Reklama

Daugybinis ėduonis: kas tai yra ir kaip su juo kovoti

Didėjantis dantų ėduonies paplitimas tarp vaikų verčia vis labiau susirūpinti.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vis daugiau mažųjų pacientų bei jų tėvelių, skųsdamiesi dantų ėduonimi ar jo sukeltomis komplikacijomis, praveria gydytojo odontologo duris. Siekiant to išvengti, svarbu ne tik tinkamai prižiūrėti vaikų dantis, bet ir reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.

Daugybinis ėduonis: kas tai yra ir kaip su juo kovoti
© Asmeninio albumo nuotr.

Apie tai, kas yra daugybinis ėduonis ir kaip su juo kovoti, kalbamės su Vilniaus odontologijos klinikos „Denticija" gydytoja vaikų odontologe Rūta Minkevičiene

Kas yra daugybinis ėduonis?

Dantų ėduonis – tai liga, kurią lemia daug priežasčių. Svarbiausios jų yra netaisyklinga burnos higiena ir mityba. Dantų ėduonis yra liga, kurią sukelia dantų apnašose esančios bakterijos, susidarius jų veiklai palankioms sąlygoms, gamindamos kietuosius danties audinius ardančias rūgštis.

Daugybinis ėduonis – tai itin aktyvus, greitai plintantis ėduonis. Pažeidžia daugelį ar net visus pieninius dantis. Žinome, kad įprastai ėduonis atsiranda danties kramtomajame paviršiuje, išvagotame vagelių, ir kontaktiniuose paviršiuose, kuriuose kaupiasi apie 90 proc. apnašo ir mikroorganizmų. Daugybinio ėduonies atsiradimo vieta – lygūs danties paviršiai.

Daugybinis ėduonis: kas tai yra ir kaip su juo kovoti
Aktyvaus ėduonies pažeisti viršutinio žandikaulio kandžiai ir iltys. http://www.castlegatedental.com

Viena daugybinio ėduonies rūšių – „buteliuko ėduonis". Iš pradžių šis ėduonis pažeidžia viršutinio žandikaulio kandžius. Nesiimant priemonių, labai greitai pažeidžiami ir pirmieji pieniniai krūminiai dantys ar net apatinio žandikaulio iltys. Ši būklė pasireiškia vaikams, maitinamiems krūtimi ar iš buteliuko naktį, nevalant dantų. Itin žalinga praktika – įvairių saldintų gėrimų, meduje ar sirupe suvilgytų čiulptukų naudojimas vaikui raminti.

Kaip jo išvengti?

Taisyklingas, kruopštus dantų išvalymas su fluoridų turinčia dantų pasta yra pirmoji būtina sąlyga, kad vaikas turėtų sveikus dantis, tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, ką ir kada jis valgo, ar mitybos racione nevyrauja angliavandenių turintys maisto produktai, saldinti gėrimai.

Kaip elgtis, jeigu vaikas jau turi daugybinį ėduonį?

Pirmiausia kreiptis į gydytoją odontologą. Įvertinęs pažeidimo stadiją, burnos higie­ną, odontologas skiria atitinkamą gydymą. Tėvai taip pat turi prisiimti atsakomybę ir bendradarbiauti su gydytoju, pasitikėti juo.

Įprastai gydytojas pataria, kaip reikia prižiūrėti vaiko dantis namuose, nes didysis darbas čia ir vyksta. Dantys valomi du kartus per dieną (stengiantis nuvalyti visus dantų paviršius) su fluoridų turinčia dantų pasta. Sergant daugybiniu ėduonimi fluoro kiekis dantų pastoje turėtų būti ne mažesnis kaip 1000 ppm. Svarbiausias dantų išsivalymo ritualas yra prieš nakties miegą.

Kartais gydytojas papildomai skiria ir specialų remineralizuojantį (grąžinantį mineralų pusiausvyrą) kremą be fluoro, skirtą dantims tepti.

Kalbant apie mitybą, kaip jau minėta, reikėtų atsisakyti tų mitybos įpročių, kurie skatina atsirasti ligą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į nakties laiką, kurio metu seilėtekis sumažėjęs. Jei yra poreikis atsigerti, siūlyti vaikui vandens. Tuo atveju, jei pirmųjų pieninių dantų sulaukiame anksti (ketvirtą kūdikio gyvenimo mėnesį), po naktinio žindymo ar maitinimo iš buteliuko, norint, kad vaiko dantys būtų sveiki, reikėtų dėti visas pastangas ir nuvalyti dantis vandeniu sudrėkintu marlės gabalėliu.

Uždavęs „namų darbus" tėvams, gydytojas odontologas atsižvelgia į tam tikras aplinkybes (ėduonies pažeidimų stadiją, mažojo paciento amžių ir bendradarbiavimą) ir sudaro gydymo planą.

Iš pradžių tai gali būti labai konservatyvus gydymas, siekiant suvaldyti padėtį: tėvų darbas namuose stengiantis įgyvendinti gydytojo rekomendacijas, naudojant paskirtas profilaktikos priemones, taip pat gydytojo odontologo tam tikrais intervalais atliekamos fluoro lako aplikacijos. Mes, gydytojai, tuomet esame tarsi budrūs stebėtojai.

Jei ėduonis yra stipriai „pažengęs" ar esant tėvų lūkesčiams dėl priekinių dantų estetinio vaizdo, tuomet jau reikalingas restauracinis (operacinis) gydymas. Dėl mažo vaiko amžiaus (dveji, treji metai) toks gydymas dažniausiai atliekamas renkantis sedaciją (dalinę narkozę).

Visiems tėvams ir sau, kaip mamai, palinkėčiau jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais pradėti formuoti taisyklingus burnos higienos, mitybos įpročius. Jie yra sveikos ankstyvos vaikystės pamatas.

Denticija

Užsakymo nr.: PT_74258428

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.