Hiperaktyvumas: 10 klausimų specialistui

Kai dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (angl. ADHD - Attention Deficit Hyperactivity Disorder) diagnozuojamas vaikui ar paaugliui, tėvai sutrinka – o kas dabar bus? Portalas eltern.de kalbina psichologijos profesorių, kuris atsako į daugelį rūpimų klausimų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Interviu su profesoriumi Aribertu Rothenbergeru, vadovaujančiu Vokietijos Getingeno universiteto Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos centrui.

Ar ADHS yra paveldima?

Taip gali būti. ADHS atsiradimui įtakos turi genetiniai ir aplinkos sąlygoti veiksniai. Pirmojo laipsnio giminaičiams ADHS rizika padidėja net penkis kartus.

Ar gali padėti speciali mityba?

Nebūtinai. Tiesa, labai maža ADHS turinčių vaikų netoleruoja tam tikrų maisto medžiagų. Jeigu jų atsisakys, sutrikimo simptomai palengvės, tačiau ne taip veiksmingai, kaip vartojant medikamentus ar taikant elgesio terapiją.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Auginu užsispyrusį vaiką: ką patars specialistas?
5 priežastys, kodėl vaikai nesimoko

Ar vaikai su ADHS yra mažiau talentingi?

Ne. Šį sindromą turintys vaikai turi normalų intelektą. Tačiau dėl ADHS simptomų jiems sudėtingiau išnaudoti savo gebėjimus, todėl kartais jie paprasčiausiai neatskleidžia savo potencialo.

Kaip nustatoma ADHS diagnozė?

Gydytojas atidžiai susipažįsta su vaiku ir pateikia tėvams ir mokytojams tikslius vaiko elgesio modelius. Laboratorinių ar psichologinių vertinimo metodų nėra.

Ar gali išsivystyti priklausomybė nuo ADHS medikamentų?

Ne. Įrodyta, kad ADHS turintys vaikai, kuriems nebuvo taikytas gydymas, paauglystėje dažniau griebiasi narkotikų, siekdami sumažinti vidinę įtampą ir aplinkos keliamus sunkumus.

Teigiama, kad ADHS yra mūsų nervingų laikų liga. Ar tai tiesa?

Ne. ADHS buvo visais laikais. Šis sutrikimas pasireiškia visame pasaulyje ir visose kultūrose maždaug vienodai dažnai. Be to, pastaraisiais metais ADHS atvejų nepadaugėjo, tik žiniasklaida ir visuomenė jautriau reaguoja į šį reiškinį ir dažniau apie tai kalba.

Kada galima įtarti, kad vaikas turi ADHS?

Kai vaikas turi elgesio problemų trijose srityse: kai jis yra neatidus (sutrikęs gebėjimas susikoncentruoti, sumažėjęs ilgalaikis susikaupimas, padidėjęs išsiblaškymas), hiperaktyvus (bendras motorinis neramumas) ir impulsyvus (chaotiškas elgesys). Kai elgesio pakitimai neišnyksta ilgiau nei šešis mėnesius ir jau pastebimi ikimokykliniame amžiuje.

Taip pat yra svarbu įrodyti psichosocialinius sutrikimus, tokius kaip atsiskyrimą nuo bendraamžių, nepažangumą mokykloje ir problemas daugiau nei vienoje gyvenimo sferoje, pavyzdžiui, šeimoje ir mokykloje.

Kai kurie tėvai baiminasi, kad vaistai (tiksliau juose esanti veiklioji medžiaga metilfenidatas), kuriais gydomi hiperaktyvūs vaikai, turi sunkų šalutinį poveikį, netgi gali paskatinti Parkinsono ligos išsivystymą.

Metilfenidatas yra geriausiai ištirtas ir labiausiai kontroliuojamas medikamentas vaikų psichiatrijoje - tuo pačiu labai veiksmingas ir gerai toleruojamas. Nėra mokslinių įrodymų, kad jis skatina Parkinsono ligą - tai gryna spekuliacija! Mes penkerius metus nuodugniai studijavome gydymą metilfenidatu, bet nieko panašaus nepastebėjome. Tačiau dauguma vaikų šį medikamentą vartoja nuo metų iki trejų.

Koks yra šalutinis jo poveikis?

Dažniausiai tai pablogėjęs apetitas ir miego sutrikimai, kur kas rečiau nestiprus galvos ar pilvo skausmas. Vangumas, nuovargis ir susimąstymas dažnai klaidingai interpretuojami kaip asmenybės pokyčiai, tačiau šie simptomai taip pat priskiriami prie laikinų šalutinių poveikių.

Ar mergaitėms ADHS pasireiškia kitaip?

ADHS turinčios mergaitės, lyginant su berniukais, dažniau turi mokymosi sunkumų ir emocinių sutrikimų (pavyzdžiui, prislėgta nuotaika), bet rečiau susiduria su impulsyvumo kontrolės problemomis. Gali būti, kad dėl to ADHS turinčioms mergaitėms dažniau ši diagnozė tiesiog nepastebima.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?