Iki Joninių nakties – geriausias laikas rinkti vaistažoles

Ankstyvaisiais viduramžiais mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena yra pasakęs, kad gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, žole ir peiliu. Ilgametė liaudies patirtis ir stebėjimai bei daugelį amžių vykdyti tyrimai įvairių pasaulio šalių laboratorijose padėjo atskleisti gydomąsias augalų savybes.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pastaraisiais metais susidomėjimas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimu ir jų žaliavos vartojimu bei savigyda padidėjo. Vis dažniau vaistinė augalinė žaliava naudojama farmacijos, maisto ir kosmetikos pramonėje, įvairių preparatų, arbatų gamybai, gydomosioms vonioms. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Ona Ragažinskienė primena, kad gamtoje vaistinių augalų atsargos nėra neišsemiamos. „Dėl keletą dešimtmečių trukusios intensyvios žemės ūkio gamybos, melioracijos, herbicidų naudojimo smarkiai sumažėjo natūralių augimviečių ir vertingų floros rūšių, tarp jų ir vaistinių augalų", -teigia profesorė O. Ragažinskienė, pažymėjusi, kad rinkti vaistinę augalinę žaliavą reikia atsakingai, išmaniai ir taupiai, paliekant šių išteklių ateities kartoms.

Kaip taisyklingai rinkti, išdžiovinti, laikyti ir vartoti vaistinius augalus - pokalbyje su provizore, VDU profesore O. Ragažinskiene.

Pastaruoju metu žmonės atsigręžia į natūralesnius gydymo būdus. Į ką patartumėte atkreipti dėmesį tiems, kurie gydosi vaistiniais augalais?

Vaistinius augalus gali žinoti ir pažinti kiekvienas besidomintis jais žmogus, tačiau gydytis ir kitus gydyti turi teisę tik diplomuoti medicinos ir farmacijos srities specialistai. Jie privalo aktyviau teikti teisingą informaciją apie vaistinės augalinės žaliavos savybes, biolologiškai veikliųjų medžiagų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, išaiškinti bei įspėti dėl savigydos pavojaus žmogaus sveikatai ar net jo gyvybei.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Mama iš didžiosios raidės: Sigita augina 9 vaikus, iš jų pagimdė 2
Vaiko sveikata priklauso ir nuo vienos jo gimimo aplinkybės

Išgirdus ne medicinos srities specialistų patarimų, kaip gydytis vaistiniais augalais, ypač jei jie kelia abejonių, prieš tai siūlyčiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba vaistininku, susirasti informacijos recenzuotuose leidiniuose. Žmonės neturėtų lengvabūdiškai vartoti ir atvežtinių Rytų medicinos preparatų. Patarčiau prieš tai pasikonsultuoti su klasikinės medicinos medikais-fitoterapeutais, kurie yra stažavęsi ir mokęsi Rytų medicinos gydymo.

Dabar pasaulyje 35-40 proc. vaistinių preparatų gaminama iš vaistinės augalinės žaliavos. Specialistams ir vaistinių augalų augintojams yra svarbu teisingai sistematiškai identifikuoti vaistinius augalus: skirtingos jų rūšys bei veislės turi nevienodą farmakologinį poveikį, kurį nulemia juose susikaupusios biologiškai veikliosios medžiagos.

Ar vaistažolės gali sustiprinti ar susilpninti kitų cheminių ar homeopatinių vaistų poveikį?

Tikrai taip. Yra vaistinių augalinių ir cheminių preparatų vartojimo taisyklės, kurias gydytojas ar vaistininkas turėtų aptarti individualiai su pacientu. Jei žmogus geria cheminius ir augalinius vaistinius preparatus bei vaistinę augalinę žaliavą, tarp atskirų preparatų vartojimo turi būti 1-2 valandų skirtumas. Jeigu pacientas vartoja prailginto veikimo cheminius vaistus, tokiu atveju augaliniai vaistiniai preparatai turėtų būti nevartojami visai.

Tokiu atveju vaistiniai augalai gali tapti nuodu?

Taip. Nors palyginti su cheminiais preparatais augaliniai yra geriau toleruojami, jų šalutinis poveikis švelnesnis, tačiau jie gali sukelti ir kai kurias neigiamas organizmo reakcijas, kurios paaiškėja po ilgesnio laiko tarpo. Tai priešingai cheminiams vaistams, kurių intoksikacija pasireiškia staiga.

Gydymas augaliniais vaistiniais preparatais - medicinos specialistų kompetencija, todėl visada reikia vengti savigydos ir prieš pradedant vartoti (ypač ilgesnį laiką) pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tik medikas gali pasakyti, kaip juos dozuoti, kada vartoti (prieš valgį ar po jo). Ištirta ir įrodyta, kad kiekvieno vaistinio augalo žaliava ir iš jos pagaminti augaliniai vaistiniai preparatai be teigiamo farmakologinio poveikio gali sukelti ir neigiamą, nepageidaujamą poveikį. Kaip pavyzdį galiu pateikti ankstyvąjį šalpusnį, kuris yra išbrauktas iš Europos  vaistinių augalų registro. Tyrimais nustatytas ženklus alkaloido pirolizidino kiekis, kuris turi hepatotoksinį (kepenis žalojantį) poveikį. Jo žaliava bei preparatai nerealizuojami ir Lietuvos vaistinėse.

Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro rinkdami ir džiovindami įvairias vaistažoles?

Manau, kad atėjus vasarai - atostogų metui, ne vienas su šeima keliaus į miškus ir laukus, margaspalves pievas. Rinks rugiagėlių, vaistinių ramunių bei liepų žiedus ir kitas, labai reikalingas vaistažoles. Reikia žinoti, jog vaistinės augalinės žaliavos kokybė priklauso nuo tinkamo jos surinkimo, priemaišų pašalinimo, džiovinimo ir laikymo.

