Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių

 (1)
Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Socialinio sąmoningumo tyrimas skirtas 3 metus trukusiai reklaminei-informacinei kampanijai „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai" parodė, kad vaisių ir daržovių glotnučių vartojimas Lietuvoje per pastaruosius trejus metus išaugo beveik 30 proc..

Remiantis socialinio sąmoningumo tyrimu, kuris buvo pakartotinai atliekamas kasmet nuo 2015 m., lietuviai teigia, kad vaisių ir daržovių glotnučiai yra skanus, sveikas, maistingas ir natūralus užkandis. Juos perka 84 proc. apklaustųjų, tai yra 16 proc. daugiau nei prieš trejus metus. Glotnučius daugiausiai mėgsta ir geria vaikai (85 proc.) – jų suvartojimas nuo 2015 m. taip pat išaugo 16 proc..

Glotnučiai prieinami visus metus, nepaisant sezoniškumo, ne taip, kaip kai kurie vaisiai bei daržovės. Todėl jie gali būti alternatyva šviežiems vaisiams ir daržovėms. Glotnučiai tinka dienos pradžiai ir yra maistingas užkandis, bet kuriuo dienos metu", – sako gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Dauguma apklaustųjų mano, kad glotnučiai yra sveikas produktas patogioje pakuotėje, pagamintas iš pertrintų vaisių ar daržovių. Ketvirtadalis ketina šį produktą pirkti ir ateityje. Apklausos rezultatai parodė, kad 82 proc. šeimų yra girdėję apie vaisių ir daržovių glotnučius – šis skaičius per kampanijos laikotarpį padidėjo beveik 30 proc..

Vaisių sultis mėgsta vaikai, daržovių – suaugusieji

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad sultys yra skanu, o trečdalis teigia, kad sveika visai šeimai. 97 proc. šeimų vartoja vaisių sultis, ir beveik pusė (49 proc.) – daržovių. Socialinio sąmoningumo apie sultis ir glotnučius tyrimo rezultatai atskleidė, kad sulčių suvartojimas per pastaruosius trejus kampanijos metus išliko nepakitęs. 30 proc. lietuvių teigia manantys, kad sultys yra natūralus vitaminų šaltinis, o ketvirtadalis visų apklaustųjų – kad sultis verta gerti kasdien. Nepaisant to, jog dauguma sultis laiko naudingomis, didžioji šeimų dalis per savaitę jų išgeria mažiau nei 3 litrus.

Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė sako, kad žmonės vis dar abejoja 100 proc. sulčių ir glotnučių sudėtimi. „Todėl noriu dar kartą pabrėžti, jog pagal ES reguliavimą, į 100 proc. sultis draudžiama dėti dažiklius, ar kitų dirbtinių medžiagų. Taip pat į 100 proc. sultis draudžiama dėti pridėtinių cukrų. Daugelis sulčių ir glotnučių yra pasterizuoti, o tai reiškia, kad sultys yra pakaitinamos iki aukštos temperatūros ir iš karto atšaldomos, taip yra pašalinami mikroorganizmai ir enzimai, kurie skatina sulčių gedimą. Tačiau tai visiškai saugus ir natūralus procesas, nepašalinantis iš jų maistinių medžiagų, tokių kaip skaidulos", – pasakoja gydytoja-dietologė.

„Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, per dieną vertėtų suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių. Kiekvienas produktas turi skirtingų vitaminų rinkinį, mikro- ir makroelementų bei biologiškai aktyvių medžiagų kiekį, todėl, norint užtikrinti pilnavertišką mitybą, juos reikia valgyti kuo įvairesnius. Reguliarus 100 proc. sulčių ir glotnučių vartojimas yra vienas iš būdų aprūpinti organizmą vitaminais ir mineralais, reikalingais tinkamam organizmo funkcionavimui. Jie gali pakeisti vieną iš 5 kasdien rekomenduojamų vaisių ir daržovių porcijų", – prideda ji.

Trečdalis šeimų vaisių sultis geria keletą kartų per savaitę. Lyginant su kampanijos „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai" pradžia prieš trejus metus, toks suvartojimas padidėjo 5 proc. Daugiausiai jas geria vaikai, tuo tarpu suaugusieji pirmenybę teikia daržovių sultims. Lietuvos gyventojai dažniausiai vaisių sultis geria būdami namie kaip desertą ir per vakarienę, o daržovių – valgio metu.

Sultys ir glotnučiai – naudingas ir patogus užkandis

Spaudos konferencijos, kurioje apibendrinti tris metus trukusios kampanijos „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai" rezultatai, dalyviai diskutavo apie sulčių ir glotnučių suvartojimą ir galimybes šiuos produktus įtraukti į vaikų mitybą pradinėse mokyklose. Lietuvos mokyklose vis dar aktuali ir plačiai eskaluojama žiniasklaidoje vaikų mitybos problematika. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pasidalino bendromis įžvalgomis apie šeimų sveikos mitybos įpročius ir pagrindiniais duomenimis apie moksleivių mitybą. O portalo Seimosgidas.lt įkūrėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė pasidalino patarimais, kaip vaikučius paskatinti rinktis sveikus užkandžius.

„Šiuolaikiniai vaikai, kaip ir jų tėvai, yra labai užimti – jų diena neapsiriboja tik darželiu ar mokykla, o laiko ilgesniam valgymui dažniausiai atsiranda tik vakare. Visi žinome, kad mityba yra glaudžiai susijusi su savijauta, todėl būtent mes, tėvai, privalome pasirūpinti naudingais užkandžiais, kurie būtų ir skanūs, ir patogiai pateikti.

Auginu tris dukras ir pastebėjau, kad jos itin džiaugiasi, kai jų kuprines ar priešpiečių dėžutes pasipildo pakuote sulčių ar glotnučių. Jeigu jos ne visuomet nori valgyti neapdorotą obuolį ar morką, sulčių ar glotnučių neatsisako.

Vienai patinka spalva, kitai įpakavimas, o trečia tiesiog mėgaujasi skoniu, todėl nereikia papildomai įtikinti juos gerti. Smagu, kad juose nėra pridėtinių cukrų, vaikai gauna papildomų vitaminų, kas yra itin svarbu jų mitybai.

Be to, aš pati labai džiaugiuosi šiuo paprastu sprendimu, nes suruošti tris užkandžių dėžutes yra tikras iššūkis", – džiaugiasi apie šeimos laisvalaikį rašanti tinklaraštininkė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.