Gydytoja: kaip diagnozuojama ir gydoma mažakraujystė

Išblyškusi vaiko oda, pamėlę paakiai, įtrūkę lūpų kampučiai, nuovargis, apetito stoka. Mamos greitai nustatytų diagnozę – mažakraujystė, trūksta geležies.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Ligą diagnozuoti gali tik gydytojas. Ir nebūtinai mažakraujystė atsiranda dėl geležies stokos organizme, kaip mano daugelis", – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų hematologė Valentina Daugelavičienė.

Mažakraujystė – tai būklė, kai organizme sumažėja hemoglobino kiekis. Hemoglobinas, kurio sudėtyje yra geležies, perneša deguonį į audinius. Kai jo sumažėja, procesas sulėtėja. Tuomet žmogus darosi ne toks ištvermingas, greičiau pavargsta, jį apima silpnumas, lėčiau atsinaujina kūno ląstelės – oda darosi plona ir sausa, pradeda retėti plaukai, lūžinėti nagai, sutrinka nervų ir imuninės sistemos.

„Vaikų geležies stokos mažakraujystė – dažnai diagnozuojama liga, – sako per 20 metų praktiką onkohematologijoje turinti gydytoja Valentina Daugelavičienė ir atkreipia tėvelių dėmesį. – Paprastai ligai gydyti skiriami geležies preparatai, tačiau būna, kad juos vartojant negerėja nei bendra paciento būklė, nei tyrimų rezultatai."

Kokia gi neefektyvaus gydymo priežastis? Gydytoja neabejoja, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar negalavimas – tikrai geležies stokos mažakraujystė. Esama atvejų, kai šią ligą sukelia ne tik geležies stoka. „12 metų berniuko mama įtarė sūnui mažakraujystę pastebėjusi, kad jis atrodo nusilpęs, skundžiasi pilvo skausmais, retsykiais gelsta akių obuoliai. Čiuopdami berniuko pilvą aptikome padidėjusią blužnį. Atlikę pilvo organų echoskopiją pamatėme ir akmenis tulžies pūslėje. Papildomi kraujo tyrimai parodė, kad kraujyje padidėjusi seruminė geležis, padidėjęs bilirubino kiekis. Diagnozavome įgimtą mikrosferocitozę. Tai paveldima liga – žmogus gimsta turėdamas ir mažujų eritrocitų, vadinamųjų mikrosferocitais, ir normalaus dydžio eritrocitų. Mažieji yra nelankstūs, patekę į blužnį žūva. Per blužnies latakėlius praslysta tik normalus dydžio eritrocitai. Blužnyje irstant eritrocitams (todėl ji ir didėja), geležies atsiranda per daug. Ar tokiu atveju reikia vartoti geležies preparatus? Žinoma, kad ne!" – pasakoja vaikų hematologė V. Daugelavičienė.

Jei hemoglobinas sumažėja iki gyvybei pavojingos ribos, tokiems pacientams būtina perpilti eritrocitų masę. Jeigu ligos krizė kartojasi, o gydytojai nuolat konstatuoja žemą hemoglobino lygį, tenka šalinti blužnį. „Tokius pacientus stebime ir dėl tulžies pūslėje susidarančių akmenų, – sako gydytoja. – Akmenys gali įstrigti tulžies latakuose. Tuomet operacija neišvengiama, tenka šalinti tulžies pūslę."

Kartais gydytojui tenka šalinti iš organizmo geležį, o ne skirti jos preparatus. „Tėvai į mano kabinetą atvedė dvi sesutes, 7 ir 9 metų, kurioms buvo diagnozuota mažakraujystė, bet abi ilgai ir neefektyviai gydytos, – prisimena vaikų hematologė. – Kai atlikome papildomus tyrimus, paaiškėjo: mergaitės serga talasemija, kuriai būdingi paveldimi hemoglobino molekulės sutrikimai. Sergant šia liga, geležies preparatų skirti negalima, atvirkščiai – organizme randamas geležies perteklius."

Mažakraujystė paprastai diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus. Senkant geležies atsargoms, mažakraujystės požymiai išryškėja ne iškart, o ir atsiradę dažnai pranašauja kitas ligas. „Neefektyviai gydomos mažakraujystės priežastimi gali tapti inkstų, kepenų ligos ir organizme prasidėję piktybiniai procesai, – pabrėžė vaikų hematologė V. Daugelavičienė. – Užtat būtina kryptingai atlikti papildomus tyrimus – kraujo, biocheminius, vaizdinius."

Jei tyrimai rodo, kad geležies stokos mažakraujystė buvo diagnozuota teisingai, o gydymas vis dėlto neduoda rezultatų, kurių tikisi pacientai, būtina išsiaiškinti – kodėl? „Gali būti, kad gydytojai skyrė pernelyg mažą geležies dozę, o gal geležis buvo vartojama per trumpai. Arba pacientas netoleruoja paskirto geležies preparato ir jį reikia pakeisti. Negalima atmesti ir kitų ligų, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimų – gastrito, opaligės, uždegiminių žarnyno ligų", – svarstė gydytoja.

Ji ir pati buvo susidūrusi su tokiu atveju: „Į konsultaciją atvykusi paauglė skundėsi silpnumu, nuovargiu. Per kūno kultūros pamokas ji greitai pavargdavo, jausdavo, kaip stipriai plaka širdis, daug prakaituodavo. Apetito neturėjo, nors skrandžio skausmais nesiskundė. Mergaitei buvo diagnozuota geležies stokos mažakraujystė. Pavartojus geležies preparatų, būklė nė kiek nepagerėjo. Atlikę gastrofibroskopiją – endoskopinę skrandžio apžiūrą – aptikome gastrito požymius, taip pat gavome teigiamą H. Pylori bakterijos testą. Pacientei buvo paskirtas kombinuotas gastroenterologo ir hematologo gydymas. Po dešimties dienų būklė ir tyrimų rezultatai pagerėjo, tačiau mergaitės laukė ilgas gydymas prižiūrint hematologui ir gastroenterologui."

Vaikų hematologė V. Daugelavičienė teigia, kad numoti ranka į mažakraujystę ir gelbėtis vien geležies preparatais nereikėtų. Jei vaiko būklė kelia nerimą, šeimos gydytojas negali atsakyti į rūpimus klausimus, tyrimų rezultatai nėra visiškai aiškūs ar paskirtas gydymas neefektyvus, vaikų hematologo konsultacija – būtina. Gydytojas diagnozuoja ir gydo ne vien geležies stokos mažakraujystę, bet ir visas kraujo sistemos ligas – kraujo kūnelių kiekio ir funkcijos pokyčius, kraujo krešumo sutrikimus, limfomą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Lauko darželio specialistai atskleidžia, kaip rengti vaikus, kad jie nesušaltų

Sniego ir lietaus kelnės – tokias frazes greitai išmoksta gryname ore didžiąją laiko dalį praleidžiantys Lauko darželio vaikai. Du arba trys sluoksniai drabužių, tinkamai parinkti audiniai – ir galima saugiai dūkti sniege ar taškytis po balas. Kelios paprastos sluoksniavimo taisyklės vaikams padeda nesušalti lauke ir neperkaisti įėjus į patalpą.

Kaip per šalčius tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja, kaip elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau paveiktų įprastą gyvenimą ir netaptų nelaimės priežastimi.

Gydytojo patarimai, kaip rinktis arbatą vaikui

Vaikų ligų gydytojo Algimanto Vingro patarimai, kokios turi būti patiems mažiausiems vaikams skirtos vaistažolių arbatos.

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.