Gydytoja griauna mitus apie gripą: kas tiesa, o kas – melas?

 (4)
Gripas kiekvienais metais neišvengiamai ateina į mūsų šalį, juo suserga tūkstančiai žmonių ir daugelis mano, kad apie gripą žino viską. Vis tik ši liga nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti, ji yra apipinta daugybe mitų, kurie neleidžia jos realiai įvertinti ir žengti tokius žingsnius, kurie padėtų išvengti šios rimtos ir sudėtingos ligos.
© Vida Press nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Mitus apie gripą padės paneigti Vilniaus Centro poliklinikos gydytoja imunoprofilaktikai Lilijana Drevinskienė.

1 mitas: skiepytis nuo gripo reikia rudenį, jei nepasiskiepijau rudenį, tai nespėjau.

Netiesa. Skiepytis nevėlu ir žiemą. Pasiskiepijus nuo gripo pakankama imunologinė apsauga prieš infekciją susiformuoja per 1 mėnesį. Pasiskiepijus dabar, spalio mėnesį, jei pirmieji susirgimo gripu atvejai bus nustatyti lapkritį, žmogus būtų pasiruošęs sutikti šią ligą. Specialistai rekomenduoja skiepytis spalio - lapkričio mėnesiais. Reikia atkreipti dėmesį, kad sergamumo gripu piko laikas kiekvienais metais būna skirtingas. Pavyzdžiui, pernai daugiausia žmonių gripu sirgo vasario - kovo mėnesiais. Todėl niekada nevėlu skiepytis nuo gripo. Jei dėl tam tikrų priežasčių žmogus nenori, neturi galimybių pasiskiepyti rudens sezono metu, žiemą skiepytis nebus vėlu.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Paliekamas darželyje vaikas rėkia: ką patars psichologė?
Agnė savo nėštumą įamžino originaliai: pamatykite patys

2 mitas: kadangi gripo virusas kasmet kinta, vakcinos nebūna pritaikytos būtent tų metų virusui.

Netiesa. Taip, gripo virusas linkęs kiekvieną sezoną šiek tiek keistis. Todėl kiekvienais metais atliekami gripo viruso genetiniai, virusologiniai tyrimai. Paprastai pirmas gripu pradeda sirgti Pietų pusrutulis - Australija, ten būna nustatomi pirmieji gripo atvejai. Laboratorijose iš karto nustatoma, kokie pakitimai įvyko gripo viruso genetinėje struktūroje ir pagal išsiaiškintą gripo viruso serologinį tipą gaminama nauja vakcina. Į kiekvieną gripo vakciną įdedami 3 gripo rūšių antigenai. Dažnai tuo pačiu metu cirkuliuoja kelių rūšių gripo virusai. Taigi tikimybė, kad kažkuri vakcinos dalis tikrai padės yra tikrai labai didelė. Tvirtinti, kad nė viena vakcina nesuveikia nėra jokio pagrindo. Tam dirba didelės laboratorijos, daug mokslinių centrų, kiekvienais metais vyksta gripo viruso stebėsena. Ir Lietuvoje dirba gydytojai, kurie įtardami gripo susirgimą ima laboratorinius mėginius, siunčia į laboratoriją ir identifikuoja, kokia gripo viruso rūšis sukėlė susirgimą.

3 mitas: gripas nerimta liga: sloga, kosulys, pora dienų karščiavimo ir viskas.

Gripas yra labai sunkus susirgimas. Tai priklauso nuo gripo viruso savybių. Gripo virusas turi savyje 2 svarbius baltymus. Vienas gripo viruso kapsulės baltymas - hemagliutininas leidžia gripo virusui suardyti kvėpavimo takų ir kraujagyslių sienelių epitelio ląsteles ir patekti į jų vidų. O kitas baltymas - neuraminidazė leidžia pirmajam vėl išeiti iš tos ląstelės ir kartoti viską iš naujo. Tuo metu, kai gripo virusas ardo kvėpavimo takų gleivinę, kai ardo kraujagyslių sieneles, ten atsiranda mikrožaizdelės. Susidaro galimybė į tas ląsteles patekti ir bakterijoms, kurių mūsų organizme yra daug, ir su kuriomis mes gerai gyvename, kol nesusidaro tokios nepalankios sąlygos. Tada gali įvykti labai sunkios bakterinės komplikacijos.

Labai rekomenduojama skiepytis nėščiosioms. Deja, kol kas jų paskiepijama labai mažai. Pernai Lietuvoje buvo paskiepyta tik 50 - 60 nėščiųjų.
Gydytoja L.Drevinskienė

Gripo virusas pažeisdamas kraujagyslių sieneles sukelia labai rimtus pakitimus ir tai gali sukelti insultus. Žmogui gali išsivystyti ūmus ryškus kvėpavimo takų nepakankamumas, gripo virusas būna pakenkęs visų kvėpavimo takų gleivinę iki pat plaučių alveolių ir sukelia hemoraginį arba gripinį plaučių uždegimą, kurį labai sunku suvaldyti. Kadangi tai virusinis susirgimas, dažnai iš karto jis nediagnozuojamas, kartais nespėjama paskirti specifinio priešvirusinio gripo gydymo ir išeitys būna labai nepageidautinos.

