Ausų uždegimas: kaip laiku jį diagnozuoti

Jeigu turite vaikų, greičiausiai diagnozė – ausų uždegimas arba otitas – jums nėra nauja sąvoka.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sergamumas ūminiu otitu vaikų iki 5 metų amžiaus grupėje siekia kone 90 proc. Ne visuomet liga priklauso nuo sezoniškumo – uždegimas pasireiškia tiek pavasarį, rudenį, tiek esant vėsesnei, lietingai vasarai ar vaikams maudantis ne itin švariuose vandens telkiniuose.

„Laiku negydant otito, galimos rimtos komplikacijos: nuo laikino ar negrįžtamo klausos netekimo iki smegenų uždegimo ar kraujo užkrėtimo, tad į ligą negalima žiūrėti pro pirštus", - teigia daugiau nei 10 metų patirtį šioje srityje turintis „Estetinės chirurgijos centro" gydytojas otorinolaringologas Giedrius Gylys.

Kodėl sergama ir kada vertėtų sunerimti?

Ūminis otitas – tai infekcinis ausies uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikams iki 2 metų amžiaus, o remiantis statistika, trečdalis jų dar iki trečiojo gimtadienio šia liga jau yra persirgę daugiau nei 3 kartus. „Tokio amžiaus vaikų ausies trimitas trumpesnis, platesnis, dar ne iki galo susiformavęs, o tai sudaro puikias sąlygas bakterijoms per nosiaryklę patekti į vidurinę ausį, išvešėti ir taip sukelti uždegimą", - ligos priežastingumą aiškina G. Gylys.

Sergamumas ūmiomis ausų ligomis, tokiomis kaip vidurinės ausies otitas, susijęs su silpnu santykiniu vaiko imunitetu, įgyjamu iki mokyklinio amžiaus, todėl otitas su amžiumi pasireiškia vis rečiau. Įtakos turi ir peraugę adenoidai, alergijos ar nuolatinis buvimas pasyvaus rūkymo aplinkoje, tačiau dažniausiai scenarijus esti labai paprastas. „Praėjus savaitei ar porai po slogos, gripo, sinusito, tonzilito vaikui pradeda skaudėti ausį, o plyšus būgneliui pasirodo pūliai, iššaukiantys neprigirdėjimą" , - patirtimi dalijasi otorinolaringologas.

Jeigu prasirgus minėtomis kvėpavimo ligomis naujagimis tapo perdėtai irzlus, prasčiau miega, pasireiškia sumažėjęs apetitas ir pastebimas dažnesnis nei įprastai ausų čiupinėjimas – galima įtarti ūminį otitą. Vyresnio amžiaus vaikai įvardija jaučiantys skausmą ausyse, dažnai pasireiškia vadinamasis „kaksėjimas" – nuolatinis prašymas pakartoti jam sakomus dalykus. Vidurinėje ausyje susikaupę pūlingos išskyros slopina garsus, neleidžia būgneliui normaliai vibruoti, pakyla temperatūra. Panašiai viskas klostosi ir po gausių maudynių ausyje likus drėgmės pertekliui ar svetimkūniams, taip pat netinkamai valant ausis – tuomet diagnozuojamas išorinis otitas.

Svarbu diagnozuoti kuo anksčiau

Nors įprastai ūminis otitas 2-3 dienų laikotarpyje turėtų praeiti savaime, reikalingas aktyvus stebėjimas, nes sudėtingesniais atvejais pavojingų komplikacijų ar klausos sutrikimų išvengiama diagnozavus jį pradinėje stadijoje. Pasak G. Gylio, pirminė diagnozė nustatoma įvertinus klinikinius uždegimo simptomus, tačiau jai patvirtinti ir paskirti tinkamiausią gydymo metodą, būtina išsamesnė specialisto apžiūra. Nors įprastiniai ausies apžiūros metodai (otoskopu padidinant vaizdą) laikomi patikimais, tačiau naujesnės technologijos – otomikroskopo pagalba matomas 3D vaizdas garantuoja diagnozės tikslumą ir sumažina galimų komplikacijų tikimybę. Esama gydytojų, rekomenduojančių antibiotikus skirti nedelsiant, tačiau tai ne visuomet yra būtina ar netgi galima.

„Otomikroskopijos metu įvertinama vidinė ausies kanalo būklė ir, jeigu reikia, atsiurbiamas susikaupęs sekretas. Esant poreikiui tam įpjaunamas būgnelis arba įstatomas specialus vamzdelis, atliekamas papildomų ausies landos darinių šalinimas, paimamas tepinėlis", - apie ausų ligų tyrimo eigą pasakoja LOR specialistas. Ūminio otito atveju tepinėlio paėmimas tyrimams svarbus pirmiausia siekiant išsiaiškinti ligos sukėlėją ir tik tuomet įvertinti antibiotikų skyrimo tikslingumą bei, jeigu įmanoma, išvengti jų vartojimo.

Gydytojas ramina, kad tiek apžiūra, tiek skysčio atsiurbimo procedūra yra atliekamos greitai bei neskausmingai, todėl vizito neturėtų bijoti net patys mažiausi pacientai. Otomikroskopo dėka aptinkami ir kiti, plika akimi nepastebimi pakitimai (klausos kauliukų, būgnelio sinuso būklė ar kt.).Tai padeda anksti diagnozuoti klausos sutrikimus, stabdančius vaiko psichomotorinę raidą, trukdančius pilnavertiškai lankyti mokyklą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?