoną patartina nešioti akinius nuo saulės, o tiems, kas nešioja kontaktinius lęšius, pastaruosius keisti į korekcinius akinius, kadangi lęšiai gali kaupti alergenus. O grįžus namo iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu, kad pašalintumėte per dieną prikibusias žiedadulkes. „Nors ir nelengva, augalų žydėjimo metu reikėtų sumažinti kontaktą ir su iš lauko grįžtančiais naminiais gyvūnais. Augintiniams neleisti artintis prie veido, juos išmaudyti arba nuvalyti kailį drėgnu skudurėliu", – patarė profesorė I. Šaulienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?