Išdygo karpa: ką daryti pirmiausia

 (73)
Karpos – virusų sukelta odos liga. Užsikrečiama tiesiogiai nuo jų turinčio žmogaus arba per užkrėstus daiktus, ypač jei oda pažeista.
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Laikotarpis, kol po užsikrėtimo atsiranda karpų, užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Karpų įvairovė priklauso nuo sukėlėjo rūšies, dažniausiai būna ant rankų arba kojų padų.

Būdinga:

- plokščiosios karpos – 1–5 mm skersmens pakilimai virš odos. Būna pavienių ir grupėmis, eilėmis ant pirštų, išorinės plaštakos pusės. Dažnai lygios, blizgančiu paviršiumi. Jos gali augti ant veido, ypač kaktos ir apie burną, rečiau – kitose kūno vietose;

- paprastosios karpos 2–3 mm aukščio, 1–5 mm skersmens suragėjusios, šiurkštaus paviršiaus, odos spalvos arba pilkšvi kieti dariniai. Būna nuo kelių iki kelių dešimčių, įvairaus dydžio ir kietumo. Dažniausiai atsiranda ant drėgnesnių ir šaltesnių odos vietų (pvz., rankų). Ant padų būna nedaug, bet to užtenka, kad bėgiojant ar vaikštant skaudėtų. Padų karpų viršūnė atrodo įdubusi, aplink – kietos, suragėjusios odos volelis;

- smailiagalės karpos retesnės – smulkūs rožinės ar raudonos spalvos minkšti mazgeliai burnos, lūpų srityje, apie išangę ir lytinių organų srityje.

Negydomos karpos užauga iki žirnio didumo ir didesnės, primena žiedinį kopūstą ar gaidžio skiauterę. Vaikams karpų atsiranda ten, kur oda dažnai traumuojama (ant kelių, alkūnių). Nors karpos nepavojingos, tačiau jos sukelia daug nemalonumų: trukdo kasdienei veiklai, skauda vaikštant, yra kosmetinis defektas, dėl karpų vaiką erzina bendraamžiai.

Ką daryti:

- pastebėjusios į karpą panašų darinį, kad ir vieną, pasikonsultuokite su vaiko ar odos gydytoju, t.y. neleiskite procesui išplisti;

- nepasitarusios su gydytoju, nebandykite karpų šalinti, nes tai padaryti nelengva ir gali likti stambūs randai;

- naudokitės tik tomis priemonėmis, kurias, atsižvelgus į vaiko amžių, patarė gydytojas.

Kaip išvengti:

- išmokykite bet kokio amžiaus vaiką asmens higienos taisyklių;

- vaikui skirkite atskirą rankšluostį. Kad vaikas būtų mažiau traumuojamas, broliams ir seserims taip pat skirkite atskirus rankšluosčius;

- vaikams paaiškinkite, kad jie vilkėtų tik savais drabužėliais, mūvėtų savomis kojinėmis ir batais;

- pareikalaukite iš visų šeimos narių, kad jie duše avėtų tik savomis baseinui skirtomis šlepetėmis;

- vonios kambario grindis, vonią, kriauklę nuolat dezinfekuokite (dabar įvairių dezinfekuojamųjų medžiagų galima įsigyti vaistinėse ir higienos prekių parduotuvėse);

- vaiko drabužėlius bei rankšluosčius skalbkite tik skalbiamaisiais milteliais;

- išaiškinkite vaikui, kad karpų ir kitų darinių, atsiradusių ant odos, negalima spaudyti, kasyti, krapštyti ir kitais būdais dirginti;

- vaikui suprantamai paaiškinkite, kad, pakasęs karpas, jų sukėlėją perneša į kitas kūno vietas, ir ten išauga naujos karpos, kurios jį bjauroja;

- karpomis užsikrečiama, jos greičiau plinta, kai sumažėja vaiko organizmo atsparumas. Kad taip neatsitiktų, mažinkite vaiko gyvenimo tempą, daugiau dėmesio skirkite tinkamai mitybai ir poilsiui.

Kada kreiptis į gydytoją:

- nedelsiant, jei oda apie karpas paraudo, tapo skausminga, atsirado pūlinių;

- jei per 2–3 gydymo savaites nepasiekiama norimų rezultatų;

- kai nuo vieno suaugusiojo ar vaiko užsikrėtė kiti vaikai;

- karpų pagal gydytojo patarimą nespėjate gydyti, jos vėl atsinaujina.

Po užsikrėtimo karpų sukėlėjais atsparumas nesusiformuoja, todėl jomis vaikai gali ir vėl užsikrėsti, jeigu neišmoks jų profilaktikos arba ją ignoruos.


Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.