Gydytoja atskleidžia visą tiesą apie vaistažolių arbatas

 (2)
Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, stengiamės gydytis kuo natūraliau. Pirmas vaistas sau ir ypač savo vaikams - arbatėlės. Kaip jas ruošti ir dozuoti, kad nepadarytume daugiau žalos.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nors ne viena karta užaugo nuo pat kūdikystės girdoma ramunėlių, kmynų ir kitokiomis vaistingomis arbatėlėmis, dabar gydytojai jų duoti kūdikiui ir mažyliui pataria daug atsargiau. Be to, atskirai nuo savo mamų ir močiučių gyvenančios jaunos mamytės arbatėles ruošia dažnai gerokai per stiprias.

Kaip ruošti arbatėles, kad jos būtų ne žalingos, o naudingos, konsultuoja gydytoja Aiva Vaivarienė.

Kūdikiai ir žolynėliai

Kūdikiui ir mažyliui iki 2 m. amžiaus apskritai neskubėkite duoti vaistažolių arbatų, nebent reikalui esant nuo vidurių pūtimo, pilvo dieglių ar užkietėjusių vidurių. Žindomam vaikučiui galima duoti 1-4 arbatinius šaukštelius pilvo pūtimą mažinančios arbatos, kad neskaudėtų pilvuko. Vyresniam vaistažolių arbatų galima šiek tiek duoti, kai to reikia, tačiau nevalia pamiršti, kad bet kuri žolė - vaistas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Naujagimės svoris išgąsdino medikus
Kokie 2015 -ieji bus mūsų vaikams?

Kaip ruošti?

Paprastai įvairūs žolių antpilai ir ištraukos vadinami tiesiog arbata. Ji ruošiama vaistažoles užpilant verdančiu vandeniu ir leidžiant prisitraukti uždengtame inde 30-60 min. Arba jos užpilamos šaltu vandeniu ir iš lėto kaitinamos uždengtame inde ant silpnos ugnies, kol užverda, ir paskui dar 10-20 min. pakaitinamos, kad vanduo tik „vaikščiotų", o ne burbuliuotų. Paskui arbata nukošiama. Įsidėmėkite, kad jai ruošti tinka tik emaliuoti indai, o ne metaliniai. Arbata visuomet geriama vos šilta, prieš valgį, geriau nesaldinta. Jeigu ji neskani, karti, vaikui pasakykite, kad tai ne arbata, o vaistai. Tam, kad nedingtų noras ateityje gerti arbatų.

Gydytoja atskleidžia visą tiesą apie vaistažolių arbatas
Gydytojos manymu, jaunos mamos arbatėles ruošia dažnai gerokai per stiprias.
© Vida Press

Kam ir po kiek?

Leistina koncentracija priklauso nuo amžiaus, vaistažolės ir negalavimo. Norint paruošti silpnesnę 1 proc. arbatą reikia 3 g vaistažolių naudoti 300 ml vandens. Stipresnė 3 proc. ruošiama vyresniam vaikui arba esant ūmiai ligai. 3 g vaistažolių užplikome 100 ml vandens.

Jeigu vaikui arbata neskani, bet jam būtina gerti daugiau skysčių (pvz., karščiuoja), galima duoti silpnesnės. Jeigu jų reikia riboti (vaikas serga tam tikra širdies ar inkstų liga), paruoškite stipresnės arbatos, bet mažiau. Neturite galimybių tikslai pasverti arbatžoles? Galite matuoti šaukšteliais (kiekis per parą):
- kūdikiui - 0,5 arb. š. vaistažolių;

- 1-3 metų vaikui - 1 arbatinis šaukštelis;
- 3-6 metų vaikui - 1 desertinis šaukštas;
- 6-12 metų vaikui - 1 valgomasis šaukštas;
- vyresniems vaikams - iki 2 valgomųjų šaukštų.

Svarbiausios taisyklės

* Iki 3 m. amžiaus patartinos arbatos ne daugiau nei iš trijų rūšių vaistažolių, o geriausiai - iš vienos.

* Vaikams nevalia duoti nuodingų, stipriai veikiančių augalų - kurpelės, durnaropės, maudos ir pan.

* Vaistažolių arbatos gerkite 2-4 sav., tada daryti pertrauką bent savaitę ir žoles pakeisti.

* Niekada negalima duoti kūdikiui nepasitarus su gydytoju net ir labai gero ar žinomo gamintojo maistinių, vaistažolinių papildų. Daugelio jų yra mažai žinomų Lietuvoje augalų, jų dalių. Ne visuomet instrukcijose aprašomas galimas poveikis kūdikio organizmui. Netgi medikai apie papildus būna dažnai nepakankamai informuoti!

* Kai kurios vaistažolės gali alergizuoti, pvz., žemuogių, mėtų, raudonėlių ir kt.

* Itin atsargiai naudokite žoles, kurios gali daryti įtaką endokrininei sistemai, pvz., šalavijus, dilgėles, eleuterokoką, ženšenį, apynius ir kt.

* Nepamirškite, kad vaistažolės yra VAISTAI, kurie gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu naudojami netinkamai, pvz., per daug ar per ilgai.

* Kasdien vartokite švelnius, neutralaus poveikio vaistinius augalus, pvz., ramunėles, melisą, džiovintas uogas (erškėtrožes, mėlynes, juoduosius serbentus). Visos vaistažolės veikia gana aktyviai, todėl jų negalima girdyti vaikui be saiko ir ilgai. Tinkamiausias gėrimas sveikam vaikui yra ŠVARUS VANDUO.

