Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tikrai nereikia bijoti kosulio. Nebūtinai jis turi būti rimtos ligos požymis, ypač, jei jis yra vienintelis mus neraminantis simptomas. Kosulys, kaip ir čiaudulys, yra natūralus refleksas, kurio metu pašalinami svetimkūniai (dulkelės, mikroorganizmai, žuvusios mūsų kvėpavimo takų epitelio ląstelės ir t.t.). Kai manęs pacientų tėvai prašo „padaryti taip, kad vaikas nekosėtų", iš karto paklausiu ar jie norėtų, kad artimųjų plaučiuose būtų šiukšlynas, kad esant kvėpavimo takų infekcijoms mikroorganizmai nebūtų pašalinti? Deja, tai lemtų vaiko mirtį, o ne leistų ramiai išsimiegoti tėvams...

Jeigu patys save atidžiai stebėtumėm, pajaustumėm, kad nors ir nesirgdami, kas dieną mes kosėjame bent 10 kartų, o žiemos metu net ir dažniau. Atsikėlę ryte tikrai bent atsikrenkščiame (kas irgi gali būti laikoma kosuliu), ilgai kalbėjus su kitais žmonėmis ar per susirinkimą taip pat bent kelis kartus tenka pakosėti, gal net atsigerti gurkšnį vandens, kad sudrėkinti gleivinę, kuri bekalbant išdžiūvo. Valant namus tenka kosėti ar čiaudėti, kad pasišalintų dulkės iš kvėpavimo takų, kurias pakėlėme į orą valydami. Jau nekalbu apie tai, kad dažnas kosteli ne kartą, kai jaučia stresą, nerimauja ar jaudinasi. Pabandykite nuėję į spektaklį ar kiną įsiklausyti į salės garsus – jei bijote kosulio, jums tikrai atrodys, kad esate salėje pilnoje kosinčių ligonių... Nors jei tokių būtų, jie tikrai nebūtų atėję į renginį.

Jei jau kosulys pradeda varginti ir atkreipia mūsų dėmesį, nereikėtų iš karto nerimauti, kad vaikas susirgo rimta liga. Kosulio priežasčių yra labai daug – nuo paprastos slogos iki rimtos infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozės. Viena iš dažnų kosulio, ypač sauso, priežasčių yra sausas oras namuose, per maža drėgmė. Tuomet gleivinės būna išdžiūvusios, labai jautrios ir neatlieka savo apsauginės funkcijos – nesant gleivių, imuninės ląstelės negali atplaukti ir apsaugoti nuo infekcijų, tad vaikai gerokai dažniau serga ir kosėja.

Jei jau kosulys pradeda varginti ir atkreipia mūsų dėmesį, nereikėtų iš karto nerimauti, kad vaikas susirgo rimta liga. Kosulio priežasčių yra labai daug – nuo paprastos slogos iki rimtos infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozės. Viena iš dažnų kosulio, ypač sauso, priežasčių yra sausas oras namuose, per maža drėgmė.
Vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Būtienė

Be abejo, pasiskaičius internete ne viena mama išsigąsta, kad kosinčiam vaiku gali būti kokia onkologinė liga ar kas nors dar rimčiau. Tikrai džiaugiuosi, kad tėvai patys bando įgyti kuo daugiau žinių apie sveikatą ir ligas, bet ne veltui medikai mokosi daugiau nei dešimt metų kaip įvertinus esamus simptomus ir atlikus reikiamus tyrimus visą informaciją sujungti ir tik tada nustatyti kokia liga lėmė pvz., kosulį. Nelengvas tai darbas, tad ir klaidų nemažai pasitaiko. Gal ir laiko bei atidumo pritrūksta... Deja...

