Gydytoja griauna mitus apie gripą: kas tiesa, o kas – melas?

 (4)
Gripas kiekvienais metais neišvengiamai ateina į mūsų šalį, juo suserga tūkstančiai žmonių ir daugelis mano, kad apie gripą žino viską. Vis tik ši liga nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti, ji yra apipinta daugybe mitų, kurie neleidžia jos realiai įvertinti ir žengti tokius žingsnius, kurie padėtų išvengti šios rimtos ir sudėtingos ligos.
© Vida Press nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Mitus apie gripą padės paneigti Vilniaus Centro poliklinikos gydytoja imunoprofilaktikai Lilijana Drevinskienė.

1 mitas: skiepytis nuo gripo reikia rudenį, jei nepasiskiepijau rudenį, tai nespėjau.

Netiesa. Skiepytis nevėlu ir žiemą. Pasiskiepijus nuo gripo pakankama imunologinė apsauga prieš infekciją susiformuoja per 1 mėnesį. Pasiskiepijus dabar, spalio mėnesį, jei pirmieji susirgimo gripu atvejai bus nustatyti lapkritį, žmogus būtų pasiruošęs sutikti šią ligą. Specialistai rekomenduoja skiepytis spalio - lapkričio mėnesiais. Reikia atkreipti dėmesį, kad sergamumo gripu piko laikas kiekvienais metais būna skirtingas. Pavyzdžiui, pernai daugiausia žmonių gripu sirgo vasario - kovo mėnesiais. Todėl niekada nevėlu skiepytis nuo gripo. Jei dėl tam tikrų priežasčių žmogus nenori, neturi galimybių pasiskiepyti rudens sezono metu, žiemą skiepytis nebus vėlu.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Paliekamas darželyje vaikas rėkia: ką patars psichologė?
Agnė savo nėštumą įamžino originaliai: pamatykite patys

2 mitas: kadangi gripo virusas kasmet kinta, vakcinos nebūna pritaikytos būtent tų metų virusui.

Netiesa. Taip, gripo virusas linkęs kiekvieną sezoną šiek tiek keistis. Todėl kiekvienais metais atliekami gripo viruso genetiniai, virusologiniai tyrimai. Paprastai pirmas gripu pradeda sirgti Pietų pusrutulis - Australija, ten būna nustatomi pirmieji gripo atvejai. Laboratorijose iš karto nustatoma, kokie pakitimai įvyko gripo viruso genetinėje struktūroje ir pagal išsiaiškintą gripo viruso serologinį tipą gaminama nauja vakcina. Į kiekvieną gripo vakciną įdedami 3 gripo rūšių antigenai. Dažnai tuo pačiu metu cirkuliuoja kelių rūšių gripo virusai. Taigi tikimybė, kad kažkuri vakcinos dalis tikrai padės yra tikrai labai didelė. Tvirtinti, kad nė viena vakcina nesuveikia nėra jokio pagrindo. Tam dirba didelės laboratorijos, daug mokslinių centrų, kiekvienais metais vyksta gripo viruso stebėsena. Ir Lietuvoje dirba gydytojai, kurie įtardami gripo susirgimą ima laboratorinius mėginius, siunčia į laboratoriją ir identifikuoja, kokia gripo viruso rūšis sukėlė susirgimą.

3 mitas: gripas nerimta liga: sloga, kosulys, pora dienų karščiavimo ir viskas.

Gripas yra labai sunkus susirgimas. Tai priklauso nuo gripo viruso savybių. Gripo virusas turi savyje 2 svarbius baltymus. Vienas gripo viruso kapsulės baltymas - hemagliutininas leidžia gripo virusui suardyti kvėpavimo takų ir kraujagyslių sienelių epitelio ląsteles ir patekti į jų vidų. O kitas baltymas - neuraminidazė leidžia pirmajam vėl išeiti iš tos ląstelės ir kartoti viską iš naujo. Tuo metu, kai gripo virusas ardo kvėpavimo takų gleivinę, kai ardo kraujagyslių sieneles, ten atsiranda mikrožaizdelės. Susidaro galimybė į tas ląsteles patekti ir bakterijoms, kurių mūsų organizme yra daug, ir su kuriomis mes gerai gyvename, kol nesusidaro tokios nepalankios sąlygos. Tada gali įvykti labai sunkios bakterinės komplikacijos.

Labai rekomenduojama skiepytis nėščiosioms. Deja, kol kas jų paskiepijama labai mažai. Pernai Lietuvoje buvo paskiepyta tik 50 - 60 nėščiųjų.
Gydytoja L.Drevinskienė

Gripo virusas pažeisdamas kraujagyslių sieneles sukelia labai rimtus pakitimus ir tai gali sukelti insultus. Žmogui gali išsivystyti ūmus ryškus kvėpavimo takų nepakankamumas, gripo virusas būna pakenkęs visų kvėpavimo takų gleivinę iki pat plaučių alveolių ir sukelia hemoraginį arba gripinį plaučių uždegimą, kurį labai sunku suvaldyti. Kadangi tai virusinis susirgimas, dažnai iš karto jis nediagnozuojamas, kartais nespėjama paskirti specifinio priešvirusinio gripo gydymo ir išeitys būna labai nepageidautinos.

