Gydytoja: kaip diagnozuojama ir gydoma mažakraujystė

Išblyškusi vaiko oda, pamėlę paakiai, įtrūkę lūpų kampučiai, nuovargis, apetito stoka. Mamos greitai nustatytų diagnozę – mažakraujystė, trūksta geležies.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Ligą diagnozuoti gali tik gydytojas. Ir nebūtinai mažakraujystė atsiranda dėl geležies stokos organizme, kaip mano daugelis", – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų hematologė Valentina Daugelavičienė.

Mažakraujystė – tai būklė, kai organizme sumažėja hemoglobino kiekis. Hemoglobinas, kurio sudėtyje yra geležies, perneša deguonį į audinius. Kai jo sumažėja, procesas sulėtėja. Tuomet žmogus darosi ne toks ištvermingas, greičiau pavargsta, jį apima silpnumas, lėčiau atsinaujina kūno ląstelės – oda darosi plona ir sausa, pradeda retėti plaukai, lūžinėti nagai, sutrinka nervų ir imuninės sistemos.

„Vaikų geležies stokos mažakraujystė – dažnai diagnozuojama liga, – sako per 20 metų praktiką onkohematologijoje turinti gydytoja Valentina Daugelavičienė ir atkreipia tėvelių dėmesį. – Paprastai ligai gydyti skiriami geležies preparatai, tačiau būna, kad juos vartojant negerėja nei bendra paciento būklė, nei tyrimų rezultatai."

Kokia gi neefektyvaus gydymo priežastis? Gydytoja neabejoja, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar negalavimas – tikrai geležies stokos mažakraujystė. Esama atvejų, kai šią ligą sukelia ne tik geležies stoka. „12 metų berniuko mama įtarė sūnui mažakraujystę pastebėjusi, kad jis atrodo nusilpęs, skundžiasi pilvo skausmais, retsykiais gelsta akių obuoliai. Čiuopdami berniuko pilvą aptikome padidėjusią blužnį. Atlikę pilvo organų echoskopiją pamatėme ir akmenis tulžies pūslėje. Papildomi kraujo tyrimai parodė, kad kraujyje padidėjusi seruminė geležis, padidėjęs bilirubino kiekis. Diagnozavome įgimtą mikrosferocitozę. Tai paveldima liga – žmogus gimsta turėdamas ir mažujų eritrocitų, vadinamųjų mikrosferocitais, ir normalaus dydžio eritrocitų. Mažieji yra nelankstūs, patekę į blužnį žūva. Per blužnies latakėlius praslysta tik normalus dydžio eritrocitai. Blužnyje irstant eritrocitams (todėl ji ir didėja), geležies atsiranda per daug. Ar tokiu atveju reikia vartoti geležies preparatus? Žinoma, kad ne!" – pasakoja vaikų hematologė V. Daugelavičienė.

Jei hemoglobinas sumažėja iki gyvybei pavojingos ribos, tokiems pacientams būtina perpilti eritrocitų masę. Jeigu ligos krizė kartojasi, o gydytojai nuolat konstatuoja žemą hemoglobino lygį, tenka šalinti blužnį. „Tokius pacientus stebime ir dėl tulžies pūslėje susidarančių akmenų, – sako gydytoja. – Akmenys gali įstrigti tulžies latakuose. Tuomet operacija neišvengiama, tenka šalinti tulžies pūslę."

Kartais gydytojui tenka šalinti iš organizmo geležį, o ne skirti jos preparatus. „Tėvai į mano kabinetą atvedė dvi sesutes, 7 ir 9 metų, kurioms buvo diagnozuota mažakraujystė, bet abi ilgai ir neefektyviai gydytos, – prisimena vaikų hematologė. – Kai atlikome papildomus tyrimus, paaiškėjo: mergaitės serga talasemija, kuriai būdingi paveldimi hemoglobino molekulės sutrikimai. Sergant šia liga, geležies preparatų skirti negalima, atvirkščiai – organizme randamas geležies perteklius."

Mažakraujystė paprastai diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus. Senkant geležies atsargoms, mažakraujystės požymiai išryškėja ne iškart, o ir atsiradę dažnai pranašauja kitas ligas. „Neefektyviai gydomos mažakraujystės priežastimi gali tapti inkstų, kepenų ligos ir organizme prasidėję piktybiniai procesai, – pabrėžė vaikų hematologė V. Daugelavičienė. – Užtat būtina kryptingai atlikti papildomus tyrimus – kraujo, biocheminius, vaizdinius."

Jei tyrimai rodo, kad geležies stokos mažakraujystė buvo diagnozuota teisingai, o gydymas vis dėlto neduoda rezultatų, kurių tikisi pacientai, būtina išsiaiškinti – kodėl? „Gali būti, kad gydytojai skyrė pernelyg mažą geležies dozę, o gal geležis buvo vartojama per trumpai. Arba pacientas netoleruoja paskirto geležies preparato ir jį reikia pakeisti. Negalima atmesti ir kitų ligų, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimų – gastrito, opaligės, uždegiminių žarnyno ligų", – svarstė gydytoja.

