Erkių sukeliamos ligos ir apsauga nuo jų

 (9)
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad erkės šiuo metu jau yra aktyvios.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Erkių aktyvumas didžiausias pavasarį

Šie krauju mintantys parazitai yra pavojingi žmonėms ir gyvūnams, nes platina infekcines ligas. Dažniausios erkių žmonėms platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Jos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių.

Dėl palankaus klimato ir gamtinių sąlygų erkės Lietuvoje išlieka gyvybingos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia itin sunkius sveikatos sutrikimus. Pavasarį erkės yra itin aktyvios, kadangi po žiemos joms būtina pasimaitinti krauju ir išgyventi. Žmogus erkių platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei, tačiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Erkinis encefalitas

Tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkinis encefalitas yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Erkinio encefalito ligos eiga dažniausiai būna dvifazė. Pirmajai fazei būdingas karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Po pirmosios ligos stadijos būna „tariamojo pasveikimo" periodas, trunkantis 1–33 dienas. Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20–30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

Žmogus nuo erkinio encefalito gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

Laimo liga

Iš pradžių ją sunku pastebėti, ji vystosi lėtai, trunka kelerius metus ir negydoma arba neteisingai gydoma gali baigtis sunkiu invalidumu. Pirmieji Laimo ligos požymiai išryškėja po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Apie 70 proc. pacientų erkės įsisiurbimo vietoje susidaro ribotas, lėtai besiplečiantis, neskausmingas paraudimas – raudonė, kuri gali trukti keletą dienų, savaičių arba net mėnesių. Kitiems 30 proc. pacientų raudonės nebūna, nors taip pat gali būti neryškių negalavimo požymių. Pirmieji ligos reiškiniai paprastai praeina savaime, net negydomi, tačiau po kelių savaičių, mėnesių ar net po vienerių–dvejų metų atsiranda įvairių ir jau ryškių šios klastingos, su sifiliu daug bendra turinčios ligos simptomų.

Įvairiose Laimo ligos stadijose gali persikreipti veidas, sutrikti miegas, širdies veikla, atmintis, regėjimas, atsirasti sąnarių, galvos, ausų, nugaros skausmų, odos pažeidimų ir kt. Ypač dažnai pasitaiko įvairių nervų sistemos pažeidimo požymių, iš kurių neretas yra nugaros arba sprando srities radikulitas. Ligonis dažnai jaučia nuolatinį nuovargį. Tačiau pasireikšti gali ne visi minėti simptomai. Dažniausiai jų būna tik vienas kitas (atsirasti jie gali ne vienu metu), kartais tik vienas, bet ryškus. Laimo liga gydoma antibiotikais, vakcinos jai nėra. Labai greitai pašalinus erkę, sumažėja tikimybė užsikrėsti šia liga, kadangi Laimo ligos sukėlėjas dauginasi labai lėtai.

Efektyviausios erkių platinamų ligų profilaktikos priemonės yra:

  • Vakcinacija (visiems Lietuvos gyventojams reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, nes gyvename endeminėje zonoje). Vakcinos patikimumas siekia 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, esant poreikiui galima pasirinkti greitesnę skiepijimo schemą, todėl šiuo metu skiepytis tikrai verta ir rekomenduojama.
  • Erkių gausą mažinančios priemonės – tinkama aplinkos priežiūra, sudarant nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi.
  • Individualios apsaugos priemonės: tinkami drabužiai ir repelentai. Einant į mišką rekomenduojama apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis ir kelnėmis. Rankogalių ir kelnių klešnių apačia turi būti prigludusi. Galvą rekomenduojama užsidengti skarele ar kepure. Grįžus namo būtina atidžiai apsižiūrėti visą kūną. Vilkėtus drabužius patariama pakabinti saulėtoje vietoje – sausoje ir šviesioje patalpoje erkės išgyvena labai trumpai. Naudojant repelentus (erkes atbaidančias medžiagas), atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytas instrukcijas. Vaikams galima naudoti tik specialiai jiems skirtus preparatus.

Pastebėjus įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ją pašalinti. Prieš traukiant erkę negalima naudoti jokių riebalų ir kitų medžiagų, kadangi tai tik suintensyvina erkės mitybą. Traukiant erkę pincetu, jos nereikia sukioti į visas puses, erkę ištraukti reikia staigiu judesiu. Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Ištrauktos erkės neverta vežti į laboratoriją tyrimams, kadangi efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti, jei erkė buvo infekuota, nėra.

Erkių platinamų ligų rizikos grupės: grybautojai, uogautojai, žvejai, turistai, stovyklautojai, sportuojantys lauke.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.