Išsiaiškino, kokius sužalojimus dažniausiai patiria vaikai namuose

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu Lietuvoje atlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimas tyrimą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0-6 m. imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tyrime dalyvauja 23 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, tyrimo apklausos laikotarpiu vykdę ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Respondentais pasirinkti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai/globėjai. Specialiai šiam tyrimui parengtus klausimynus užpildyti paprašė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai, vykdantys vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurams buvo išsiųsta 2090 tyrimo anketų, proporcingai jas padalinus pagal savivaldybės visuomenės sveikatos biuro aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių ikimokyklinio (0-6 m. imtinai) amžiaus vaikų skaičių. Užpildyta 85,2 proc. pateiktų anketų. Tyrimo analizei atrinktos 1505 tyrimo kriterijus atitinkančios anketos.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Atviras interviu su Rolandu ir Ieva Mackevičiais apie pirmąsias Kalėdas trise
8 vietos Lietuvoje, kur išties galima pajusti Kalėdų dvasią

Atliktos apklausos preliminariais duomenimis, sužalojimus namuose patyrė net 64,6 proc. respondentų vaikų. Statistiškai reikšmingai sužalojimus dažniau patyrė berniukai nei mergaitės. Panašus sužalojimus patyrusiųjų skaičius buvo tiek mieste, tiek kaime, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Dažniausias nurodytas ikimokyklinukų patirtas sužalojimas buvo kritimas, antras pagal dažnumą - įsipjovimas/įsidūrimas, trečioje vietoje atsidūrė nudegimas/nusiplikinimas, ketvirtas pagal dažnumą buvo užspringimas/dusimas. Mažesnę dalį sužalojimų struktūroje sudarė naminių gyvūnų sužalojimai, kaulo lūžiai ir skendimai/įkritimai į vandenį. Rečiausi sužalojimai buvo apsinuodijimas ir elektros trauma. Tėvai paminėjo ir keletą kitų sužalojimų: atsitrenkimas, nubrozdinimai/mėlynės, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai kambariniais augalais, piršto prisivėrimai, svetimkūniai akyse, ausyse, kvėpavimo takuose, raiščių patempimas, veido prasikirtimai, smegenų sutrenkimas, kosmetikos produktų ar higienos priemonių prarijimas arba patekimas į akis. Kritimus dažniausiai vaikai patyrė kieme/žaidimų aikštelėje ir kambaryje, įsipjovimo/įsidūrimo atvejai dažniausi įvyko virtuvėje ir kieme/žaidimų aikštelėje, o nudegimai/nusiplikymai daugiausia virtuvėje.

Tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad įvykio metu dažniausiai vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Tai leidžia daryti keletą prielaidų: arba tėvų priežiūra yra netinkama, arba vien tik priežiūros nepakanka norint išvengti vaikų sužalojimų namuose.

Tyrimo metu, siekiant įvertinti sužalojimų sunkumą, tėvų buvo klausiama, ar įvykus įvykiui prireikė gydytojo pagalbos ir ar teko praleisti bent vieną naktį ligoninėje. Nustatyta, kad nemaža dalis įvykusių sužalojimų buvo gana sunkūs ir prireikė medicininių intervencijų, o tai reiškia, kad šie sužalojimai kelia tam tikrą finansinę naštą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai.

Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išaiškinti, dėl kokių priežasčių įvyksta ikimokyklinukų sužalojimai namuose. Šiuo tikslu buvo vertinamas tėvų dėmesys vaikų saugai namuose. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. tėvų/globėjų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nėra įmontavę namuose langų atidarymo ribotuvų, 56 proc. nenaudoja kitokių langų atidarymą ribojančių priemonių, daugiau nei pusės respondentų namų elektros lizdai nėra izoliuoti, daugiau nei 60 proc. vaikų važinėdami dviračiu nedėvi šalmo ir daugiau nei 56 proc. vaikų tėvai leidžia žaisti su gyvūnais be suaugusiojo priežiūros. Tėvų taip pat buvo klausiama apie informacijos poreikį. Nustatyta, kad daugiau nei 44 proc. tėvų nori gauti daugiau informacijos apie vaiko saugą ir sužalojimų prevenciją.

Šiuo metu informacijos apie Lietuvos ikimokyklinukų sužalojimus namuose nėra daug. Atlikus galutinę tyrimo analizę bus galima įvertinti problemos mastą, dažniausiai nutinkančių sužalojimų pobūdį, vietą ir sunkumą, įvertinti tėvų dėmesį vaikų saugai namuose. Ši informacija bus naudinga tėvams/globėjams ir specialistams, vykdantiems ikimokyklinukų sužalojimų prevenciją. Galutinė tyrimo analizė ir detalūs tyrimo rezultatai bus pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje 2015 m. I ketvirtyje.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.