Gydytoja: kaip diagnozuojama ir gydoma mažakraujystė

Išblyškusi vaiko oda, pamėlę paakiai, įtrūkę lūpų kampučiai, nuovargis, apetito stoka. Mamos greitai nustatytų diagnozę – mažakraujystė, trūksta geležies.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Ligą diagnozuoti gali tik gydytojas. Ir nebūtinai mažakraujystė atsiranda dėl geležies stokos organizme, kaip mano daugelis", – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų hematologė Valentina Daugelavičienė.

Mažakraujystė – tai būklė, kai organizme sumažėja hemoglobino kiekis. Hemoglobinas, kurio sudėtyje yra geležies, perneša deguonį į audinius. Kai jo sumažėja, procesas sulėtėja. Tuomet žmogus darosi ne toks ištvermingas, greičiau pavargsta, jį apima silpnumas, lėčiau atsinaujina kūno ląstelės – oda darosi plona ir sausa, pradeda retėti plaukai, lūžinėti nagai, sutrinka nervų ir imuninės sistemos.

„Vaikų geležies stokos mažakraujystė – dažnai diagnozuojama liga, – sako per 20 metų praktiką onkohematologijoje turinti gydytoja Valentina Daugelavičienė ir atkreipia tėvelių dėmesį. – Paprastai ligai gydyti skiriami geležies preparatai, tačiau būna, kad juos vartojant negerėja nei bendra paciento būklė, nei tyrimų rezultatai."

Kokia gi neefektyvaus gydymo priežastis? Gydytoja neabejoja, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar negalavimas – tikrai geležies stokos mažakraujystė. Esama atvejų, kai šią ligą sukelia ne tik geležies stoka. „12 metų berniuko mama įtarė sūnui mažakraujystę pastebėjusi, kad jis atrodo nusilpęs, skundžiasi pilvo skausmais, retsykiais gelsta akių obuoliai. Čiuopdami berniuko pilvą aptikome padidėjusią blužnį. Atlikę pilvo organų echoskopiją pamatėme ir akmenis tulžies pūslėje. Papildomi kraujo tyrimai parodė, kad kraujyje padidėjusi seruminė geležis, padidėjęs bilirubino kiekis. Diagnozavome įgimtą mikrosferocitozę. Tai paveldima liga – žmogus gimsta turėdamas ir mažujų eritrocitų, vadinamųjų mikrosferocitais, ir normalaus dydžio eritrocitų. Mažieji yra nelankstūs, patekę į blužnį žūva. Per blužnies latakėlius praslysta tik normalus dydžio eritrocitai. Blužnyje irstant eritrocitams (todėl ji ir didėja), geležies atsiranda per daug. Ar tokiu atveju reikia vartoti geležies preparatus? Žinoma, kad ne!" – pasakoja vaikų hematologė V. Daugelavičienė.

Jei hemoglobinas sumažėja iki gyvybei pavojingos ribos, tokiems pacientams būtina perpilti eritrocitų masę. Jeigu ligos krizė kartojasi, o gydytojai nuolat konstatuoja žemą hemoglobino lygį, tenka šalinti blužnį. „Tokius pacientus stebime ir dėl tulžies pūslėje susidarančių akmenų, – sako gydytoja. – Akmenys gali įstrigti tulžies latakuose. Tuomet operacija neišvengiama, tenka šalinti tulžies pūslę."

Kartais gydytojui tenka šalinti iš organizmo geležį, o ne skirti jos preparatus. „Tėvai į mano kabinetą atvedė dvi sesutes, 7 ir 9 metų, kurioms buvo diagnozuota mažakraujystė, bet abi ilgai ir neefektyviai gydytos, – prisimena vaikų hematologė. – Kai atlikome papildomus tyrimus, paaiškėjo: mergaitės serga talasemija, kuriai būdingi paveldimi hemoglobino molekulės sutrikimai. Sergant šia liga, geležies preparatų skirti negalima, atvirkščiai – organizme randamas geležies perteklius."

Mažakraujystė paprastai diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus. Senkant geležies atsargoms, mažakraujystės požymiai išryškėja ne iškart, o ir atsiradę dažnai pranašauja kitas ligas. „Neefektyviai gydomos mažakraujystės priežastimi gali tapti inkstų, kepenų ligos ir organizme prasidėję piktybiniai procesai, – pabrėžė vaikų hematologė V. Daugelavičienė. – Užtat būtina kryptingai atlikti papildomus tyrimus – kraujo, biocheminius, vaizdinius."

Jei tyrimai rodo, kad geležies stokos mažakraujystė buvo diagnozuota teisingai, o gydymas vis dėlto neduoda rezultatų, kurių tikisi pacientai, būtina išsiaiškinti – kodėl? „Gali būti, kad gydytojai skyrė pernelyg mažą geležies dozę, o gal geležis buvo vartojama per trumpai. Arba pacientas netoleruoja paskirto geležies preparato ir jį reikia pakeisti. Negalima atmesti ir kitų ligų, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimų – gastrito, opaligės, uždegiminių žarnyno ligų", – svarstė gydytoja.

