Išsiaiškino, kokius sužalojimus dažniausiai patiria vaikai namuose

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu Lietuvoje atlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimas tyrimą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0-6 m. imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tyrime dalyvauja 23 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, tyrimo apklausos laikotarpiu vykdę ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Respondentais pasirinkti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai/globėjai. Specialiai šiam tyrimui parengtus klausimynus užpildyti paprašė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai, vykdantys vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurams buvo išsiųsta 2090 tyrimo anketų, proporcingai jas padalinus pagal savivaldybės visuomenės sveikatos biuro aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių ikimokyklinio (0-6 m. imtinai) amžiaus vaikų skaičių. Užpildyta 85,2 proc. pateiktų anketų. Tyrimo analizei atrinktos 1505 tyrimo kriterijus atitinkančios anketos.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Atviras interviu su Rolandu ir Ieva Mackevičiais apie pirmąsias Kalėdas trise
8 vietos Lietuvoje, kur išties galima pajusti Kalėdų dvasią

Atliktos apklausos preliminariais duomenimis, sužalojimus namuose patyrė net 64,6 proc. respondentų vaikų. Statistiškai reikšmingai sužalojimus dažniau patyrė berniukai nei mergaitės. Panašus sužalojimus patyrusiųjų skaičius buvo tiek mieste, tiek kaime, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Dažniausias nurodytas ikimokyklinukų patirtas sužalojimas buvo kritimas, antras pagal dažnumą - įsipjovimas/įsidūrimas, trečioje vietoje atsidūrė nudegimas/nusiplikinimas, ketvirtas pagal dažnumą buvo užspringimas/dusimas. Mažesnę dalį sužalojimų struktūroje sudarė naminių gyvūnų sužalojimai, kaulo lūžiai ir skendimai/įkritimai į vandenį. Rečiausi sužalojimai buvo apsinuodijimas ir elektros trauma. Tėvai paminėjo ir keletą kitų sužalojimų: atsitrenkimas, nubrozdinimai/mėlynės, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai kambariniais augalais, piršto prisivėrimai, svetimkūniai akyse, ausyse, kvėpavimo takuose, raiščių patempimas, veido prasikirtimai, smegenų sutrenkimas, kosmetikos produktų ar higienos priemonių prarijimas arba patekimas į akis. Kritimus dažniausiai vaikai patyrė kieme/žaidimų aikštelėje ir kambaryje, įsipjovimo/įsidūrimo atvejai dažniausi įvyko virtuvėje ir kieme/žaidimų aikštelėje, o nudegimai/nusiplikymai daugiausia virtuvėje.

Tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad įvykio metu dažniausiai vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Tai leidžia daryti keletą prielaidų: arba tėvų priežiūra yra netinkama, arba vien tik priežiūros nepakanka norint išvengti vaikų sužalojimų namuose.

Tyrimo metu, siekiant įvertinti sužalojimų sunkumą, tėvų buvo klausiama, ar įvykus įvykiui prireikė gydytojo pagalbos ir ar teko praleisti bent vieną naktį ligoninėje. Nustatyta, kad nemaža dalis įvykusių sužalojimų buvo gana sunkūs ir prireikė medicininių intervencijų, o tai reiškia, kad šie sužalojimai kelia tam tikrą finansinę naštą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai.

Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išaiškinti, dėl kokių priežasčių įvyksta ikimokyklinukų sužalojimai namuose. Šiuo tikslu buvo vertinamas tėvų dėmesys vaikų saugai namuose. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. tėvų/globėjų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nėra įmontavę namuose langų atidarymo ribotuvų, 56 proc. nenaudoja kitokių langų atidarymą ribojančių priemonių, daugiau nei pusės respondentų namų elektros lizdai nėra izoliuoti, daugiau nei 60 proc. vaikų važinėdami dviračiu nedėvi šalmo ir daugiau nei 56 proc. vaikų tėvai leidžia žaisti su gyvūnais be suaugusiojo priežiūros. Tėvų taip pat buvo klausiama apie informacijos poreikį. Nustatyta, kad daugiau nei 44 proc. tėvų nori gauti daugiau informacijos apie vaiko saugą ir sužalojimų prevenciją.

