Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Specifinė imunoterapija su plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų, širšių) nuodais yra taikoma žmonėms, patyrusiems gyvybei pavojingų, vadinamųjų anafilaksinių reakcijų. Specialiai paruošti vabzdžių nuodai skiriami palaipsniui, vis didėjančiomis dozėmis, kol organizmas tokiu būdu tampa vis mažiau jautrus vabzdžių nuodams ir gydymą baigus į juos nebereaguoja.

„Suleidus plėviasparnio vabzdžio nuodų preparato, po injekcijos gali būti paraudimas, patinimas, todėl iškart po jos paciento neišleidžiame, jis pabūna valandą dienos stacionare, kur stebimas gydytojo, ir išleidžiamas įsitikinus, kad viskas praėjo sklandžiai, neatsirado bėrimų, patinimo, sisteminių reakcijų", – aiškina gydytoja N. Stirbienė.

Dabar jau dešimtmetei gydytojos pacientei, kuriai jau dvejus metus taikoma specifinė imunoterapija, į delną buvo įgėlęs vabzdys, dėl kurio po kelių minučių nuo įgėlimo atsirado veido patinimas, viso kūno dilgėlinė, pasidarė sunku kvėpuoti, atsirado pilvo skausmų. Mama iškvietė greitąją pagalbą, mergaitė pateko į Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyrių būklei stabilizuoti.

„Įtarėme ir vėliau patvirtinome tyrimu, kad anafilaksinį šoką sukėlė alergija vapsvų nuodams. Kadangi tėvai nusprendė, kad kontaktas su vabzdžiais gali ištikti bet kur, jo sunku išvengti, mergaitė bus saugesnė, jei taikysime gydymą specifine imunoterapija", – sako gydytoja N. Stirbienė.

Taikant specifinę imunoterapiją mergaitei nepageidaujamų sunkių reakcijų, išskyrus paraudimą, patinimą injekcijos vietoje, nebuvo.

Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės N. Stirbienės, tokia terapija gali būti taikoma vaikams nuo 5-6 metų, prieš tai atlikus reikalingus kraujo tyrimus ir mėginius (odos dūrio, įodinius) su vabzdžių nuodais, kad būtų tiksliai nustatyta, kuriems plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų ar širšių) nuodams žmogaus organizmas yra jautrus. Tik tiksliai nustačius alergijos priežastį, skiriama specifinė imunoterapija.

Gydymas yra ilgalaikis, rekomenduojama jį tęsti penkerius metus, kad būtų pasiektas reikiamas efektas. Pasak gydytojos N. Stirbienės, įvairių skirtingų mokslinių tyrimų duomenimis, imunoterapijos efektyvumas – 96-98 proc. ir išlieka ne tik tol, kol žmogus yra gydomas, bet ir po 10-15 metų. Sergant tam tikromis ligomis, gydymas gali būti tęsiamas ir visą gyvenimą.

Gydytojos nuomone, žinoti, kad yra profilaktinis gydymas nuo pavojingų gyvybei reakcijų, labai svarbu, nes praktika rodo, kad Lietuvoje per metus 1-2 žmonės, įgėlus vabzdžiui, miršta, nespėję nuvykti į gydymo įstaigą.

Anafilaksine reakcija yra laikoma būklė, kai įgėlus vabzdžiui, valandos laikotarpiu atsiranda viso kūno bėrimas, paraudimas, niežėjimas, patinimas tiek toje vietoje, kur įgėlė, tiek visai kitoje. Pavyzdžiui, įgėlus bitei ar širšei į ranką, gali pradėti tinti veidas, sutrinka kvėpavimas, dar sunkesniu atveju – krenta kraujospūdis, žmogus praranda sąmonę, o sunkiausiais atvejais ištinka mirtis.

Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės N. Stirbienės, svarbu atpažinti tokias reakcijas, laiku kviesti greitąją pagalbą, o jeigu tokių reakcijų jau buvo patirta ir anksčiau, žmogus turėtų su savimi turėti vaistų pirmajai pagalbai, iš kurių svarbiausias – adrenalino autoinjektorius ar ampulė.

Tokiems žmonėms pravartu pagalvoti ir apie gydymą specifine imunoterapija. Geriausia ją pradėti rudenį, žiemą, kad atėjus vasarai jau būtų pasiektas efektas su palaikomąją terapijos doze.

Pavojus patirti sunkias anafilaksines reakcijas vaikams yra mažesnis palyginti su suaugusiaisiais, mažiesiems būdingos daug ryškesnės vietinės reakcijos įgėlimo vietoje, pavyzdžiui, patinimas, paraudimas, skausmas įgėlimo vietoje, kartais vietinės reakcijos laikosi ilgiau nei parą, būna bendras silpnumas, karščiavimas. Tokiais atvejais imunoterapija netaikoma, tik simptominis gydymas požymiams malšinti.

Profilaktiškai tirtis dėl alergijos vabzdžių nuodams taip pat nėra tikslinga, tačiau apie šį gydymą turėtų žinoti žmonės, jau patyrę anafilaksinių reakcijų po plėviasparnių vabzdžių įgėlimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?