Gydytoja pataria: ką daryti, kad neprireiktų akinukų

Gydytoja oftalmologė Med.m.dr. Jolanta Bendorienė pataria, kaip apsaugoti vaikų akis, kad neprireiktų akinukų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jau keleri metai stebiu savo praktikoje naują ir nelabai džiuginančią tendenciją. Tėvai savo mažiems vaikams ir net kūdikiams leidžia žaisti planšetėmis, išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais. Vieni tėvai maitina vaikus, rodydami ekranus, kiti duoda žaisti, kad vaikas būtų ramus ir netrukdytų suaugusių veiklai. Tik viena gera naujiena tame – kad vaikų akių gydytojai be darbo neliks. Visos kitos blogos.

Bloga naujiena yra ta, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja vaikų trumparegių. Anksčiau vaikų trumparegystės sinonimas buvo „mokyklinė trumparegystė“. Dabar jau nebe. Trumparegiais tampa vaikai ypač prieš mokyklą, o kartais ir 2-3m. dažniausiai tai nutinka, kai tėvai neribotą laiką leidžia žaisti telefonais ar kompiuteriais. Kita bėda – vaikai mažai būna lauke. Susidaro idealios sąlygos vaikui tapti trumparegiu. Jie vienas iš tėvų yra trumparegis, vaikui šansai yra maždaug 50 proc., jie abu tėvai trumparegiai – 80 proc. tapti trumparegiu. Kartą prasidėjusi trumparegystė jau nebedingsta, ji gali tik progresuoti. Tada jau kova vyksta, kad tos trumparegystės dydis būtų kuo mažesnis. Trumparegystė progresuoja tol, kol auga vaiko akys. Dažniausiai iki paauglystės, paskui jau progresija mažesnė. Taigi jei vaikas trumparegiu tampa anksti, iki mokyklos, po to padidėjus akių krūviui dėl mokslų, trumparegystės dioptrijos tiesiog „bėga“ pirmyn.

Apsauga paprastas, bet kartu ir sudėtinga. Tėvai nori gydymo ir tablečių, o atsakymas paprastas – keisti gyvenimo būdą. Neduoti vaikams išmaniųjų prietaisų žaidimams, mokykliniame amžiuje kompiuteriu dirbti tiek, kiek reikia mokyklos užduotims atlikti, bet ne žaidimui. Pastaraisiais metais atsirado daugybė mokslinių straipsnių apie buvimo lauke svarbą taisyklingam akių augimui. Vaikams reikia būti lauke ne mažiau 2 val., tada mažiau šansų vaikui tapti trumparegiu, o jei jau yra trumparegis – mažiau progresuos. Natūralios šviesos mechanizmas nėra aiškus, manoma kad teigiamas poveikis yra dėl dopamino sintezės smegenyse, augimo hormonų, kitokio šviesos spektro ir t.t.

Neįtikėtina, kiek visokių pasiteisinimų tėvai randa patys sau, kodėl jų vaikai nebūna lauke, paprasčiau būtų tabletės, bet jų nėra. Dar labai svarbu, kad vaikas ruoštų pamokas, skaitytų prie natūralios dienos šviesos, o neatidėtų vakarui, kai sutemsta. Dar reiktų nepamiršti vitamino D reikšmės vaikų augimui. Mažai saulėtoje šalyje Lietuvoje šio vitamino trūkumas dažnas.

Kita bloga naujiena akims – padidėjęs mėlynos šviesos kiekis patenkantis į akis tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Žmogaus matoma šviesa apima elektromagnetinę spinduliuotę nuo 400 nm mėlynų spindulių iki 780 nm raudonų spindulių. Mėlyni spinduliai yra didžiausios energijos, jų bangos ilgis yra nuo 400 iki 500 nm. Mėlyna šviesa dar vadinama trumpųjų bangų matoma šviesa. Ultravioletiniai spinduliai (UV) yra trumpesni nei 400 nm.

Apie UV spindulių žalą akims kalbama plačiai, žinoma apie jų įtaką kataraktos, tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos, melanomos ir kitų akių ligų atsiradimui. Didžiausias ultravioletinių spindulių ir mėlynos šviesos šaltinis – saulė. Tačiau šiais laikais mokslininkai jau skelbia kitą pavojų: UV ir mėlynos šviesos šaltinių yra ir patalpose – kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, plokščiaekraniai televizoriai, fluorescentinės ir LED taupiosios lemputės.

Matoma šviesa akyse sukelia dvejopą neuronų aktyvavimą: vizualinį (vaizdo suvokimą, objekto sekimą) ir nevizualinį (paros ritmo ir miego reguliavimą). Kalbant apie mėlynos šviesos poveikį žmogui, išskiriami du aspektai: teigiamas ir neigiamas.

