Gydymas druska: tai, ko dar nežinojote

 (1)
Apie gydymą druska, specialistų vadinamą haloterapija, pasakoja "Pušyno kelio" sanatorijos vaikų skyriaus vedėja, gydytoja alergologė Nemira Vaičiulionienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmtakas - natūralios druskų kasyklos

Lietuvoje įrengti druskų kambariai sukurti pagal natūralias druskų kasyklas. Turbūt teko girdėti (o gal ir pabuvoti) Lenkijoje, Baltarusijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ar Austrijoje esančiose druskų kasyklose. Tai po žeme esančios didžiulės druskos oazės, turinčios ypatingą gydomąjį klimatą.

Lietuvoje tokių gamtos stebuklų neturime, tad teko sukurti kažką panašaus. Druskų kambario sienos išklijuojamos atitinkamo storio valgomosios druskos luitais, grindys taip pat padengiamos druska.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Auskarai kūdikiui: taip ar ne?
12 berniukų auginanti šeima svajoja apie mergaitę

Negana to, kai į seansą susirenka vaikai ar suaugusieji, į druskų kambarį nepastebimai purškiama susmulkinta druska. Kvėpuojant smulkios druskos dalelytės patenka giliai į kvėpavimo takus, ligoniai ima lengviau atsikosėti, pradeda valytis bronchai, lengviau kvėpuoti. "Kvėpuoju ir sveikstu"- taip trumpai galima nusakyti druskų kambario poveikį.

Vaistas ne nuo visų ligų

Druskų kambarys tikrai nėra panacėja nuo visų ligų, tačiau yra susirgimų, kai puikiai tinka.

Ypač padeda žmonėms, dažnai sergantiems bronchitais ir kvėpavimo takų ligomis. Būna, kad mamos pastebi vaikučių ligos pradžią - vaikas pakosti, bet temperatūros nėra. Arba kosėja stipriai ir ne pirmą dieną, girdėti net karkaliukai, bet be temperatūros. Tokiais atvejais šalia kitų gydymo būdų (pvz., vaistukų) tinka ir haloterapija.

Jei susirgote ūmiai, pakilo temperatūra, eiti į druskų kambarius negalima vien todėl, kad užkrėsite kitus. Pasibaigus ūmiai ligai dažnai lieka liekamųjų reiškinių - štai dabar vėl į pagalbą gali atskubėti haloterapija.

Kita dalis druskų kambarių pacientų - alergiški žmonės. Druskų kambaryje nė su žiburiu nerasite alergenų - dulkių erkučių, žiedadulkių ar gyvūnų plaukų. Todėl astmos ar alerginės slogos kamuojamiems žmonėms, ypač paūmėjus ligai, naudinga bent valandėlę pakvėpuoti visiškai grynu oru. Pasigydžius druskų kambariuose, kai kuriems vaikams pristabdoma alergija ar netgi išnyksta astmos priepuoliai.

Pastebėta, kad druskų kambariai padeda sergantiems atopiniu dermatitu. Kai išbertas veidukas ar rankytės, po seansų odelė tampa gražesnė. Gydytoja įsitikinusi, kad pabuvusieji druskų kambaryje apskritai jaučiasi geriau: čia ne tik prasivalo bronchai, bet ir stiprėja organizmo imunitetas. "Gali būti, kad kvėpuojant šiek tiek sūrumo pateks ant liežuviuko, vaikas nuris ir aštrus skonis jam sukels apetitą" - į klausimą, ar druskų kambariai padeda nevalgiems vaikams, atsako gydytoja alergologė.

Tinka ramiausiems vaikams

Nemira Vaičiulionienė sako, kad į druskų kambarius galima vestis vaikučius nuo dvejų metų. Kodėl ne anksčiau? Ogi mažieji pypliukai sunkiai išsėdės vienoje vietoje tiek, kiek reikia. O reikia mažiausiai pusė valandos. Mokyklinukams - apie 45 min, suaugusiems - iki valandos. Aišku, jei auginate sukalbamą ramuolį, gal galima ateiti ir su pusantrų metukų vaikučiu. Priklausomai nuo sveikatytės, gydytojas paprastai skiria nuo 10 iki penkiolikos seansų. Jei į druskų kambarius eisite profilaktiškai ar dėl lengvo peršalimo, užteks mažiau kartų, jei paūmėja chroniška liga - daugiau.

Atėjusieji į druskų kambarį nusirengia iki apatinių rūbelių, apsigobia balta medžiagos skraiste (ar specialiais rūbais), apsiauna šlepetėmis. Seanso metu vaikučiams rodomi animaciniai filmukai, o jei seansas suaugusiems - grojama rami muzika, pritemdytame kambaryje įjungiamos silpnos švieselės. Tokia relaksacinė aplinka žmonės atpalaiduoja: įsivaizduokit, kad skrendat lėktuvu ir žinote, kad tuo metu niekur nedingsite - nei su parašiutu iššoksite, nei duris atsidarę išeisite. Susitaikę su tokia būsena atsipalaiduojate (aišku, jei iš principo nebijote skristi lėktuvu) ir pamažu paskęstate snauduliuke. Panašiai ir druskos kambaryje. Pasitaiko, kad patogiai įsitaisę ir užsnūsta kėdėse.

Gydytoja Nemira Vaičiulionienė pabrėžia, jog geriausia, kai gydymas druskų kambaryje derinamas su kitais būdais - inhaliacijomis, masažais ar vaistukais.

Kada negalima?

Jei jūsų atžala dirgli ir atėjusi į druskų kambarį protestuos ašarų upėm, neverskite jos kentėti. Juk yra žmonių, kuriems uždara patalpa sukelia baimę. Ir ne tik mažų vaikų, bet ir suaugusiųjų. Taip pat gydytojas gali nerekomenduoti druskų kambario sergančiam epilepsija ar kita liga. Bet kokiu atveju, visada reikia pasitarti su gydytoju.

Gydymas druska: tai, ko dar nežinojote
Druskų kambarys naudingas sergantiems bronchitu, kvėpavimo takų ligomis bei alergija.
© Shutterstock nuotr.

Štai gydytoja Nemira Vaičiulionienė įsitikinusi, jei vaikas ypač imlus infekcijai - sukosti ar susloguoja vos papūtus vėjeliui, jam irgi verčiau neiti. Juk vienoje vietoje druskų kambaryje susirenka daug ligoniukų ar ką tik pasveikusių, kurie bacilomis apsikeisti gali dar persirengimo kambaryje. Teko girdėti mamą, kuri pasipiktinusi aiškino, jog druskų kambaryje "visi tik čiaudi ir kosti". Tačiau mūsų pašnekovė sako, kad neaišku, dėl kokios priežasties tie "visi" čiaudi. Jei jie kenčia dėl alerginės slogos, tai visai nepavojinga ir neužkrečiama.

Labai labai retai pasitaiko, kad žmonės netoleruoja druskų kambario - čia jiems suskausta galva, tampa nemalonu.

"Druskų gydykla" namuose

Kažką panašaus į druskų kambarius susikurti namuose nelabai įmanoma. Tikrai naudos nebus, jei prisipylę į lėkštę valgomosios druskos, ją uostysite. Ar vaikščiosite basomis ant pabertos druskos. Daug naudingiau būtų, jei nuo mažų dienų išmokytumėte vaiką skalauti gerklytę sūrstelėjusiu druskos tirpalu arba prireikus įlašintumėte į nosytę keletą lašų lengvo druskos tirpalo. Pasak gydytojos, nepatingėjus vaikui skirti pakankamai laiko ir dėmesio, dvimetis ar trimetis jau gali įprasti rytą vakarą skalauti gerklytę.

Druskos tirpalai kojytėms tinka esant ūmiam peršalimui. Turbūt girdėjote posakį, kad "Nori gydyti gerklę - gydyk kojas"? Taip ir yra. Juk padukuose slepiasi daugybė svarbių taškų, veikiančių bronchų ar plaučių darbą. Pastebėjusios pirmuosius peršalimo požymius (jei nėra aukštos temperatūros) įberkite į šiltą vandenį druskos ir pamirkykite mažylio kojytes. Pagerėjus kraujo apytakai, jos akimirksniu paraus, sušils.

Beje, visoms šioms vonelėms naudokite rupią, tamsią druską, ne tokią švarią ir smulkią, kokią perkate valgiui. Tinka ir Negyvosios jūros druska.

Gydytoja pataria nepamiršti ir kitos efektyvios kojų vonelės vaikui, kuris staiga ima kosėti ir snargliuoti - su valgomųjų garstyčių milteliais. Įpilkite jų į šiltą vandenį (galite ir su druska pamaišyti) ir pamerkite vaiko kojeles. Būkite atidūs, kad vanduo būtų ne per karštas ir neišgąsdintų mažučio.

Jei peršalimas nestiprus, tokios vonelės vieną kelis vakarus iš eilės gali padėti ir galbūt, jūs apsieisite be antibiotikų. Aišku, visada prieš tai reiktų pasitarti su gydytoju, o ne eksperimentuoti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?