Inkstų ligos ir vaikai: neleiskime vaikams sirgti

Su inkstų ligomis susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje, tarp jų net labai maži vaikai.

Inkstai - tai nedidelis porinis pupelės formos organas, esantis nugaros dalyje šalia stuburo, žemiau diafragmos. Dešinysis inkstas yra kiek žemiau už kairįjį, nors jų padėtis nėra pastovi. Yra atvejų, kai žmogus gimsta tik su vienu inkstu, tačiau jeigu jis funkcionuoja normaliai, žmogaus gyvenimo kokybei tai įtakos neturi. Inkstų padėtis bei dydis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo.

Inkstai žmogaus organizme atlieka keletą svarbių funkcijų:

- išskiriamoji funkcija. Inkstai filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija;

- reguliacinė funkcija. Inkstai organizme palaiko skysčių ir mikroelementų bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą;

- endokrininė funkcija. Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Inkstuose gaminamas ir fermentas reninas - jis dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese. Taip pat šiuose organuose gaminama aktyvioji vitamino D forma kalcitriolis. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams.

Vaikų inkstų ligų spektras yra labai platus: nuo ligų, kurios yra išgydomos ir nesukelia ilgalaikių pasekmių iki gyvybei grėsmingų būklių.

Vaikų iki 4 metų pagrindinės inkstų nepakankamumo priežastys yra apsigimimai arba paveldimos ligos. Tarp 5-14 metų vaikų vyrauja paveldimos ligos, nefrozinis sindromas bei sisteminės ligos. 15-19 metų paaugliams inkstų nepakankamumą dažniausiai sukelia glomerulus (inksto komponentus, kurie filtruoja pro inkstų kapiliarus pratekantį kraują) pažeidžiančios ligos.

Lėtinės inkstų ligos (LIL) atveju gydant nepasveikstama, liga bėgant laikui linkusi progresuoti. LIL gali sukelti inkstų nepakankamumą. Pasiekus galutinę inkstų nepakankamumo stadiją, prireikia inkstų persodinimo ar kraują valančio gydymo dialize - šis gydymas trunka visą gyvenimą.

LIL rizikos veiksniai:

- apsigimimai (t. y., gimstama tik su vienu inkstu ar pakitusios struktūros inkstais);

- paveldimos ligos (pvz., inkstų policistozė);

- infekcijos;

- nefrozinis sindromas (simptomų derinys, kuriam būdingas baltymų netekimas su šlapimu ir vandens bei druskų susilaikymas organizme);

- sisteminės ligos (tokios ligos kaip vilkligė, kurios pažeidžia daugelį organų, tarp jų ir inkstus);

- šlapimo nutekėjimo sutrikimai ar refliuksas (šlapimo takų bei šlapimo pūslės problemos).

Ūminis inkstų pažeidimas yra rimta būklė, kuri išsivysto staiga ir paprastai trunka neilgai. Jei pacientas gauna tinkamą gydymą, jei pašalinama ligą sukėlusi priežastis, galimas visiškas pasveikimas. Tačiau gali išlikti ir ilgalaikės, visą gyvenimą varginančios ligos pasekmės. Dažna vaikų ūminio inkstų pažeidimo priežastis yra hemolizinis ureminis sindromas. Ši liga išsivysto, kai raudonieji kraujo kūneliai yra suardomi, o maži trombai užblokuoja inkstų filtracinę sistemą.

Kitos ūminio inkstų pažeidimo priežastys - traumos, nudegimai, skysčių netekimas (dehidratacija), kraujavimas, operacijos. Dėl šių priežasčių gali nukristi kraujospūdis, tuomet nebeužtikrinama inkstų kraujotaka, kas nulemia ūminį inkstų nepakankamumą.

Inkstų ligas galima įtarti, kai:

  • atsiranda galvos skausmai;

  • blogas apetitas, vėmimas;

  • skausmai juosmens srityje;

  • oda pabrinkusi, pablyškusi;

  • padidėjęs arterinis kraujospūdis;

  • pakitusi šlapimo spalva ir kiekis;

  • dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas ir kiti šlapinimosi sutrikimai.

Dažniausios ligos ir sutrikimai, kurių metu tikslinga vaikų nefrologo konsultacija:

  • šlapimo pūslės, šlapimo takų ar inkstų geldelių uždegimas;

  • baltymo, eritrocitų ar leukocitų kiekio pokyčiai šlapimo tyrime;

  • ryškėjantys rachito požymiai vaikui, gydomam adekvačiomis vitamino D dozėmis.

Norint išsaugoti sveikus inkstus, reikėtų:

  • Reguliariai mankštintis. Fizinis aktyvumas greitina medžiagų apykaitą, padeda sumažinti kraujospūdį, kartu ir lėtinių inkstų ligų riziką.

  • Kontroliuoti gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Cukrinis diabetas visame pasaulyje yra pagrindinė galutinio inkstų nepakankamumo priežastis, todėl svarbu, kad sergantieji diabetu ne tik reguliariai atliktų inkstų funkcijos tyrimus, bet ir palaikytų artimą normai cukraus kiekį kraujyje.

  • Stebėti ir kontroliuoti arterinį kraujospūdį. Hipertenzija serga ne tik suaugusieji. Ja gali sirgti ir vaikai. Aukštas spaudimas yra viena iš pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių. Sergantieji arterine hipertenzija privalo stebėti ir kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą, reguliariai lankytis pas gydytoją ir vartoti paskirtus vaistus.

  • Sveikai maitintis ir palaikyti normalų kūno svorį. Tai gali padėti išvengti cukrinio diabeto, širdies ligų, nutukimo ir kitų ligų, sukeliančių inkstų pažeidimą.

  • Saikingai vartoti druską. Papildomai nesūdyti jau pagamintų patiekalų ir riboti daug druskos turinčio maisto vartojimą. Vartojant daug druskos, organizme kaupiasi skysčiai ir didėja kraujo spaudimas.

  • Vartoti pakankamai skysčių. Tai užtikrins reikiamą vandens ir druskų balansą.

  • Sureguliuoti darbo ir poilsio režimą.

  • Saikingai vartoti vaistus, kurių neskyrė gydytojas. Dažnas ir gausus vaistų nuo skausmo vartojimas gali sukelti inkstų pažeidimą.

Sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), stebėti kraujospūdį. Tai padės laiku diagnozuoti inkstų ligas. Tyrimai yra visiškai nesudėtingi ir juos gali atlikti šeimos gydytojas.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Gintarė Dapkutė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis