Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Specifinė imunoterapija su plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų, širšių) nuodais yra taikoma žmonėms, patyrusiems gyvybei pavojingų, vadinamųjų anafilaksinių reakcijų. Specialiai paruošti vabzdžių nuodai skiriami palaipsniui, vis didėjančiomis dozėmis, kol organizmas tokiu būdu tampa vis mažiau jautrus vabzdžių nuodams ir gydymą baigus į juos nebereaguoja.

„Suleidus plėviasparnio vabzdžio nuodų preparato, po injekcijos gali būti paraudimas, patinimas, todėl iškart po jos paciento neišleidžiame, jis pabūna valandą dienos stacionare, kur stebimas gydytojo, ir išleidžiamas įsitikinus, kad viskas praėjo sklandžiai, neatsirado bėrimų, patinimo, sisteminių reakcijų", – aiškina gydytoja N. Stirbienė.

Dabar jau dešimtmetei gydytojos pacientei, kuriai jau dvejus metus taikoma specifinė imunoterapija, į delną buvo įgėlęs vabzdys, dėl kurio po kelių minučių nuo įgėlimo atsirado veido patinimas, viso kūno dilgėlinė, pasidarė sunku kvėpuoti, atsirado pilvo skausmų. Mama iškvietė greitąją pagalbą, mergaitė pateko į Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyrių būklei stabilizuoti.

„Įtarėme ir vėliau patvirtinome tyrimu, kad anafilaksinį šoką sukėlė alergija vapsvų nuodams. Kadangi tėvai nusprendė, kad kontaktas su vabzdžiais gali ištikti bet kur, jo sunku išvengti, mergaitė bus saugesnė, jei taikysime gydymą specifine imunoterapija", – sako gydytoja N. Stirbienė.

Taikant specifinę imunoterapiją mergaitei nepageidaujamų sunkių reakcijų, išskyrus paraudimą, patinimą injekcijos vietoje, nebuvo.

Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės N. Stirbienės, tokia terapija gali būti taikoma vaikams nuo 5-6 metų, prieš tai atlikus reikalingus kraujo tyrimus ir mėginius (odos dūrio, įodinius) su vabzdžių nuodais, kad būtų tiksliai nustatyta, kuriems plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų ar širšių) nuodams žmogaus organizmas yra jautrus. Tik tiksliai nustačius alergijos priežastį, skiriama specifinė imunoterapija.

Gydymas yra ilgalaikis, rekomenduojama jį tęsti penkerius metus, kad būtų pasiektas reikiamas efektas. Pasak gydytojos N. Stirbienės, įvairių skirtingų mokslinių tyrimų duomenimis, imunoterapijos efektyvumas – 96-98 proc. ir išlieka ne tik tol, kol žmogus yra gydomas, bet ir po 10-15 metų. Sergant tam tikromis ligomis, gydymas gali būti tęsiamas ir visą gyvenimą.

Gydytojos nuomone, žinoti, kad yra profilaktinis gydymas nuo pavojingų gyvybei reakcijų, labai svarbu, nes praktika rodo, kad Lietuvoje per metus 1-2 žmonės, įgėlus vabzdžiui, miršta, nespėję nuvykti į gydymo įstaigą.

Anafilaksine reakcija yra laikoma būklė, kai įgėlus vabzdžiui, valandos laikotarpiu atsiranda viso kūno bėrimas, paraudimas, niežėjimas, patinimas tiek toje vietoje, kur įgėlė, tiek visai kitoje. Pavyzdžiui, įgėlus bitei ar širšei į ranką, gali pradėti tinti veidas, sutrinka kvėpavimas, dar sunkesniu atveju – krenta kraujospūdis, žmogus praranda sąmonę, o sunkiausiais atvejais ištinka mirtis.

Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės N. Stirbienės, svarbu atpažinti tokias reakcijas, laiku kviesti greitąją pagalbą, o jeigu tokių reakcijų jau buvo patirta ir anksčiau, žmogus turėtų su savimi turėti vaistų pirmajai pagalbai, iš kurių svarbiausias – adrenalino autoinjektorius ar ampulė.

Tokiems žmonėms pravartu pagalvoti ir apie gydymą specifine imunoterapija. Geriausia ją pradėti rudenį, žiemą, kad atėjus vasarai jau būtų pasiektas efektas su palaikomąją terapijos doze.

Pavojus patirti sunkias anafilaksines reakcijas vaikams yra mažesnis palyginti su suaugusiaisiais, mažiesiems būdingos daug ryškesnės vietinės reakcijos įgėlimo vietoje, pavyzdžiui, patinimas, paraudimas, skausmas įgėlimo vietoje, kartais vietinės reakcijos laikosi ilgiau nei parą, būna bendras silpnumas, karščiavimas. Tokiais atvejais imunoterapija netaikoma, tik simptominis gydymas požymiams malšinti.

Profilaktiškai tirtis dėl alergijos vabzdžių nuodams taip pat nėra tikslinga, tačiau apie šį gydymą turėtų žinoti žmonės, jau patyrę anafilaksinių reakcijų po plėviasparnių vabzdžių įgėlimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.