Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Specifinė imunoterapija su plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų, širšių) nuodais yra taikoma žmonėms, patyrusiems gyvybei pavojingų, vadinamųjų anafilaksinių reakcijų. Specialiai paruošti vabzdžių nuodai skiriami palaipsniui, vis didėjančiomis dozėmis, kol organizmas tokiu būdu tampa vis mažiau jautrus vabzdžių nuodams ir gydymą baigus į juos nebereaguoja.

„Suleidus plėviasparnio vabzdžio nuodų preparato, po injekcijos gali būti paraudimas, patinimas, todėl iškart po jos paciento neišleidžiame, jis pabūna valandą dienos stacionare, kur stebimas gydytojo, ir išleidžiamas įsitikinus, kad viskas praėjo sklandžiai, neatsirado bėrimų, patinimo, sisteminių reakcijų", – aiškina gydytoja N. Stirbienė.

Dabar jau dešimtmetei gydytojos pacientei, kuriai jau dvejus metus taikoma specifinė imunoterapija, į delną buvo įgėlęs vabzdys, dėl kurio po kelių minučių nuo įgėlimo atsirado veido patinimas, viso kūno dilgėlinė, pasidarė sunku kvėpuoti, atsirado pilvo skausmų. Mama iškvietė greitąją pagalbą, mergaitė pateko į Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyrių būklei stabilizuoti.

„Įtarėme ir vėliau patvirtinome tyrimu, kad anafilaksinį šoką sukėlė alergija vapsvų nuodams. Kadangi tėvai nusprendė, kad kontaktas su vabzdžiais gali ištikti bet kur, jo sunku išvengti, mergaitė bus saugesnė, jei taikysime gydymą specifine imunoterapija", – sako gydytoja N. Stirbienė.

Taikant specifinę imunoterapiją mergaitei nepageidaujamų sunkių reakcijų, išskyrus paraudimą, patinimą injekcijos vietoje, nebuvo.

Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės N. Stirbienės, tokia terapija gali būti taikoma vaikams nuo 5-6 metų, prieš tai atlikus reikalingus kraujo tyrimus ir mėginius (odos dūrio, įodinius) su vabzdžių nuodais, kad būtų tiksliai nustatyta, kuriems plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų ar širšių) nuodams žmogaus organizmas yra jautrus. Tik tiksliai nustačius alergijos priežastį, skiriama specifinė imunoterapija.

Gydymas yra ilgalaikis, rekomenduojama jį tęsti penkerius metus, kad būtų pasiektas reikiamas efektas. Pasak gydytojos N. Stirbienės, įvairių skirtingų mokslinių tyrimų duomenimis, imunoterapijos efektyvumas – 96-98 proc. ir išlieka ne tik tol, kol žmogus yra gydomas, bet ir po 10-15 metų. Sergant tam tikromis ligomis, gydymas gali būti tęsiamas ir visą gyvenimą.

Gydytojos nuomone, žinoti, kad yra profilaktinis gydymas nuo pavojingų gyvybei reakcijų, labai svarbu, nes praktika rodo, kad Lietuvoje per metus 1-2 žmonės, įgėlus vabzdžiui, miršta, nespėję nuvykti į gydymo įstaigą.

Anafilaksine reakcija yra laikoma būklė, kai įgėlus vabzdžiui, valandos laikotarpiu atsiranda viso kūno bėrimas, paraudimas, niežėjimas, patinimas tiek toje vietoje, kur įgėlė, tiek visai kitoje. Pavyzdžiui, įgėlus bitei ar širšei į ranką, gali pradėti tinti veidas, sutrinka kvėpavimas, dar sunkesniu atveju – krenta kraujospūdis, žmogus praranda sąmonę, o sunkiausiais atvejais ištinka mirtis.

Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės N. Stirbienės, svarbu atpažinti tokias reakcijas, laiku kviesti greitąją pagalbą, o jeigu tokių reakcijų jau buvo patirta ir anksčiau, žmogus turėtų su savimi turėti vaistų pirmajai pagalbai, iš kurių svarbiausias – adrenalino autoinjektorius ar ampulė.

Tokiems žmonėms pravartu pagalvoti ir apie gydymą specifine imunoterapija. Geriausia ją pradėti rudenį, žiemą, kad atėjus vasarai jau būtų pasiektas efektas su palaikomąją terapijos doze.

Pavojus patirti sunkias anafilaksines reakcijas vaikams yra mažesnis palyginti su suaugusiaisiais, mažiesiems būdingos daug ryškesnės vietinės reakcijos įgėlimo vietoje, pavyzdžiui, patinimas, paraudimas, skausmas įgėlimo vietoje, kartais vietinės reakcijos laikosi ilgiau nei parą, būna bendras silpnumas, karščiavimas. Tokiais atvejais imunoterapija netaikoma, tik simptominis gydymas požymiams malšinti.

Profilaktiškai tirtis dėl alergijos vabzdžių nuodams taip pat nėra tikslinga, tačiau apie šį gydymą turėtų žinoti žmonės, jau patyrę anafilaksinių reakcijų po plėviasparnių vabzdžių įgėlimo.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.