Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tikrai nereikia bijoti kosulio. Nebūtinai jis turi būti rimtos ligos požymis, ypač, jei jis yra vienintelis mus neraminantis simptomas. Kosulys, kaip ir čiaudulys, yra natūralus refleksas, kurio metu pašalinami svetimkūniai (dulkelės, mikroorganizmai, žuvusios mūsų kvėpavimo takų epitelio ląstelės ir t.t.). Kai manęs pacientų tėvai prašo „padaryti taip, kad vaikas nekosėtų", iš karto paklausiu ar jie norėtų, kad artimųjų plaučiuose būtų šiukšlynas, kad esant kvėpavimo takų infekcijoms mikroorganizmai nebūtų pašalinti? Deja, tai lemtų vaiko mirtį, o ne leistų ramiai išsimiegoti tėvams...

Jeigu patys save atidžiai stebėtumėm, pajaustumėm, kad nors ir nesirgdami, kas dieną mes kosėjame bent 10 kartų, o žiemos metu net ir dažniau. Atsikėlę ryte tikrai bent atsikrenkščiame (kas irgi gali būti laikoma kosuliu), ilgai kalbėjus su kitais žmonėmis ar per susirinkimą taip pat bent kelis kartus tenka pakosėti, gal net atsigerti gurkšnį vandens, kad sudrėkinti gleivinę, kuri bekalbant išdžiūvo. Valant namus tenka kosėti ar čiaudėti, kad pasišalintų dulkės iš kvėpavimo takų, kurias pakėlėme į orą valydami. Jau nekalbu apie tai, kad dažnas kosteli ne kartą, kai jaučia stresą, nerimauja ar jaudinasi. Pabandykite nuėję į spektaklį ar kiną įsiklausyti į salės garsus – jei bijote kosulio, jums tikrai atrodys, kad esate salėje pilnoje kosinčių ligonių... Nors jei tokių būtų, jie tikrai nebūtų atėję į renginį.

Jei jau kosulys pradeda varginti ir atkreipia mūsų dėmesį, nereikėtų iš karto nerimauti, kad vaikas susirgo rimta liga. Kosulio priežasčių yra labai daug – nuo paprastos slogos iki rimtos infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozės. Viena iš dažnų kosulio, ypač sauso, priežasčių yra sausas oras namuose, per maža drėgmė. Tuomet gleivinės būna išdžiūvusios, labai jautrios ir neatlieka savo apsauginės funkcijos – nesant gleivių, imuninės ląstelės negali atplaukti ir apsaugoti nuo infekcijų, tad vaikai gerokai dažniau serga ir kosėja.

Jei jau kosulys pradeda varginti ir atkreipia mūsų dėmesį, nereikėtų iš karto nerimauti, kad vaikas susirgo rimta liga. Kosulio priežasčių yra labai daug – nuo paprastos slogos iki rimtos infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozės. Viena iš dažnų kosulio, ypač sauso, priežasčių yra sausas oras namuose, per maža drėgmė.
Vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Būtienė

Be abejo, pasiskaičius internete ne viena mama išsigąsta, kad kosinčiam vaiku gali būti kokia onkologinė liga ar kas nors dar rimčiau. Tikrai džiaugiuosi, kad tėvai patys bando įgyti kuo daugiau žinių apie sveikatą ir ligas, bet ne veltui medikai mokosi daugiau nei dešimt metų kaip įvertinus esamus simptomus ir atlikus reikiamus tyrimus visą informaciją sujungti ir tik tada nustatyti kokia liga lėmė pvz., kosulį. Nelengvas tai darbas, tad ir klaidų nemažai pasitaiko. Gal ir laiko bei atidumo pritrūksta... Deja...

