Gydytoja griauna mitus apie brochinę astmą

 (12)
Išgirdę, kad mūsų vaikutis serga bronchine astma, labai išsigąstame, kad tai liga visam gyvenimui. Nebūtinai. Daugelis mažylių suserga bronchine astma ir ją išauga. Kas sukelia šią ligą? Ko vengti, kad priepuoliai kartotųsi kuo rečiau? Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Bronchai per daug ginasi

Bronchine astma vadinama lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Sergančiojo bronchine astma kvėpavimo takai tampa hiperreaktyvūs - tai reiškia, kad į aplinkos dirgiklius jie reaguoja per stipriai, daug stipriau nei sveikų žmonių.

Visų mūsų kvėpavimo takai ginasi nuo juos dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, jeigu kvėpuojame dūmais, dulkėmis, kietosiomis dalelėmis, jie susitraukia ir taip į gilesnius jų sluoksnius, apatinius kvėpavimo takus patenka mažiau žalingų medžiagų. Kartu bronchuose gaminasi daugiau gleivių, kurias iškosėję išvalome kvėpavimo takus. Taip funkcionuoja sveiki kvėpavimo takai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Interviu su lietuve, žinančia, kaip iš kūdikio išauginti genijų
Gimdyvei atlikę cezario pjūvį, nerado naujagimio

Tačiau jeigu vaikas arba suaugęs žmogus serga astma, ši apsauga yra per didelė - kvėpavimo takai nuolatos spazmuoja (mėšlungiškai susitraukinėja). Tada tampa sunkiau įkvėpti ir ypač iškvėpti orą. Kartu bronchų gleivinė pabrinksta, gamina per daug gleivių, kurios užkemša ir taip susiaurėjusius dėl nuolatinių bronchų spazmų kvėpavimo takus ir kvėpuoti tampa sunku.

Priežastis - alergenai

Bronchinė astma yra alerginė liga, kurią sukelia įvairūs aplinkos alergenai: žiedadulkės, dulkės, cheminės medžiagos, daugybė kitų alergizuojančių medžiagų, tarp kurių yra ir vadinamieji infekciniai alergenai - virusų ir bakterijų baltyminės dalelės.

Vaikams dažniausiai būdinga kaip tik vadinamoji infekcinė astma, kuri nuo tikrosios skiriasi tuo, kad mažyliai ją dažniausiai išauga. Kartais ji perauga į tikrąją astmą ir tęsiasi visą gyvenimą, tačiau nebūtinai.

Vaikai, alergiški virusų ir bakterijų baltymui, dažniau serga vadinamosiomis peršalimo ligomis, ypač pradėję lankyti darželį. Jie dažniausiai neserga vien tik sloga, nes paslogavę kelias dienas pradeda kosėti ir serga sunkiau už kitus bendraamžius, mat astma paūmėja nuo kiekvienos užkrečiamosios ligos.

Liga „mėgsta" keturmečius

Polinkis sirgti astma dažniausiai yra paveldimasis. Jeigu vaikutis susirgo bronchine astma, jo šeimoje, ko gero, kas nors (tėvai, seneliai, broliai, seserys) serga šienlige, egzema, alergine sloga arba astma. Labai didelė tikimybė, kad mažylis sirgs astma, jeigu abu tėvai ja serga, jeigu kuris nors vienas - šiek tiek mažesnė.

Dažniausiai pirmieji bronchinės astmos priepuoliai būna apie 4-5-uosius gyvenimo metus, tačiau kai kurie jau kūdikystėje patiria, kaip sunku kvėpuoti. Pasitaiko, kad kūdikiai dūsta, kvėpuodami švokščia, jiems reikia skubios medikų pagalbos, tačiau dažniausiai ši liga „užpuola" darželinukus, kurie tik pradėję lankyti darželį neišsikapsto niekaip iš ligų. Būna, gydytojai rekomenduoja apskritai atsisakyti darželio, nes mažylis nuolatos serga bronchitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis.

Neidamas į darželį vaikas nesusiduria su tiek daug virusų ir vis naujomis jų rūšimis, todėl išvengia peršalimo ligos komplikacijų ir bronchinės astmos priepuolių. Šios vadinamosios infekcinės alerginės astmos, kurią sukelia virusai ir bakterijos, priepuoliai dažniausiai sumažėja, palengvėja apie 6-7 gyvenimo metus. Yra vaikų, kuriems išsivysto visą gyvenimą trunkanti astma.

Tad gydytojui, apžiūrinčiam bronchine astma sergantį vaiką, nėra aišku, ar jis ją išaugs, ar ne, ir kaip tik dėl to gydyti reikia visus sergančius mažylius. Tėvams labai svarbu suvokti, kad negydoma bronchinė astma progresuoja, kitaip tariant, vystosi toliau. Negalima laukti tol, kol mažylis ims dusti - gydymą bronchų reaktyvumą mažinančiais vaistais reikia pradėti kuo anksčiau.