Nors tėveliams vaikas visada atrodo išskirtinis bei ypatingas, vis tiktai jam susirgus, reikėtų įtarti pačias dažniausias ligas, ir tik jų diagnozei nepasitvirtinus, galima pradėti mąstyti apie retesnes ligas. Tad šiame etape, ypač vaikui sergant pirmą kartą, reikėtų gydytojo apžiūros. Ką gydytojas turi matyti? Pirmiausia gydytojas pažiūri į vaiką ir jau gali pasakyti – rimtai jis serga ar ne. Vien vaiko bendra išvaizda gydytojui labai daug parodo. Gydytojas „paklauso" plaučius ir vertina: ar tolygus įkvėpimas bei iškvėpimas (jei šiurkštus ir prailgėjęs įkvėpimas, yra susiaurėjimas, paburkimas viršutiniuose kvėpavimo takuose (būdinga pvz., laringitui), jei iškvėpimas – apatiniuose takuose (būdinga pvz., obstrukciniam bronchitui)), ar girdisi karkalai (drėgni – dėl gleivių susikaupusių kvėpavimo takuose kuomet girdisi kaip oro burbuliukai, patekę į gleives sproginėja, jei sausi – dėl susiaurėjusių smulkiųjų kvėpavimo takų, kuomet oras eidamas pro juos sukelia švilpimo ar cypimo garsus). Tad tikrai nereikėtų panikuoti ir išsigąsti, jei gydytoja išgirdo karkalus – jų priežastis gali būti infekcija (dažniausiai virusinė, gerokai rečiau bakterinė) arba pavyzdžiui alergija, ar tiesiog vaikas netinkamai iškosėja susikaupusias gleives dėl raumenų silpnumo po persirgtos ligos. Be abejo, gydytojas įvertina ar kvėpavimas girdisi abiejose krūtinės ląstose vienodai. Gali kilti klausimas, kodėl pirma klausomi plaučiai ir širdis, o ne apžiūrimi viršutiniai kvėpavimo takai? Griežtos taisyklės nėra, bet bent jau aš gerklę žiūriu vėliausiai, nes po to vaikai dažnai verkia ir jau nebebūna galimybės tyloje išklausyti vaiko plaučius.

Gan dažnai tenka išgirsti į tėvų: „gydytoja paklausė ir nieko negirdėjo, o vaikas vis dar kosėja". Taip pasitaiko, nes dažniausia vaikų kosulio priežastis yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija – sloga, gerklės uždegimas, vadinamas faringitu, bei laringitas. Juk kai mums skauda gerklę, mes kosčiojame, krenkščiame, tad taip pat elgiasi ir vaikai. Tik jei vaikas mažas, jis dar nesupranta kas jam atsitiko, tad gali labai jau nuožmiai bandyti tą uždegimą „iškosėti". Kadangi vienas iš pagrindinių uždegimo požymių yra patinimas, mūsų organizmas, ypač nervų sistema su visais jutimais, priimdamas patinimą kaip diskomfortą ar kaip kažkokį darinį, kurio įprastai nebūna, bando jį pašalinti. Panašiai jaučiamės kai ant liežuvio susiformuoja mažytis spuogas: jis mūsų jutimus taip dirgina, kad atrodo kaip didžiulis darinys, todėl bandome jį „nukąsti" ar nuolat liečiame. Taip pat būna su patinimu kvėpavimo takuose – kadangi jis dirgina, bandome jį iškosėti.

Mes žinome, kad jei pradėsime kosėti pavyzdžiui susirinkimo ar spektaklio metu, mums bus sunku kosulį sustabdyti ir teks išeiti iš salės. Jei jau mes negalime valingai nuraminti kosulio, vaikas tuo labiau nesugebės jo sustabdyti. Tad pradėjęs kosėti dėl elementaraus virusinės kilmės gerklės uždegimo, kosėti gali ir visą naktį be sustojimo. Deja, toks kosulys dar labiau dirgina ir taip dėl uždegimo trapią gleivinę, tad bekosėdamas vaikas tik dar labiau didina patinimą, o tuo pačiu ir patį uždegimą. Jei vargina sausas kosulys, jo priežastis būna vienoje at kitoje kvėpavimo takų gleivinėje atsiradęs patinimas. Tad norint nuraminti kosulį, reikėtų mažinti patinimą (pavyzdžiui įvairiomis pastilėmis, inhaliacijomis su vandens garais), o ne pulti duoti kosulį skystinančius preparatus, nes nelabai būna tuo atveju ką skystinti.