Gripo virusas gali sukelti širdies raumens uždegimą - miokarditą. Netgi širdies transplantacijų prireikia tuomet, kai gripo virusas būna negrįžtamai pakenkęs širdies raumenį. Jis gali sukelti ir inkstų sistemos pakenkimą iki ūmaus inkstų nepakankamumo. Nereti atvejai, kai po persirgto gripo ligoniams transplantuojami inkstai. Taigi, gripas - ne rudeninis peršalimas, tai labai sunkus susirgimas.

4 mitas: visos rudens-žiemos sezono peršalimo ligos - gripas.

Tikrai ne. Virusinių susirgimų būna labai įvairių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per praėjusį sezoną (rugsėjo - kovo mėnesius) Lietuvoje apie 0,5 milijono žmonių persirgo ūmiais respiraciniais viršutinių kvėpavimo takų susirgimais. Labai daug kas galvoja, kad tai ir yra gripas, nes pirmieji simptomai panašūs - liga pasireiškia kosuliu, sloga, pakarščiavimu. Tačiau iš visų pusės milijono virusinių susirgimų gripo diagnozė patvirtinta tik 3 tūkstančiams 7 šimtams pacientų.

5 mitas: nuo gripo galima apsisaugoti sveikai gyvenant ir maitinantis.

Tai nepadės. Žinoma, reikia laikytis visų įprastų higienos priemonių: plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais, vengti susibūrimo vietų ir kt. Susirgus teisingai elgtis - saugoti kitus, atėjus į gydymo įstaigą dėvėti kaukę. Tai tinka visoms virusinėms, bakterinėms infekcijoms, mažinant jų išplitimą visuomenėje. Tačiau apsaugoti nuo gripo gali tik skiepai. Gripo virusas yra labai pavojingas ir moksliškai įrodyta, kad jokių kitų profilaktinių priemonių, jokių alternatyvų skiepams, kurios apsaugotų nuo komplikacijų, nėra.

6 mitas: skiepai nuo gripo brangūs.

Lietuvoje asmenys, priskirti rizikos grupėms, kasmet nuo gripo skiepijami nemokamai. Tai vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, taip pat sergantys lėtinėmis širdies ir kvėpavimo takų ligomis, vaikai, turintys tam tikrų sveikatos pakitimų, sveikatos sistemos darbuotojai. Kiekvienais metais valstybė perka tam tikrą kiekį vakcinų, išdalina gydymo įstaigoms, kur ir galima pasiskiepyti.

Vaikai serga labai sunkiai, sunkiausios gripo komplikacijos ir daugiausiai komplikacijų būna vaikams nuo 6 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Ir jos labiausiai matomos.
Gydytoja L.Drevinskienė

Žmonėms, nepriskirtiems rizikos grupėms, skiepai mokami. Pernai viena vakcinos nuo gripo dozė kainavo 15 litų 60 centų. Tai tikrai nebrangu. Juk pirmoji pagalba, kai susirgę gripu bėgame pirkti vaistų nuo slogos, kosulio, temperatūros, kainuoja daug daugiau. O jei būna komplikacijų, tai dar daugiau. O pasiskiepyti galima bet kurioje poliklinikoje, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Norėčiau pabrėžti, kad labai rekomenduojama skiepytis nėščiosioms. Deja, kol kas jų paskiepijama labai mažai. Pernai Lietuvoje buvo paskiepyta tik 50 - 60 nėščiųjų.

7 mitas: vaikų nuo gripo neverta skiepyti, nes jie serga labai lengvai, o skiepų gauna ir taip daug, o tai silpnina jų imunitetą.

Bet tai yra netiesa. Vaikai serga labai sunkiai, sunkiausios gripo komplikacijos ir daugiausiai komplikacijų būna vaikams nuo 6 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Ir jos labiausiai matomos. Kai vyresnis žmogus miršta nuo insulto, ne visada pagalvojama, kad kaltas gripo virusas.

O dėl vaiko skiepų gausos tikrai nereikėtų nerimauti. Matematiniais modeliais yra paskaičiuota, kad vaikas vienu metu gali gauti 100 tūkstančių vakcinų ir jo imuninė sistema sugebės suformuoti imuninį atsaką.

Visi mitai apie skiepus mums labai pakenkė. Moksliškai nepagrįstų antivakcininių judėjimų pasekmė - ryškiai padidėjęs sergamumas tokiomis ligomis, kurios, buvo manoma, jau baigia išnykti ir nuo kurių nustota skiepytis. Nustojo žmonės skiepytis nuo tymų ir Europoje jais susirgo apie 60 tūkstančių žmonių, ir Lietuvoje pernai buvo tymų protrūkis.

8 mitas: Lietuvoje daug žmonių kasmet skiepijasi nuo gripo.

Deja, situacija Lietuvoje labai prasta. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir Europos infekcinių ligų koordinavimo centras yra iškėlęs užduotį, kad kiekvienoje valstybėje apie 75 proc. visuomenės kasmet turi būti paskiepijama nuo gripo. Štai Olandijoje kasmet skiepijama iki 83 proc. gyventojų, 12 Europos valstybių skiepija nuo 50 iki 70 proc. savo gyventojų, 8 valstybės skiepija nuo 20 iki 40 proc., likusios skiepija mažiau negu 10 proc. Lietuvoje paskiepijama tik 5-6 proc. gyventojų. Padėtis blogesnė tik Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje bei Bosnijoje ir Hercogovinoje.


Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir spalio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.