Būdingi požymiai

Kūdikiui ar mažam vaikui bronchinė astma yra nustatoma iš požymių. Klausantis, kaip mažylis kvėpuoja, girdimas specifinis švilpiantis, cypiantis garsas, ypač iškvepiant orą. Šiems vaikams būdinga, kad jie labai ilgai iškvepia orą. Yra ir daugybė kitų požymių, o tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas serga kvėpavimo takų ligomis - jeigu bet kuris virusas „nusileidžia" į bronchus, jau galima įtarti bronchinę astmą. Tačiau tai dar ne nuosprendis, nes daugybė vaikų šią ligą išauga.

Astmai tirti yra ir kitų būdų - tačiau tai tyrimai, kurie reikalauja tam tikro gydytojo ir vaiko bendradarbiavimo bei yra paprastai atliekami vyresniems vaikams. Kartais kraujo tyrimai parodo, kokie alergenai sukelia astmą, tačiau ne visada juos pavyksta nustatyti, tad būtų gerai, kad patys tėvai stebėtų, kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo dusulio priepuoliai.

Kad sirgtų mažiau

Vienintelė astmos profilaktika yra vengti ją sukeliančių alergizuojančių medžiagų arba kaip įmanoma labiau jų sumažinti: nelaikyti naminių gyvūnų, naudoti kuo mažiau chemikalų namuose, atsisakyti gobeleno, dulkes kaupiančių kilimų, užuolaidų ir t. t. Reikia išsiaiškinti, kas vaikui sukelia bronchinės astmos priepuolius, ir vengti jos sukėlėjų.

Mažiems vaikams dažniausiai bronchinę astmą sukelia alergija virusų ir bakterijų baltymui. Kitos priežastys, galinčios sukelti astmą: kailiniai žvėreliai, namų dulkių erkės, dūmai, žiedadulkės, temperatūros pokyčiai (vaikas dūsta iš šiltos patalpos išėjęs į šaltą orą ir priešingai), fizinis krūvis, stiprios emocijos (mažylis juokiasi ir staiga pradeda dusti), įvairūs kvapai, cheminės medžiagos, spiritas.

Bronchinės astmos požymiai:

- dusulys;

- sunkus kvėpavimas (cypiantis, švokščiantis, ypač sunku iškvėpti orą);

- sutrikęs miegas;

- spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje;

- kosulys, skrepliavimas;

- nerimas.

2 mitai apie bronchinę astmą

Mitas: bronchine astma sergantis vaikas turėtų saugotis fizinio krūvio.

Tada, kai neserga ir jam nėra dusulio priepuolių, vaikas gali ir turi gyventi visavertį gyvenimą. Negalima jo paversti ligoniu ir drausti jam bėgioti, žaisti su kitais vaikais, lankyti būrelius, nes galime padaryti žalos jo fizinei ir emocinei raidai, gali kilti elgesio rūpesčių. Kartais tėvai pradeda labai saugoti mažylį, sergantį bronchine astma, ir šis auga nesavarankiškas.

Daugelis žmonių vaikystėje sirgo šia liga, tačiau gyvena visavertį gyvenimą, tarp jų yra ir olimpinių čempionų. Bronchinė astma gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių; viena jų - fizinis krūvis. Tada mažyliui, kuris serga kaip tik šios astmos rūšimi, fizinį krūvį reikėtų riboti. Toks vaikutis pabėgiojęs pradeda kosėti, dusti. Antra vertus, ne kiekvienam sergančiam sportas žalingas, tad nereikėtų visiems vaikams jo riboti.

Mitas: vaikas pripranta prie inhaliatorių (bronchodiliatatorių), tad geriau kuo įmanoma ilgiau jų nevartoti.

Tėvai labai bijo bronchus plečiančių vaistų bronchodiliatatorių (inhaliuojamųjų vaistų), nes sklando mintis, kad prie jų priprantama. Tai netiesa. Šie vaistai priklausomybės nesukelia - jie atveria kvėpavimo takus ir mažylis gali laisviau kvėpuoti. Gydytojas juos skiria tiems vaikams, kuriems tikrai reikia vaistų, jie be jų gyvena taip, tarsi ant veido nuolatos būtų uždėta pagalvė ir jiems tenka sunkiai kovoti, kad galėtų įkvėpti ir iškvėpti orą.