Teigiamas mėlynos šviesos poveikis. Naujai atrasti trečio tipo tinklainės fotoreceptoriai yra tarp kolbelių ir lazdelių. Jie vadinami vidinėmis fotojautriomis ganglinėmis ląstelėmis, turinčiomis fotopigmento melanopsino. Jo šviesos absorbcijos pikas yra apie 480 nm (tai yra mėlyna šviesa). Melanopsino sužadinimas svarbus reguliuojant daug su regėjimu nesusijusių kūno funkcijų - cirkadinį ritmą, melatonino kiekį, pažinimo funkcijas, nuotaiką, atmintį ir kūno temperatūrą. Taigi 465-495 nm intervalo mėlyna šviesa žmogaus organizmui reikalinga, kad stimuliuotų melanopsiną ir palaikytų vidinį organizmo „laikrodį“.

Neigiamas mėlynos šviesos poveikis. Mėlyna šviesa praeina į akies vidų giliau nei UV spinduliai ir pasiekia tinklainę. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir ilgai trunkantis, gali sukelia oksidacinį stresą fotoreceptorių išoriniuose segmentuose. Atsiranda degeneracija, fotoreceptorių žūtis. O tai susiję su kai kurių akių ligų atsiradimu ar pablogėjimu – amžine geltonosios dėmės degeneracija (AMD), pigmentiniu retinitu, Stargardt liga. Žalingas spindulių poveikis gali sukelti ir akių melanomą. Dėl didelio kiekio mėlynos šviesos gali būti pažeistos ir ragenos epitelio ląstelės. Tinklainėje esantys antioksidantai sumažina oksidacinio streso žalą, tik bėda, kad su amžiumi antioksidantų organizme mažėja. Liuteinas ir zeaksantinas gali apsaugoti tinklainę, nes jie sugeria žalingą mėlyną šviesą.

Ką turėtume daryti? Žinodami apie mėlynų spindulių žalą, turime vengti jų pertekliaus ir pasirūpinti akių apsauga.

Vaikai ypatingai jautrūs mėlynos šviesos poveikiui. Jie naudoja daugybę elektroninių prietaisų (planšetes, išmaniuosius telefonus, kompiuterius), kurie skleidžia mėlyną šviesą. Šiais laikais vaikai tokie užimti, kad pamokas ruošia, skaito jau vakare, prie dirbtinės šviesos. Dėl tokio intensyvaus mėlynos šviesos srauto gali sutrikti regėjimas ir miegas. Šiais laikais daugybė žmonių praleidžia visą dieną dirbdami kompiuteriu bei darbo vietą apšvietę taupiosiomis lempomis. Jų akys gauna neproporcingai daug mėlynos šviesos spindulių. Taigi būtina pasirūpinti apsauga nuo jų.

Dauguma pacientų sako, kad darbo vietos ir pobūdžio keisti negali. Bet galima keisti įpročius: daryti pertraukėles atsitraukus nuo kompiuterio, pažiūrėti į tolį pro langą, eiti į lauką pasivaikščioti. Reiktų dėvėti akinius su apsauginiu mėlynos šviesos filtru. Jau yra sukurtos akinių lęšių dangos, kurios sulaiko žalingus UV ir mėlynus 425-455 nm spindulius bei praleidžia naudingą mėlyną 465-495 nm šviesą. Ir, žinoma, reikia rūpintis sveika mityba – maiste turi būti antioksidantų, liuteino, zeaksantino ir kitų akis saugančių komponentų. Paprastai sakant, visos labai spalvingos uogos (raudonos, mėlynos ir violetinės) bei žali lapai (špinatai, salotos ir pan.) yra geriausi akių draugai.

Daugiau informacijos apie mėlyną šviesą ir apsaugą www.bluecontrol.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Lauko darželio specialistai atskleidžia, kaip rengti vaikus, kad jie nesušaltų

Sniego ir lietaus kelnės – tokias frazes greitai išmoksta gryname ore didžiąją laiko dalį praleidžiantys Lauko darželio vaikai. Du arba trys sluoksniai drabužių, tinkamai parinkti audiniai – ir galima saugiai dūkti sniege ar taškytis po balas. Kelios paprastos sluoksniavimo taisyklės vaikams padeda nesušalti lauke ir neperkaisti įėjus į patalpą.

Kaip per šalčius tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja, kaip elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau paveiktų įprastą gyvenimą ir netaptų nelaimės priežastimi.

Gydytojo patarimai, kaip rinktis arbatą vaikui

Vaikų ligų gydytojo Algimanto Vingro patarimai, kokios turi būti patiems mažiausiems vaikams skirtos vaistažolių arbatos.

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.