Ji ir pati buvo susidūrusi su tokiu atveju: „Į konsultaciją atvykusi paauglė skundėsi silpnumu, nuovargiu. Per kūno kultūros pamokas ji greitai pavargdavo, jausdavo, kaip stipriai plaka širdis, daug prakaituodavo. Apetito neturėjo, nors skrandžio skausmais nesiskundė. Mergaitei buvo diagnozuota geležies stokos mažakraujystė. Pavartojus geležies preparatų, būklė nė kiek nepagerėjo. Atlikę gastrofibroskopiją – endoskopinę skrandžio apžiūrą – aptikome gastrito požymius, taip pat gavome teigiamą H. Pylori bakterijos testą. Pacientei buvo paskirtas kombinuotas gastroenterologo ir hematologo gydymas. Po dešimties dienų būklė ir tyrimų rezultatai pagerėjo, tačiau mergaitės laukė ilgas gydymas prižiūrint hematologui ir gastroenterologui."

Vaikų hematologė V. Daugelavičienė teigia, kad numoti ranka į mažakraujystę ir gelbėtis vien geležies preparatais nereikėtų. Jei vaiko būklė kelia nerimą, šeimos gydytojas negali atsakyti į rūpimus klausimus, tyrimų rezultatai nėra visiškai aiškūs ar paskirtas gydymas neefektyvus, vaikų hematologo konsultacija – būtina. Gydytojas diagnozuoja ir gydo ne vien geležies stokos mažakraujystę, bet ir visas kraujo sistemos ligas – kraujo kūnelių kiekio ir funkcijos pokyčius, kraujo krešumo sutrikimus, limfomą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Šiemet per pusmetį užregistruota daugiau susirgimų pneumokokine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas pneumokokine infekcija padidėjo beveik 40 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Rūkote ir turite vaikų? – Tuomet turėtumėte suklusti

Ne paslaptis, kad pasyvus rūkymas, arba kitaip – kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai.

7 klausimai mitybos specialistei apie ledus ir firminis naminių ledų receptas

„Ledų sezonas“ tęsiasi, ir daugeliui tėvų kyla klausimų: kiek ir kokių ledų galima per dieną suvalgyti vaikui? Ar jis neperšals, jei juos valgys kasdien?

Kirmėlės gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų: kaip apsaugoti vaikus

Tikimybė užsikrėsti kirmėlėmis ypač padidėja šiltuoju sezonu, kuomet vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje, nepaisydami kai kurių tėvų įspėjimų, tokių kaip „nusiplauk rankas po žaidimų kieme" ar „nevalgyk neplautų vaisių ir daržovių".

9 mėgstamiausios lietuvių uogos ir jų gydomosios savybės

Miškai ir sodai sunokino įvairiausių uogų. Vasarą vaikai jas valgo rieškučiomis. Kokių gerųjų savybių turi mėgstamiausios lietuvių uogos?

Žinomos moterys atskleidė savo šeimų sveikos mitybos paslaptis (1)

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam.

Kada nereikia mokėti už vaikų dantų gydymą? (2)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Padidėję limfmazgiai vaikui – ar verta sunerimti?

Padidėję limfmazgiai vaikui – pakankamai dažna, ankstyvoje vaikystėje pasitaikanti problema.

Medikai pataria, ką daryti įsisiurbus erkei (27)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kaip elgtis, jei įsisiurbia erkė.

8 mitybos specialistės patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią vaiko apkūnumui (3)

Vaikų sveikata, valgymo įpročiai ir kūno linijos priklauso tik nuo tėvų, nors apkūnių vaikų tėvai dažnai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis. Dietologai pataria patyrinėti savo valgymo įpročius ir nebedaryti svarbiausių klaidų, kurios tukina jūsų atžalas.

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje

Užsienyje su atžalomis atostogaujančios šeimos vasarą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai dažniausiai kenčia nuo žarnyno virusų, ūmių peršalimų, alerginių reakcijų ir traumų.

Ką reikia žinoti perkant uogas?

Kas dažnam lietuviui svarbiausia renkantis uogas? Žinoma, kad kilmė. Labai dažnai turguje pardavėjų klausiama – lietuviškos ar lenkiškos braškės? Bet ar tik tai svarbu renkantis uogas? „Sveikatai palankus" eksperčių komanda pataria vartotojams atkreipti dėmesį į daugiau kriterijų.

Braškių ir žemuogių savybės, apie kurias girdėjo ne visi (5)

Braškes ir žemuoges mėgstame daugelis, o ar žinote, kokių tiksliai naudingųjų medžiagų jose yra ir nuo kada galima pasmaližiauti vaikams?

Skaniosios uogos, apie kurių naudą žino ne visi (+RECEPTAS) (3)

Šiuo metu soduose rausta trešnės ir vyšnios. Kokių naudingųjų savybių jos turi?