Šie, kaip ir apskritai visi vaistai, turi šalutinių reiškinių. Antra vertus, sunku pasverti jų naudą, nes kaip tik jie yra išgelbėję daugelio astma sergančių žmonių gyvybę, pagerino gyvenimo kokybę. Bronchinė astma gydoma ne tik bronchodiliatatoriais, skiriami vaistai ilgalaikiam gydymui, profilaktikai ar priepuoliui pašalinti, atsižvelgus į kiekvieną vaiką individualiai. Bronchine astma sergantys mažyliai yra siunčiami pas pulmonologą, kuris ir sprendžia, kokį gydymo būdą skirti.

Gydytoja griauna mitus apie brochinę astmą
© Žurnalas "Tavo vaikas"

Naujame, sausio mėnesio, TAVO VAIKAS numeryje skaitykite:

Interviu su Aiste Jasaityte - Čeburiak, dviejų dukryčių mama

5 darželio naujokų bėdos: pataria specialistai

Visa tiesa apie pirmuosius žingsnelius

Kodėl svarbu žaisti su vaikais?

Apie ką svajoja Karlsonas? Švenčių stalo idėjos.

Įdomiausi faktai apie vaisiaus vandenis

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Žinomos moterys atskleidė savo šeimų sveikos mitybos paslaptis (1)

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam.

Kada nereikia mokėti už vaikų dantų gydymą? (2)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Padidėję limfmazgiai vaikui – ar verta sunerimti?

Padidėję limfmazgiai vaikui – pakankamai dažna, ankstyvoje vaikystėje pasitaikanti problema.

Medikai pataria, ką daryti įsisiurbus erkei (27)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kaip elgtis, jei įsisiurbia erkė.

8 mitybos specialistės patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią vaiko apkūnumui (2)

Vaikų sveikata, valgymo įpročiai ir kūno linijos priklauso tik nuo tėvų, nors apkūnių vaikų tėvai dažnai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis. Dietologai pataria patyrinėti savo valgymo įpročius ir nebedaryti svarbiausių klaidų, kurios tukina jūsų atžalas.

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje

Užsienyje su atžalomis atostogaujančios šeimos vasarą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai dažniausiai kenčia nuo žarnyno virusų, ūmių peršalimų, alerginių reakcijų ir traumų.

Ką reikia žinoti perkant uogas?

Kas dažnam lietuviui svarbiausia renkantis uogas? Žinoma, kad kilmė. Labai dažnai turguje pardavėjų klausiama – lietuviškos ar lenkiškos braškės? Bet ar tik tai svarbu renkantis uogas? „Sveikatai palankus" eksperčių komanda pataria vartotojams atkreipti dėmesį į daugiau kriterijų.

Braškių ir žemuogių savybės, apie kurias girdėjo ne visi (5)

Braškes ir žemuoges mėgstame daugelis, o ar žinote, kokių tiksliai naudingųjų medžiagų jose yra ir nuo kada galima pasmaližiauti vaikams?

Maisto produktas, kurio ypatingą poveikį sveikatai patvirtino naujausias tyrimas (21)

Kiaušiniai pastebimai spartina mažų vaikų augimą. Tokios išvadą skelbia naujausio tyrimo rezultatai.

Kaip užkirsti kelią dantukų gedimui? (1)

Dantų priežiūros svarba yra nenuginčijama, tačiau kaip nepadaryti esminių klaidų?

9 būdai, kaip vasarą stiprinti mažylio sveikatą

Žiemą tėvams neretai kyla rūpesčių dėl to, kad atžala yra neatspari ligoms, dažnai suserga. Tačiau ne veltui sakoma, kad žiemai ruoštis reikia vasarą.

Gerklės skausmas vasarą neatostogauja

Saulė, atostogos, maudynės ir gerklės skausmas, peršalimas atrodo nesuderinami dalykai. Tačiau gerklės skausmas kaip netikėtas svečias gali užklupti ir vasarą. Vaikų gydytojai perspėja, kad peršalti daug lengviau pirmaisiais šiltojo sezono mėnesiais, kai saulė jau kaitina, o vėjas dar žvarbus.

SOS! Vaikas nenori miegoti pietų miego

Vaikus į darželius leidžiantys tėvai neretai susiduria su vaiko pietų miego problema: vaikai, ypač vyresni negu 4 metų, nebenori miegoti pietų miego.

9 paslaptys, padėsiančios vaikus pripratinti prie įvairesnio maisto

Ne viena mažametį auginanti mama skundžiasi, kad vaikas nevalgus, išrankus, renkasi tik kelis įprastus patiekalus. O kaip įsiūlyti kitus? Kaip pripratinti vaiką prie įvairesnės ir sveikesnės mitybos?

Kodėl kakavą rekomenduojama gerti labiau rytais

Ar visada kakava – sveikatai palankus produktas vaikams?