Šiuo metu informacijos apie Lietuvos ikimokyklinukų sužalojimus namuose nėra daug. Atlikus galutinę tyrimo analizę bus galima įvertinti problemos mastą, dažniausiai nutinkančių sužalojimų pobūdį, vietą ir sunkumą, įvertinti tėvų dėmesį vaikų saugai namuose. Ši informacija bus naudinga tėvams/globėjams ir specialistams, vykdantiems ikimokyklinukų sužalojimų prevenciją. Galutinė tyrimo analizė ir detalūs tyrimo rezultatai bus pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje 2015 m. I ketvirtyje.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.

Iš lūpų į lūpas perduodamos liaudiškos priemonės nuo kosulio (3)

Prasidėjus ligų sezonui, prisimename liaudiškas priemones, kurios padeda mums kovoti su sloga, gerklės skausmu ar kosuliu. Šįkart - apie pastarąjį.

Dietologė dr. Edita Gavelienė – apie dažniausias vaikų mitybos klaidas

Nors tėvai nori palaikyti sveiką savo vaikų gyvenimo būdą, vien intensyvaus sporto ir fizinio aktyvumo nepakanka – neretai vaikams trūksta maistingųjų medžiagų.

Šeimos nuo ligų sezono bėga į šiltus kraštus

Vis daugiau šeimų renkasi atostogauti būtent rudenį ir žiemą, o nuo nemalonumų nors trumpam pasislėpti šiltuosiuose kraštuose. Apie rudens ir žiemos keliones pasakoja kelionių organizatoriaus „Kidy Tour" produkto vadovė Neringa Kurtinaitienė.

Dr. Vaidotas Urbonas: kokią košę valgyti sveikiausia (2)

Per pastaruosius metus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe ženkliai išaugo gastroezofaginio refliukso ligos atvejų.

Vaikui skauda, bet ligos nėra: interviu su psichologe, kurį rekomenduojame visiems tėvams

Interviu su psichologe Dovile Jankauskiene apie psichosomatinius sutrikimus, kuomet vaikas skundžiasi, kad jam skauda, tačiau medikai ligos neranda.

Išsamūs odontologės patarimai, kaip prižiūrėti vaikų dantis nuo gimimo

Gyd. vaikų odontologės doc. dr. Vilmos Brukienės patarimai, kaip išsaugoti sveikus vaiko dantis.

9 maisto produktai, kurie stiprina vaiko protą

Tam, kad vaikas augtų sveikas, jam reikia pilnavertės mitybos nuo mažų dienų. Ypač atkreipkite dėmesį į mokyklinio amžiaus vaikų mitybą.

Kaip suderinti sveiką vaiko mitybą ir malonumą

Nerasime vaiko, kuris nemėgtų saldumynų. Tačiau rūpestingi tėvai supranta, kad gardėsiai negerai nei figūrai, nei dantims, tačiau negi vaiką paliksi be saldumynų... Kokią rasti išeitį?

Jei ant maisto produkto parašyta „skirta vaikams“, išlikite budrūs – tai gali būti spąstai (1)

Parduotuvių lentynose dažnai išvystame maisto produktų, kurių etiketėse puikuojasi mažąjį pirkėją viliojantys spalvoti piešinukai ir net užrašai „skirta vaikams". Ar tikrai jie pagaminti kokybiškiau nei suaugusiųjų maistas ir yra palankūs vaikų sveikatai?

Kaip išrinkti vaikui batus, kurie nedarytų žalos jo pėdutei

Kiekvienas vaikas yra individualus ne tik savo pomėgiais, charakteriu, būdo savybėmis, tačiau ir savo fiziologiniais procesais.

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.