Gydytoja L. Šumskienė – apie vaikų sutrikimą, dėl kurio kaltas kompiuteris

 (3)
22 metus Centro poliklinikoje dirbanti vaikų ligų gydytoja Laimutė Šumskienė sako, kad pastaraisiais metais išryškėjo gera tendencija – nebėra pasitikrinti sveikatos atėjusių vaikų apgulties rugsėjo pradžioje. Bene daugiausia vaikų į polikliniką sveikatos pažymėjimo ateina gegužės - birželio mėnesiais, nes tokio pat pažymėjimo reikia ir važiuojant į vaikų vasaros stovyklas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kasmetinis vaikų profilaktinis sveikatos patikrinimas reikalingas ne dėl „popieriuko“, tai nėra formalumas. Jis labai svarbus, nes gydytojas ne tik nustato vaiko sveikatos būklę, bet ir gali išsiaiškinti galimas lėtines ligas, užkirsti joms kelią, nustatyti tokius sveikatos sutrikimus, kurių tėveliai gali ir nepastebėti. Gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams.

Kalbą laviname kalbėdami

„Per daugelį metų stebėdama vaikų sveikatos būklę galiu išskirti kelias aiškias tendencijas. Dažnėjantiems naujiems vaikų sveikatos sutrikimams didžiausią įtaką daro pasikeitęs gyvenimo būdas. Mūsų gyvenime įsitvirtinę kompiuteriai su internetu ir socialiniais tinklais, mobilieji išmanieji telefonai vaikus įtraukia nuo mažumės taip, kad atplėšti neįmanoma. Nebelieka betarpiško tiesioginio vaikų bendravimo ir su tėvais, ir su bendraamžiais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pas mus ateina vis daugiau vaikų su kalbos defektais, jie tiesiog nebemoka kalbėti. Augančio, besivystančio vaiko kalbą reikia lavinti, o jei jis valandų valandas sėdi prie kompiuterio, jo verbalinės funkcijos normaliai nesivysto“, - aiškina gydytoja L. Šumskienė.

Vaikų su kalbos defektais dažnai pasitaiko mišriose kalbiniu požiūriu šeimose, o tokių šeimų dabar daug. Trečioji priežastis, paradoksalu, bet yra medicinos mokslo progresas: daugėja vaikų, kurie gimė giliai neišnešioti, išgyveno po komplikuoto nėštumo ar gimdymo. Tokių vaikų bendra raida ir kalbos vystymasis dažnai turi sutrikimų.

Kasmet daugėja vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais. Jiems trūksta normalaus žmogiško bendravimo. Namuose mažai bendrauja su tėvais, nes jie nuolat užimti, daug dirba. Mokykloje išplitę patyčios, mokykla „nešilta“ vaikams. Nuo pat vaikystės tokie santykiai namuose ir mokykloje traumuoja vaikų psichiką.

Kompiuteris prieš sporto aikštyną

Ilgas sėdėjimas kambaryje prie kompiuterio prišaukia ir kitų bėdų. Dėl mažo fizinio aktyvumo, nebuvimo atvirame lauke atsiranda laikysenos sutrikimų, skeleto-raumenų sistemos susirgimų, regos sutrikimų. Vaikų su tokiomis problemomis tikrai daug.

Tenka apgailestauti, kad ypač miestuose vaikai dažnai neturi kur leisti laisvalaikį, nes prie namų nėra tokių kiemų, kur jie galėtų aktyviai judėti, sportuoti, bendrauti su bendraamžiais atvirame lauke. Viskas užstatyta automobiliais.

Vaikų sveikata gerėtų, jei mokyklose kūno kultūros pamokos būtų aukštesnio lygio. Joms turėtų būti skiriamas toks pat rimtas dėmesys, kaip ir bet kuriai kitai pamokai: matematikai ar anglų kalbai. Juk akivaizdu, kad vaikai turi judėti daugiau.

Vaikų mityba kelia nerimą

„Rimta vaikų sveikatos problema – mityba. Dažnas vaikas maitinasi neteisingai. Būna taip, kad mokiniai nepusryčiauja – sako, kad nenori, nepietauja – sako, kad mokykloje neskanu. Jei iš tėvų gauna pinigų pietums, nusiperka saldumynų. Kai kurie moksleiviai pavalgo vieną kartą per dieną, kai grįžta iš mokyklos, dažniausiai apie 17 - 18 valandą. Tai labai blogai, nes vaikams labai svarbu mitybos režimas – reikia valgyti reguliariai, bent 3 kartus per dieną. Problemą padėtų spręsti, jei mokyklose būtų tokia tvarka kaip vaikų darželiuose. Ateina laikas pietauti – valgyti eina visi be išimčių“, - sako Centro poliklinikos gydytoja.

Populiarėja sveika gyvensena

Gydytoja mato ir gerų pokyčių. Jos teigimu, galima tik pasidžiaugti, kad vis daugėja sveikos gyvensenos šalininkų. Matome vis daugiau žmonių, kurie bėgioja, važinėja dviračiais, sportuoja. Štai kad ir Vingio parkas – čia nuolat pilna sportuojančių, aktyviai judančių suaugusiųjų ir vaikų. Taip formuojami ir vaikų sveikos gyvensenos įpročiai.

Besistengiantieji sveikai gyventi rūpinasi ir sveika mityba. Į Centro polikliniką ateina nemažai jaunų mamų, kurios vertina nutukimą kaip sveikatos sutrikimą, todėl stengiasi savo vaikus maitinti pilnaverčiu ir kokybišku maistu. O viršsvorio turintys vaikai, pasiekę paauglystės amžių, kai tampa svarbu būti gražiam, patraukliam, susirūpina savo figūra ir dažnai nusikrato viršsvorio. Gydytojos L. Šumskienės teigimu, ji nepastebinti, kad nutukusių vaikų skaičius reikšmingai didėtų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.