Gydytoja: ką valgyti vasarą, kad vaikas nesirgtų rudenį?

Vaiko mityba – itin svarbi tema, kelianti tėvams daugybę klausimų. Į dažniausius iš jų padės atsakyti gydytoja dietologė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kad vaikas nesirgtų, nepakanka tiesiog daugiau duoti vitamino C turinčių produktų. Koks turėtų būti vaikų maisto meniu vasarą ir kiek porcijų ledų per dieną gali suvalgyti mažylis, pasakoja valgymo įpročių koregavimo centro „Valgymas.lt" vadovė, gydytoja dietologė, knygų „Mažylio receptai" ir „Samčio burtai" konsultantė Lina Barauskienė.

1. Ar vasarą vaikų mityba turėtų būti kitokia, nei kitais metų laikais?

Taip. Vasarą vaikų, kaip suaugusiųjų, mityba keičiasi, nes keičiasi organizmo poreikiai. Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės: režimas, įvairovė, saikas – išlieka tokie patys, tačiau keičiasi asortimentas.

Šiltuoju metų laiku organizmui nereikia šildytis, todėl ir maistas turėtų būti mažiau kaloringas, vėsinantis. Karštą vasaros dieną per daug riebus ar sunkiai virškinamas maistas gali būti netgi žalingas sveikatai. Taip pat vasarą prisirpsta daug šviežių maisto produktų, tuo reikia ir naudotis. Viena iš pagrindinių sveikos mitybos taisyklių yra valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kurie auginti vietoje, o vasarą parduotuvėse ir turgavietėse gausu savų, artimųjų kaimynų užaugintų vaisių, daržovių, prieskonių, žalumynų, kuriuose mažiau chemikalų, nes produktų nereikia ilgai laikyti, toli transportuoti.

Jeigu šiaip mitybos specialistai rekomenduoja karštą maistą valgyti tris kartus per dieną, tai karštą vasaros dieną šį skaičių galima sumažinti iki vieno, vaikams - dviejų.

2. Kiek skysčių vasarą turėtų išgerti vaikas?

Skysčių gerti reikia bet kuriuo metų laiku. Bet eilinę vasaros dieną jų reikėtų išgerti daugiau nei eilinę žiemos dieną. Labiausiai tam tinka vanduo. Naujausios rekomendacijos nurodo, kad gerti reikėtų tiek, kiek norisi, o ne privalomą kiekį. Tačiau svarbu nejausti troškulio. O vaikai dažnai užsižaidžia, pamiršta, kad nori gerti, todėl reiktų jiems dažniau pasiūlyti vandens. Stebėkite vaiko šlapimo spalvą. Jeigu šlapimas sodrios spalvos, koncentruotas – skysčių vartojama per mažai. Todėl verta nepamiršti nuolat pasiūlyti atsigerti. Taip pat verta atminti, kad saldinti gėrimai troškuliui malšinti netinka.

3. Ar vasarą maistu galima sustiprinti vaiko imunitetą?

Imunitetas – organizmo gebėjimas nesusirgti. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, organizmo būklės, grūdinimo. Be abejo, maistas turi įtakos bendrai organizmo būklei. Gausybę medžiagų, reikalingų "stipriai" sveikatai formuotis, gauname su maistu. Tai įvairios maisto medžiagos, mineralai, vitaminai, mikroelementai, skaidulos, probiotikai. Todėl galima sakyti, kad maistas turi įtakos imunitetui. Maistu galima tiek sustiprinti organizmą, tiek ir susilpninti, jeigu trūks maisto įvairovės. Todėl reikia atminti, kad tinkama svarbi imunitetuią. Jeigu vaikus maitinsim įvairiu maistu, nereikės jiems jokių maisto papildų. Nebent ligos atveju ar vaiką prižiūrinčiam gydytojui patvirtinus, kad jam trūksta tam tikrų medžiagų.

Todėl derėtų atminti, kad bendras spektras medžiagų organizme formuoja tinkamą imunitetą ir nėra taip, kad reikia tik daugiau vitamino C, kad vaikas nesirgtų. Beje, vien vitaminas C neapsaugo nuo peršalimo ligų.

4. Ar vasarą reikėtų valgyti mažiau mėsos? Yra manančių, kad tai per sunkus produktas šiltajam metų laikui.

Geležies yra ir gyvulinės kilmės, ir augalinės kilmės produktuose. Tačiau verta atminti, kad iš mėsos organizmas pasisavina apie 80 procentų, iš augalų – 20 procentų geležies. Tai didelis ir labai reikšmingas skirtumas ypač vaikams. Nieko vasaros metu atsisakyti nereikia. Mėsa svarbus ne tik geležies, bet ir baltymų ir riebalų šaltinis. Be abejo, svarbu, kiek mėsos suvalgoma. Jeigu neviršijama rekomenduojama normos - valgykite į sveikatą. Vasarą patarčiau ne mažinti mėsos kiekį, o keisti jų gamybos būdą. Ne kepti riebaluose, paniruoti ar užkepti sūriu, o dažniau virti, kepti grilyje, kad patiekalas būtų kuo natūralesnis, mažiau riebus ir lengviau virškinamas.

5. Vasarą vaikai visada nori ledų. Kiek jų galima duoti?

Kokia vasara be ledų?.. Tik tėveliams patarčiau prieš perkant ledus perskaityti etiketę ir rinktis labiau natūralius. Jeigu etiketėje pavadinimai nežinomi, gąsdina, nesugebate jų net ištarti, tai kam juos valgyti?

Idealu būtų kiek įmanoma dažniau ledus pasigaminti namie patiems. Ir sveikiau, ir vaikams atrakcija. Vasarą galima trinti ir šaldyti ledų formelėse įvairius vaisius ar uogas, šaldytas bananas su pienu – puiki pirktinių ledų alternatyva. Nors naminiai ledai, manau, geriausias saldumynas vasarą vaikui, tačiau nerekomenduočiau daugiau nei vienos porcijos (tradicinės 70-80 g) per dieną. Taip pat patarčiau saugoti gerklę: mokyti vaikus ledus valgyti atsargiai, po truputį, burnoje pašildant; nevalgyti iškart išimtų ledų, palaukti, kol suminkštės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.