Ji ir pati buvo susidūrusi su tokiu atveju: „Į konsultaciją atvykusi paauglė skundėsi silpnumu, nuovargiu. Per kūno kultūros pamokas ji greitai pavargdavo, jausdavo, kaip stipriai plaka širdis, daug prakaituodavo. Apetito neturėjo, nors skrandžio skausmais nesiskundė. Mergaitei buvo diagnozuota geležies stokos mažakraujystė. Pavartojus geležies preparatų, būklė nė kiek nepagerėjo. Atlikę gastrofibroskopiją – endoskopinę skrandžio apžiūrą – aptikome gastrito požymius, taip pat gavome teigiamą H. Pylori bakterijos testą. Pacientei buvo paskirtas kombinuotas gastroenterologo ir hematologo gydymas. Po dešimties dienų būklė ir tyrimų rezultatai pagerėjo, tačiau mergaitės laukė ilgas gydymas prižiūrint hematologui ir gastroenterologui."

Vaikų hematologė V. Daugelavičienė teigia, kad numoti ranka į mažakraujystę ir gelbėtis vien geležies preparatais nereikėtų. Jei vaiko būklė kelia nerimą, šeimos gydytojas negali atsakyti į rūpimus klausimus, tyrimų rezultatai nėra visiškai aiškūs ar paskirtas gydymas neefektyvus, vaikų hematologo konsultacija – būtina. Gydytojas diagnozuoja ir gydo ne vien geležies stokos mažakraujystę, bet ir visas kraujo sistemos ligas – kraujo kūnelių kiekio ir funkcijos pokyčius, kraujo krešumo sutrikimus, limfomą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.

Iš lūpų į lūpas perduodamos liaudiškos priemonės nuo kosulio (3)

Prasidėjus ligų sezonui, prisimename liaudiškas priemones, kurios padeda mums kovoti su sloga, gerklės skausmu ar kosuliu. Šįkart - apie pastarąjį.

Dietologė dr. Edita Gavelienė – apie dažniausias vaikų mitybos klaidas

Nors tėvai nori palaikyti sveiką savo vaikų gyvenimo būdą, vien intensyvaus sporto ir fizinio aktyvumo nepakanka – neretai vaikams trūksta maistingųjų medžiagų.

Šeimos nuo ligų sezono bėga į šiltus kraštus

Vis daugiau šeimų renkasi atostogauti būtent rudenį ir žiemą, o nuo nemalonumų nors trumpam pasislėpti šiltuosiuose kraštuose. Apie rudens ir žiemos keliones pasakoja kelionių organizatoriaus „Kidy Tour" produkto vadovė Neringa Kurtinaitienė.

Dr. Vaidotas Urbonas: kokią košę valgyti sveikiausia (2)

Per pastaruosius metus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe ženkliai išaugo gastroezofaginio refliukso ligos atvejų.

Vaikui skauda, bet ligos nėra: interviu su psichologe, kurį rekomenduojame visiems tėvams

Interviu su psichologe Dovile Jankauskiene apie psichosomatinius sutrikimus, kuomet vaikas skundžiasi, kad jam skauda, tačiau medikai ligos neranda.

Išsamūs odontologės patarimai, kaip prižiūrėti vaikų dantis nuo gimimo

Gyd. vaikų odontologės doc. dr. Vilmos Brukienės patarimai, kaip išsaugoti sveikus vaiko dantis.

9 maisto produktai, kurie stiprina vaiko protą

Tam, kad vaikas augtų sveikas, jam reikia pilnavertės mitybos nuo mažų dienų. Ypač atkreipkite dėmesį į mokyklinio amžiaus vaikų mitybą.

Kaip suderinti sveiką vaiko mitybą ir malonumą

Nerasime vaiko, kuris nemėgtų saldumynų. Tačiau rūpestingi tėvai supranta, kad gardėsiai negerai nei figūrai, nei dantims, tačiau negi vaiką paliksi be saldumynų... Kokią rasti išeitį?

Jei ant maisto produkto parašyta „skirta vaikams“, išlikite budrūs – tai gali būti spąstai (1)

Parduotuvių lentynose dažnai išvystame maisto produktų, kurių etiketėse puikuojasi mažąjį pirkėją viliojantys spalvoti piešinukai ir net užrašai „skirta vaikams". Ar tikrai jie pagaminti kokybiškiau nei suaugusiųjų maistas ir yra palankūs vaikų sveikatai?

Kaip išrinkti vaikui batus, kurie nedarytų žalos jo pėdutei

Kiekvienas vaikas yra individualus ne tik savo pomėgiais, charakteriu, būdo savybėmis, tačiau ir savo fiziologiniais procesais.

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.