Gripo virusas gali sukelti širdies raumens uždegimą - miokarditą. Netgi širdies transplantacijų prireikia tuomet, kai gripo virusas būna negrįžtamai pakenkęs širdies raumenį. Jis gali sukelti ir inkstų sistemos pakenkimą iki ūmaus inkstų nepakankamumo. Nereti atvejai, kai po persirgto gripo ligoniams transplantuojami inkstai. Taigi, gripas - ne rudeninis peršalimas, tai labai sunkus susirgimas.

4 mitas: visos rudens-žiemos sezono peršalimo ligos - gripas.

Tikrai ne. Virusinių susirgimų būna labai įvairių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per praėjusį sezoną (rugsėjo - kovo mėnesius) Lietuvoje apie 0,5 milijono žmonių persirgo ūmiais respiraciniais viršutinių kvėpavimo takų susirgimais. Labai daug kas galvoja, kad tai ir yra gripas, nes pirmieji simptomai panašūs - liga pasireiškia kosuliu, sloga, pakarščiavimu. Tačiau iš visų pusės milijono virusinių susirgimų gripo diagnozė patvirtinta tik 3 tūkstančiams 7 šimtams pacientų.

5 mitas: nuo gripo galima apsisaugoti sveikai gyvenant ir maitinantis.

Tai nepadės. Žinoma, reikia laikytis visų įprastų higienos priemonių: plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais, vengti susibūrimo vietų ir kt. Susirgus teisingai elgtis - saugoti kitus, atėjus į gydymo įstaigą dėvėti kaukę. Tai tinka visoms virusinėms, bakterinėms infekcijoms, mažinant jų išplitimą visuomenėje. Tačiau apsaugoti nuo gripo gali tik skiepai. Gripo virusas yra labai pavojingas ir moksliškai įrodyta, kad jokių kitų profilaktinių priemonių, jokių alternatyvų skiepams, kurios apsaugotų nuo komplikacijų, nėra.

6 mitas: skiepai nuo gripo brangūs.

Lietuvoje asmenys, priskirti rizikos grupėms, kasmet nuo gripo skiepijami nemokamai. Tai vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, taip pat sergantys lėtinėmis širdies ir kvėpavimo takų ligomis, vaikai, turintys tam tikrų sveikatos pakitimų, sveikatos sistemos darbuotojai. Kiekvienais metais valstybė perka tam tikrą kiekį vakcinų, išdalina gydymo įstaigoms, kur ir galima pasiskiepyti.

Vaikai serga labai sunkiai, sunkiausios gripo komplikacijos ir daugiausiai komplikacijų būna vaikams nuo 6 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Ir jos labiausiai matomos.
Gydytoja L.Drevinskienė

Žmonėms, nepriskirtiems rizikos grupėms, skiepai mokami. Pernai viena vakcinos nuo gripo dozė kainavo 15 litų 60 centų. Tai tikrai nebrangu. Juk pirmoji pagalba, kai susirgę gripu bėgame pirkti vaistų nuo slogos, kosulio, temperatūros, kainuoja daug daugiau. O jei būna komplikacijų, tai dar daugiau. O pasiskiepyti galima bet kurioje poliklinikoje, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Norėčiau pabrėžti, kad labai rekomenduojama skiepytis nėščiosioms. Deja, kol kas jų paskiepijama labai mažai. Pernai Lietuvoje buvo paskiepyta tik 50 - 60 nėščiųjų.

7 mitas: vaikų nuo gripo neverta skiepyti, nes jie serga labai lengvai, o skiepų gauna ir taip daug, o tai silpnina jų imunitetą.

Bet tai yra netiesa. Vaikai serga labai sunkiai, sunkiausios gripo komplikacijos ir daugiausiai komplikacijų būna vaikams nuo 6 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Ir jos labiausiai matomos. Kai vyresnis žmogus miršta nuo insulto, ne visada pagalvojama, kad kaltas gripo virusas.

O dėl vaiko skiepų gausos tikrai nereikėtų nerimauti. Matematiniais modeliais yra paskaičiuota, kad vaikas vienu metu gali gauti 100 tūkstančių vakcinų ir jo imuninė sistema sugebės suformuoti imuninį atsaką.

Visi mitai apie skiepus mums labai pakenkė. Moksliškai nepagrįstų antivakcininių judėjimų pasekmė - ryškiai padidėjęs sergamumas tokiomis ligomis, kurios, buvo manoma, jau baigia išnykti ir nuo kurių nustota skiepytis. Nustojo žmonės skiepytis nuo tymų ir Europoje jais susirgo apie 60 tūkstančių žmonių, ir Lietuvoje pernai buvo tymų protrūkis.

8 mitas: Lietuvoje daug žmonių kasmet skiepijasi nuo gripo.

Deja, situacija Lietuvoje labai prasta. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir Europos infekcinių ligų koordinavimo centras yra iškėlęs užduotį, kad kiekvienoje valstybėje apie 75 proc. visuomenės kasmet turi būti paskiepijama nuo gripo. Štai Olandijoje kasmet skiepijama iki 83 proc. gyventojų, 12 Europos valstybių skiepija nuo 50 iki 70 proc. savo gyventojų, 8 valstybės skiepija nuo 20 iki 40 proc., likusios skiepija mažiau negu 10 proc. Lietuvoje paskiepijama tik 5-6 proc. gyventojų. Padėtis blogesnė tik Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje bei Bosnijoje ir Hercogovinoje.


Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir spalio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.