Nors tėveliams vaikas visada atrodo išskirtinis bei ypatingas, vis tiktai jam susirgus, reikėtų įtarti pačias dažniausias ligas, ir tik jų diagnozei nepasitvirtinus, galima pradėti mąstyti apie retesnes ligas. Tad šiame etape, ypač vaikui sergant pirmą kartą, reikėtų gydytojo apžiūros. Ką gydytojas turi matyti? Pirmiausia gydytojas pažiūri į vaiką ir jau gali pasakyti – rimtai jis serga ar ne. Vien vaiko bendra išvaizda gydytojui labai daug parodo. Gydytojas „paklauso" plaučius ir vertina: ar tolygus įkvėpimas bei iškvėpimas (jei šiurkštus ir prailgėjęs įkvėpimas, yra susiaurėjimas, paburkimas viršutiniuose kvėpavimo takuose (būdinga pvz., laringitui), jei iškvėpimas – apatiniuose takuose (būdinga pvz., obstrukciniam bronchitui)), ar girdisi karkalai (drėgni – dėl gleivių susikaupusių kvėpavimo takuose kuomet girdisi kaip oro burbuliukai, patekę į gleives sproginėja, jei sausi – dėl susiaurėjusių smulkiųjų kvėpavimo takų, kuomet oras eidamas pro juos sukelia švilpimo ar cypimo garsus). Tad tikrai nereikėtų panikuoti ir išsigąsti, jei gydytoja išgirdo karkalus – jų priežastis gali būti infekcija (dažniausiai virusinė, gerokai rečiau bakterinė) arba pavyzdžiui alergija, ar tiesiog vaikas netinkamai iškosėja susikaupusias gleives dėl raumenų silpnumo po persirgtos ligos. Be abejo, gydytojas įvertina ar kvėpavimas girdisi abiejose krūtinės ląstose vienodai. Gali kilti klausimas, kodėl pirma klausomi plaučiai ir širdis, o ne apžiūrimi viršutiniai kvėpavimo takai? Griežtos taisyklės nėra, bet bent jau aš gerklę žiūriu vėliausiai, nes po to vaikai dažnai verkia ir jau nebebūna galimybės tyloje išklausyti vaiko plaučius.

Gan dažnai tenka išgirsti į tėvų: „gydytoja paklausė ir nieko negirdėjo, o vaikas vis dar kosėja". Taip pasitaiko, nes dažniausia vaikų kosulio priežastis yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija – sloga, gerklės uždegimas, vadinamas faringitu, bei laringitas. Juk kai mums skauda gerklę, mes kosčiojame, krenkščiame, tad taip pat elgiasi ir vaikai. Tik jei vaikas mažas, jis dar nesupranta kas jam atsitiko, tad gali labai jau nuožmiai bandyti tą uždegimą „iškosėti". Kadangi vienas iš pagrindinių uždegimo požymių yra patinimas, mūsų organizmas, ypač nervų sistema su visais jutimais, priimdamas patinimą kaip diskomfortą ar kaip kažkokį darinį, kurio įprastai nebūna, bando jį pašalinti. Panašiai jaučiamės kai ant liežuvio susiformuoja mažytis spuogas: jis mūsų jutimus taip dirgina, kad atrodo kaip didžiulis darinys, todėl bandome jį „nukąsti" ar nuolat liečiame. Taip pat būna su patinimu kvėpavimo takuose – kadangi jis dirgina, bandome jį iškosėti.

Mes žinome, kad jei pradėsime kosėti pavyzdžiui susirinkimo ar spektaklio metu, mums bus sunku kosulį sustabdyti ir teks išeiti iš salės. Jei jau mes negalime valingai nuraminti kosulio, vaikas tuo labiau nesugebės jo sustabdyti. Tad pradėjęs kosėti dėl elementaraus virusinės kilmės gerklės uždegimo, kosėti gali ir visą naktį be sustojimo. Deja, toks kosulys dar labiau dirgina ir taip dėl uždegimo trapią gleivinę, tad bekosėdamas vaikas tik dar labiau didina patinimą, o tuo pačiu ir patį uždegimą. Jei vargina sausas kosulys, jo priežastis būna vienoje at kitoje kvėpavimo takų gleivinėje atsiradęs patinimas. Tad norint nuraminti kosulį, reikėtų mažinti patinimą (pavyzdžiui įvairiomis pastilėmis, inhaliacijomis su vandens garais), o ne pulti duoti kosulį skystinančius preparatus, nes nelabai būna tuo atveju ką skystinti.