Dažnai tenka girdėti mitą, kad sausas kosulys būtinai turi „suskystėti", t.y. tapti drėgnu. Nebūtinai. Patinimas, tinkamai jį raminant, gali tiesiog sumažėti ir išnykti, kaip ir sausas kosulys.
Vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Būtienė

Vėlgi, dažnai tenka girdėti mitą, kad sausas kosulys būtinai turi „suskystėti", t.y. tapti drėgnu. Nebūtinai. Patinimas, tinkamai jį raminant, gali tiesiog sumažėti ir išnykti, kaip ir sausas kosulys. Bet jei yra gausi sloga, kuri teka už nosies (vadinamas užnosinio lašo sindromas), arba jei gleivinės sekretuoja daug gleivių su gausybe imuninių ląstelių, kosulys būna drėgnas. Jo irgi nereikėtų bijoti, ypač jei vaikas puikiai atsikosėja ir nėra kitų, gretutinių simptomų, tokių kaip intensyvus karščiavimas. Norėčiau paminėti, kad daugmaž iki 4 metų vaikai nemoka tinkamai kosėti dėl kvėpavimo ir pilvo raumenų silpnumo. Todėl duoti kosulį skystinančius preparatus ir tikėtis, kad vaiko raumenys sustiprės ir jis tinkamai išsikosės, yra klaidinga. Arba duoti kosulį skatinančius preparatus prieš miegą ir stebėtis kodėl vaikas visą naktį kosėjo. Verčiau jau atlikti krūtinės ląstos masažą ar skatinti kosulį kitomis priemonėmis – galima ir žaidžiant, juokiantis ar dūkstant.

Neretai tenka išgirsti nusiskundimų, kad vaikas kosėja rytais, tik atsikėlęs, o dieną nekosėja. Tad ir vėl reikėtų pirmiausia gerai pamąstyti. Akivaizdu, kad vaikui miegant kvėpavimo takuose susikaupė gan daug gleivių, kurios galėjo atsirasti po persirgtos ligos valantis kvėpavimo takams. Jei vaikas lengvai atsikosėja, nemanau kad vertėtų pulti duoti kokių vaistų. Be abejo, jei toks rytinis kosulys užtrunka ilgiau nei kelias savaites, reikėtų įvertinti ar vaikas nealergiškas, ar nėra jam adenoidų hipertrofijos. Jei jau vaikas rytais pasiskundžia gerklės skausmu (o dieną nesiskundžia), ji būna nuolat paraudusi, krenkščia ar kosėja rytais (kartais ir naktį), yra nemalonus kvapas iš burnos, tuo labiau jei apveltas baltu apnašu liežuvis, kosulio priežastis gali būti ne kvėpavimo takuose, o virškinimo sistemoje – pavyzdžiui gastroezofaginis refliuksas ar netinkama mityba. Na, o apie rimtas ligas lemiančias kosulį parašysiu kitą kartą.

Tradiciškai pabaigai patarimas. Vaiko kosulys nebūtinai yra rimtos ligos požymis. Pirmiausia tėveliams siūlau įvertinti KAM KOSULYS TRUKDO – vaikui: nors jis ramiai sau žaidžia, valgo bei ramiai miega ir tik retkarčiais kosteli, ar mums, tėvams, nes jaučiame nerimą ir savo mintyse jau įsivaizduojame save su vaiku ligoninėje ar reanimacijoje? Kam tuomet reikėtų duoti medikamentų? Gydyt vaiko kosulį ar tėvų nerimą? Jei vaikui tikrai reikės pagalbos, jis pasakys arba jo kūnas parodys. Tiesiog dažniau reikia MATYTI vaiką, kai jis yra sveikas, ir STEBĖTI, kai serga ...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.