Vaistažolių patartina rinkti tiek, kiek jų iš karto galima sudžiovinti. Taip pat būtinai patarčiau vaistažoles rinkti kartu su vaikais - tepažįsta vaistinius augalus ir tepratęsia jūsų šeimos tradicijas.
dr.Ona Ragažinskienė

Draudžiama vaistinę augalinę žaliavą rinkti cheminėmis medžiagomis purkštuose plotuose, prie gyvulininkystės kompleksų, šalia elektrinių, geležinkelių, automagistralių, sąvartynų. Nepatariama vaistinių augalų antžeminės dalies rinkti po lietaus arba anksti rytą, kol augalai rasoti.

Vaistiniai augalai, kuriuose kaupiasi alkaloidai (didžioji ugniažolė, juodoji drignė, paprastoji durnaropė, vaistinė šunvyšnė) bei glikozidai (paprastoji pakalnutė, įvairios rusmenės bei eleboro rūšys, pavasarinis adonis) yra nuodingi. Juos gali rinkti tik suaugę žmonės ir labai atsargiai, laikydamiesi tam tikrų atsargumo priemonių: su pirštinėmis, saugantis, kad augalo sulčių nepatektų į akis ar burną. Baigus darbą būtina kruopščiai nusiplauti rankas.

Kada ir kaip geriausia rinkti vaistažoles?

Kaip minėjau, vaistažolės turėtų būti renkamos ekologiškai švariose vietose. Augalų antžeminė dalis - žiedynai (lot. flores), lapai (folium), žolė (herba) ir sultingi vaisiai (fructus) - renkami giedrą dieną, po pietų. Išimtis: augalai byrančiais vaisiais (paprastieji kmynai, blakinės kalendros, paprastieji krapai, vaistiniai valerijonai) pjaunami arba raunami dar nesubrendus vaisiams, anksti rytą su rasa, rišami į pundelius, džiovinami, paskui kuliami ir valomi. Visa vaistinė žaliava turi būti renkama tuo metu, kai joje susikaupia daugiausia biologiškai veiklių medžiagų - eterinių aliejų, vitaminų, alkaloidų, rauginių medžiagų ir kt. Vaistinę žaliavą patartina rinkti į pintines, dėžes, viengubus medžiaginius maišelius. Surinktos žaliavos negalima suspausti. Dėl to ji kaista, suyra veikliosios medžiagos. Vaistažolių patartina rinkti tiek, kiek jų iš karto galima sudžiovinti. Taip pat būtinai patarčiau vaistažoles rinkti kartu su vaikais - tepažįsta vaistinius augalus ir tepratęsia jūsų šeimos tradicijas.

Iki Joninių nakties – geriausias laikas rinkti vaistažoles
Savo reikmėms nedidelius vaistažolių kiekius galima laikyti specialiuose medžiaginiuose maišeliuose ar uždaruose stikliniuose induose.
© Shutterstock nuotr.

 Kaip taisyklingai išdžiovinti ir laikyti vaistažolių atsargas?

Pirmiausia prieš džiovinimą iš surinktos žaliavos reikia išrinkti žemės grumstelius ir įvairias kitas priemaišas. Esant giedram orui vaistinę žaliavą (lapus, žiedus, žolę) galima džiovinti lauke (pavėsyje) ir  gerai vėdinamose patalpose. Eterinius aliejus kaupiantys augalai (paprastieji čiobreliai, pipirmėtės, vaistiniai šalavijai ir kt.) džiovinami 25-30 laipsnių pagal Celsijų (iki 40 °C) temperatūroje. Sultingi, vitaminų turintys vaisiai (paprastosios avietės, erškėčiai, šermukšniai ir kt.) džiovinami  70-90 °C temperatūroje. Glikozidų turinti žaliava (pavasariniai adoniai, paprastosios pakalnutės) - 50-60 °C laipsnių temperatūroje, atskiroje patalpoje nuo kitų vaistažolių.

Savo reikmėms nedidelius vaistažolių kiekius galima laikyti specialiuose medžiaginiuose maišeliuose ar uždaruose stikliniuose induose. Tinkamai paruošta ir vartojama vaistinė žaliava aprūpina žmogaus organizmą reikalingomis natūraliomis biologiškai veikliosiomis medžiagomis ir yra puiki prevencinė priemonė nuo daugelio  ligų.

Iki Joninių nakties – geriausias laikas rinkti vaistažoles
Tinkamai paruošta ir vartojama vaistinė žaliava aprūpina žmogaus organizmą reikalingomis natūraliomis biologiškai veikliosiomis medžiagomis ir yra puiki prevencinė priemonė nuo daugelio ligų.
© Shutterstock nuotr.

Ar vaistinių augalų ne tik rinkimas, bet ir auginimas populiarėja Lietuvoje?

Vaistažolininkystė - tai yra verslas, kuriam reikia pasirengti ir įgyti kompetencijų. Lietuvos regionų bendruomenės dalyvauja ES struktūriniuose projektuose ir kuria vaistinių augalų plantacijas. Lietuvoje daugėja pavyzdinių vaistinių augalų auginimo ūkių, tokių kaip vaistininkės aukščiausios kvalifikacijos farmakognostės  Jadvygos Balvočiūtės ekologinis vaistažolių ūkis ar Panaroje vykdoma vaistažolininkystė, kur įkurtas herbariumas, vaistinių augalų kolekcija ir vaistažolių džiovykla naudojant alternatyvią saulės energiją.

Interviu autorė - Rimgailė Dikšaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?