z

Išdygo karpa: ką daryti pirmiausia

 (73)
Karpos – virusų sukelta odos liga. Užsikrečiama tiesiogiai nuo jų turinčio žmogaus arba per užkrėstus daiktus, ypač jei oda pažeista.
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Laikotarpis, kol po užsikrėtimo atsiranda karpų, užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Karpų įvairovė priklauso nuo sukėlėjo rūšies, dažniausiai būna ant rankų arba kojų padų.

Būdinga:

- plokščiosios karpos – 1–5 mm skersmens pakilimai virš odos. Būna pavienių ir grupėmis, eilėmis ant pirštų, išorinės plaštakos pusės. Dažnai lygios, blizgančiu paviršiumi. Jos gali augti ant veido, ypač kaktos ir apie burną, rečiau – kitose kūno vietose;

- paprastosios karpos 2–3 mm aukščio, 1–5 mm skersmens suragėjusios, šiurkštaus paviršiaus, odos spalvos arba pilkšvi kieti dariniai. Būna nuo kelių iki kelių dešimčių, įvairaus dydžio ir kietumo. Dažniausiai atsiranda ant drėgnesnių ir šaltesnių odos vietų (pvz., rankų). Ant padų būna nedaug, bet to užtenka, kad bėgiojant ar vaikštant skaudėtų. Padų karpų viršūnė atrodo įdubusi, aplink – kietos, suragėjusios odos volelis;

- smailiagalės karpos retesnės – smulkūs rožinės ar raudonos spalvos minkšti mazgeliai burnos, lūpų srityje, apie išangę ir lytinių organų srityje.

Negydomos karpos užauga iki žirnio didumo ir didesnės, primena žiedinį kopūstą ar gaidžio skiauterę. Vaikams karpų atsiranda ten, kur oda dažnai traumuojama (ant kelių, alkūnių). Nors karpos nepavojingos, tačiau jos sukelia daug nemalonumų: trukdo kasdienei veiklai, skauda vaikštant, yra kosmetinis defektas, dėl karpų vaiką erzina bendraamžiai.

Ką daryti:

- pastebėjusios į karpą panašų darinį, kad ir vieną, pasikonsultuokite su vaiko ar odos gydytoju, t.y. neleiskite procesui išplisti;

- nepasitarusios su gydytoju, nebandykite karpų šalinti, nes tai padaryti nelengva ir gali likti stambūs randai;

- naudokitės tik tomis priemonėmis, kurias, atsižvelgus į vaiko amžių, patarė gydytojas.

Kaip išvengti:

- išmokykite bet kokio amžiaus vaiką asmens higienos taisyklių;

- vaikui skirkite atskirą rankšluostį. Kad vaikas būtų mažiau traumuojamas, broliams ir seserims taip pat skirkite atskirus rankšluosčius;

- vaikams paaiškinkite, kad jie vilkėtų tik savais drabužėliais, mūvėtų savomis kojinėmis ir batais;

- pareikalaukite iš visų šeimos narių, kad jie duše avėtų tik savomis baseinui skirtomis šlepetėmis;

- vonios kambario grindis, vonią, kriauklę nuolat dezinfekuokite (dabar įvairių dezinfekuojamųjų medžiagų galima įsigyti vaistinėse ir higienos prekių parduotuvėse);

- vaiko drabužėlius bei rankšluosčius skalbkite tik skalbiamaisiais milteliais;

- išaiškinkite vaikui, kad karpų ir kitų darinių, atsiradusių ant odos, negalima spaudyti, kasyti, krapštyti ir kitais būdais dirginti;

- vaikui suprantamai paaiškinkite, kad, pakasęs karpas, jų sukėlėją perneša į kitas kūno vietas, ir ten išauga naujos karpos, kurios jį bjauroja;

- karpomis užsikrečiama, jos greičiau plinta, kai sumažėja vaiko organizmo atsparumas. Kad taip neatsitiktų, mažinkite vaiko gyvenimo tempą, daugiau dėmesio skirkite tinkamai mitybai ir poilsiui.

Kada kreiptis į gydytoją:

- nedelsiant, jei oda apie karpas paraudo, tapo skausminga, atsirado pūlinių;

- jei per 2–3 gydymo savaites nepasiekiama norimų rezultatų;

- kai nuo vieno suaugusiojo ar vaiko užsikrėtė kiti vaikai;

- karpų pagal gydytojo patarimą nespėjate gydyti, jos vėl atsinaujina.

Po užsikrėtimo karpų sukėlėjais atsparumas nesusiformuoja, todėl jomis vaikai gali ir vėl užsikrėsti, jeigu neišmoks jų profilaktikos arba ją ignoruos.


Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.