Dažnai tenka girdėti mitą, kad sausas kosulys būtinai turi „suskystėti", t.y. tapti drėgnu. Nebūtinai. Patinimas, tinkamai jį raminant, gali tiesiog sumažėti ir išnykti, kaip ir sausas kosulys.
Vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Būtienė

Vėlgi, dažnai tenka girdėti mitą, kad sausas kosulys būtinai turi „suskystėti", t.y. tapti drėgnu. Nebūtinai. Patinimas, tinkamai jį raminant, gali tiesiog sumažėti ir išnykti, kaip ir sausas kosulys. Bet jei yra gausi sloga, kuri teka už nosies (vadinamas užnosinio lašo sindromas), arba jei gleivinės sekretuoja daug gleivių su gausybe imuninių ląstelių, kosulys būna drėgnas. Jo irgi nereikėtų bijoti, ypač jei vaikas puikiai atsikosėja ir nėra kitų, gretutinių simptomų, tokių kaip intensyvus karščiavimas. Norėčiau paminėti, kad daugmaž iki 4 metų vaikai nemoka tinkamai kosėti dėl kvėpavimo ir pilvo raumenų silpnumo. Todėl duoti kosulį skystinančius preparatus ir tikėtis, kad vaiko raumenys sustiprės ir jis tinkamai išsikosės, yra klaidinga. Arba duoti kosulį skatinančius preparatus prieš miegą ir stebėtis kodėl vaikas visą naktį kosėjo. Verčiau jau atlikti krūtinės ląstos masažą ar skatinti kosulį kitomis priemonėmis – galima ir žaidžiant, juokiantis ar dūkstant.

Neretai tenka išgirsti nusiskundimų, kad vaikas kosėja rytais, tik atsikėlęs, o dieną nekosėja. Tad ir vėl reikėtų pirmiausia gerai pamąstyti. Akivaizdu, kad vaikui miegant kvėpavimo takuose susikaupė gan daug gleivių, kurios galėjo atsirasti po persirgtos ligos valantis kvėpavimo takams. Jei vaikas lengvai atsikosėja, nemanau kad vertėtų pulti duoti kokių vaistų. Be abejo, jei toks rytinis kosulys užtrunka ilgiau nei kelias savaites, reikėtų įvertinti ar vaikas nealergiškas, ar nėra jam adenoidų hipertrofijos. Jei jau vaikas rytais pasiskundžia gerklės skausmu (o dieną nesiskundžia), ji būna nuolat paraudusi, krenkščia ar kosėja rytais (kartais ir naktį), yra nemalonus kvapas iš burnos, tuo labiau jei apveltas baltu apnašu liežuvis, kosulio priežastis gali būti ne kvėpavimo takuose, o virškinimo sistemoje – pavyzdžiui gastroezofaginis refliuksas ar netinkama mityba. Na, o apie rimtas ligas lemiančias kosulį parašysiu kitą kartą.

Tradiciškai pabaigai patarimas. Vaiko kosulys nebūtinai yra rimtos ligos požymis. Pirmiausia tėveliams siūlau įvertinti KAM KOSULYS TRUKDO – vaikui: nors jis ramiai sau žaidžia, valgo bei ramiai miega ir tik retkarčiais kosteli, ar mums, tėvams, nes jaučiame nerimą ir savo mintyse jau įsivaizduojame save su vaiku ligoninėje ar reanimacijoje? Kam tuomet reikėtų duoti medikamentų? Gydyt vaiko kosulį ar tėvų nerimą? Jei vaikui tikrai reikės pagalbos, jis pasakys arba jo kūnas parodys. Tiesiog dažniau reikia MATYTI vaiką, kai jis yra sveikas, ir STEBĖTI, kai serga ...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.