Mokslininkai tyrė 32 662 motinų ir vaikų poras Norvegijoje, tyrimą rėmė Norvegijos Sveikatos apsaugos ministerija. Moterys atsakė į klausimus 17-ą nėštumo savaitę, paskui – kai vaikams sukako pusantrų metų, ir kai vaikams buvo penkeri metai. Moterys vertino vaikų elgesį 99 balų skalėje, pradedant teiginiais „netiesa“, baigiant „teisybė“. Jos informavo, kiek vaikai išmiega per parą ir ar dažnai jie pabunda naktį.
Tyrėjai tikėjosi įžvelgti ryšį tarp miego ir emocinių bei elgesio problemų, tačiau nustebo, kad rizika tokia didelė, teigė tyrimui vadovavęs norvegų mokslininkas Borge'as Sivertsenas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Jautru: vaikas gyveno vos 2 valandas, bet išgelbėjo kitų gyvenimus
Atviras psichologės laiškas visiems Lietuvos tėčiams ir mamoms
Miego trūkumas gali lemti elgesio sunkumus
Į tyrimą buvo įtraukti ir tokie faktoriai kaip mamos amžius, nėštumo trukmė, vaikų skaičius šeimoje, vaiko lytis, motinos išsilavinimas ir naujagimio svoris. Mokslininkai daro išvadą, kad be jokių abejonių egzistuoja ryšys tarp vaiko miego ritmo bei jo elgesio. Tačiau tyrėjus nustebino, koks akivaizdus ir didelis skirtumas tarp vaikų elgesio, kurie miega pakankamai ir per mažai.
Beveik 60 proc. pusantrų metų kūdikių miegodavo po 13 - 14 valandų per naktį, o beveik 2 proc. – mažiau nei 10 valandų per naktį. Apie 3 proc. kūdikių tris ar daugiau kartų per naktį pabusdavo. Dauguma vaikų pabusdavo kelis kartus per savaitę.
Kūdikiai, kurie per naktį išmiegodavo mažiau nei 13 valandų, dažnai turėdavo emocinių ar elgesio problemų (tuo metu).
Tyrėjai atsižvelgė į motinų amžių, išsilavinimą, nėštumo trukmę bei kitų vaikų skaičių, taip pat į naujagimio svorį, lytį, ir išsiaiškino, kad tie, kurie miegodavo mažiau nei 10 valandų per naktį ir tie, kurie pabusdavo per naktį tris - keturis kartus pusantrų metų amžiaus, dažniau turėdavo emocinių ar elgesio problemų, sulaukė penkerių metų.
Daugiau gresia irzlumas, nerimas, prislėgtumas nei dėmesio sutrikimas ar agresija.
Kiti faktoriai irgi svarbūs
„Nors sudėtinga daryti galutines išvadas iš apžvelgiamųjų tyrimų, ilgalaikiai tyrimai visgi rodo, kad nepakankamas miego kiekis ankstyvoje vaikystėje didina rizika, kad vėliau išsivystys emocinių, elgesio problemų“, – teigė Michelle M. Garrison iš Vašingtono tyrimų instituto, rašiusi apžvalgą apie tyrimą.
Naktį per mažai miegojus, dieną sunkiau suvaldyti emocijas, impulsyvumą, aiškiai suvokti kitų emocijas, sakė M. M. Garrison.
Dėl chroninių miego sutrikimo problemų gaminasi daugiau streso hormonų.
Miego sutrikimai ankstyvame amžiuje gali būti dalimi emocinių ar elgesio problemų priežasties. Tiesa, svarbūs ir kiti veiksniai – vaiko temperamentas, tėvų psichinė sveikata.
Be to, tai nereiškia, kad dauguma tyrime dalyvavusių vaikų vėliau gyvenime turės psichikos sutrikimų, pabrėžė M. M. Garrison.
Tyrimui vadovavęs B. Sivertsenas pabrėžė, jog labai svarbu vaikams išmokti užmigti patiems. Jei tėvai nuolat sėdi šalia vaiko prieš miegą, dainuoja lopšines ar pan., vėliau vaikas gali turėti miego sutrikimų.
Jo teigimu, šiaip daugumai vaikų per pirmą pusmetį nusistovi stabilus miego ritmas.