* Visada geriau vietinės vaistažolės nei egzotinės. Prie vietinių vaistažolių mūsų organizmas pratęs, su jomis užaugo kelios kartos.

Gydytoja atskleidžia visą tiesą apie vaistažolių arbatas
Efektyviausia, kai arbata yra geriama vos šilta, prieš valgį, geriau nesaldinta.
© Vida Press

Imunitetui stiprinti

Imunitetas priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo, kasdienio buvimo gryname ore, dienos režimo, grūdinimo ir kitų veiksnių. Svarbu vengti stipriai veikiančių sintetinių vaistų, ypač antibiotikų, be kurių paprastai puikiai galima apsieiti. Pasak gydytojos A.Vaivarienės, labai dažnai jie pasitelkiami tik iš baimės, kad tėvams ir gydytojams būtų ramiau bei vaikas greičiau pasveiktų. Pamirštama, kad taip gydantis netrukus galima vėl sulaukti ligos. Mat išvengus natūralaus karščiavimo ir viso sveikimo periodo nesivysto natūrali organizmo apsauga, nesustiprėja imunitetas.

Svarbu kasdien gauti pakankamai natūralaus vit. C. Geriausias šaltinis - švieži vaisiai, daržovės. Žiemą ir pavasarį naudinga skanauti šaldytų juodųjų serbentų, spanguolių, bruknių, raugintų kopūstų. Vyresni vaikai gali valgyti svogūnų ir česnakų. Puikus vitamino C šaltinis, stiprinantis imunitetą, yra įvairios vitaminingos arbatėlės. Geriausia - erškėtrožių vaisių antpilas. 3 valgomuosius šaukštus vaisių užplikykite 1 l verdančio vandens ir palikite termose nakčiai. Ryte nukoškite ir gerkite visą dieną tiek, kiek norisi.

Skani ir turi daug vitaminų žemuogių, juodųjų serbentų, mėlynių lapų ar vaisių arbata. Taip pat ir iš pušų spyglių ir pumpurų, šeivamedžio žiedų ir vaisių, čiobrelių, dilgėlių, jonažolių. Vitaminais organizmą papildo beržų, raktažolių, gervuogių, dilgėlių lapai ir šermukšnių, šaltalankių vaisiai. Galite paruošti skanaus, sveiko kompoto iš ekologiškų džiovintų vaisių. Jų nevirkite, o tik užplikykite ir palaikykite termose 1-2 val.

Puikiai imunitetą stiprina bičių pienelis, o bičių duona - geriausias saldainių pakaitalas. Medų naudokite po mažai, vietoje cukraus gėrimams saldinti.

Nuo kosulio

Kosulys - labai dažnas mūsų palydovas šaltuoju sezonu. Tai svarbiausias kvėpavimo takų ligų požymis, kurį gali sukelti daugybė priežasčių. Kosulys atsiranda, kai kvėpavimo takuose yra dirgiklis, nuo kurio organizmas stengiasi išsivaduoti. Tai gali būti uždegimas gerklėje, nosiaryklėje (sloga), bronchuose ar plaučiuose, taip pat tuberkuliozė, astma, laringitas, kokliušas. Kosulys gali būti susijęs ir su nervų arba virškinimo bėdomis.

* 3 valg. š. šeivamedžio žiedų užplikyti 1 l verdančio vandens. Ši arbata tinka esant peršalimui, sausam kosuliui su krūtinės karkalais.

* 1 valg. š. vaistinės noteros užplikyti 0,5 l vandens ir palaikyti pusvalandį. Gerti prieš valgį sergant tracheitu, astma, tuberkulioze.

* 1 valg. š. šalavijo užplikyti 1 stikline vandens, palaikyti valandą, gerti 3-4 k. per dieną.

* Kosuliui gydyti taip pat gali būti naudojami gysločių lapai, islandinė kerpena, šalpusnis, čiobrelis, pušų pumpurai, juozažolė.

Įvairiems negalavimams šalinti

* Viduriuojant tinka jonažolė, bitkrėslė, debesylo šaknys, ramunėlės, mėlynių lapai ir vaisiai, ąžuolo žievė.

* Apetitą gerina puplaiškis, islandinė kerpena, cikorijų, ajerų ir kiaulpienių šaknys.

* Pilvo pūtimą mažina ramunėlės, krapų sėklos, kmynų vaisiai, pankolis.

* Gerklės uždegimą malšina jonažolė, gyslotis, gaurometis, medetkos.

* Ramina apyniai, jonažolė, sukatžolė, pelkinė vingiorykštė.

* Karščiuojant tinka liepų, šeivamedžio, rugiagėlių žiedai, aviečių lapai, vaisiai, stiebai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Vaikų ligos ir tėvų baimės: gydytojos mintys, į kurias verta įsiklausyti

Nuolat tenka girdėti tėvus sakant – „aš bijau…“, „bijome, kad „nenusileistų žemyn“ kosulys“, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų ar apskritai „bijome, kad vaikui gali kažkas bloga atsitikti“. Regis baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas.

3 taisyklės, kurias atminkite užklupus kosuliui

Ką daryti, jei vaikas ima kosėti? Konsultuoja gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

Interviu su vaikų ligų gydytoja apie alergiją ir mitybą

Apie atsakingą jaunų tėvelių požiūrį į alergiškų vaikų mitybą bei gyvenimo būdą kalbame su VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos vaikų ligų gydytoja Tatjana Čumakova.