Išsiaiškino, kokius sužalojimus dažniausiai patiria vaikai namuose

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu Lietuvoje atlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimas tyrimą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0-6 m. imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tyrime dalyvauja 23 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, tyrimo apklausos laikotarpiu vykdę ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Respondentais pasirinkti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai/globėjai. Specialiai šiam tyrimui parengtus klausimynus užpildyti paprašė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai, vykdantys vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurams buvo išsiųsta 2090 tyrimo anketų, proporcingai jas padalinus pagal savivaldybės visuomenės sveikatos biuro aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių ikimokyklinio (0-6 m. imtinai) amžiaus vaikų skaičių. Užpildyta 85,2 proc. pateiktų anketų. Tyrimo analizei atrinktos 1505 tyrimo kriterijus atitinkančios anketos.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Atviras interviu su Rolandu ir Ieva Mackevičiais apie pirmąsias Kalėdas trise
8 vietos Lietuvoje, kur išties galima pajusti Kalėdų dvasią

Atliktos apklausos preliminariais duomenimis, sužalojimus namuose patyrė net 64,6 proc. respondentų vaikų. Statistiškai reikšmingai sužalojimus dažniau patyrė berniukai nei mergaitės. Panašus sužalojimus patyrusiųjų skaičius buvo tiek mieste, tiek kaime, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Dažniausias nurodytas ikimokyklinukų patirtas sužalojimas buvo kritimas, antras pagal dažnumą - įsipjovimas/įsidūrimas, trečioje vietoje atsidūrė nudegimas/nusiplikinimas, ketvirtas pagal dažnumą buvo užspringimas/dusimas. Mažesnę dalį sužalojimų struktūroje sudarė naminių gyvūnų sužalojimai, kaulo lūžiai ir skendimai/įkritimai į vandenį. Rečiausi sužalojimai buvo apsinuodijimas ir elektros trauma. Tėvai paminėjo ir keletą kitų sužalojimų: atsitrenkimas, nubrozdinimai/mėlynės, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai kambariniais augalais, piršto prisivėrimai, svetimkūniai akyse, ausyse, kvėpavimo takuose, raiščių patempimas, veido prasikirtimai, smegenų sutrenkimas, kosmetikos produktų ar higienos priemonių prarijimas arba patekimas į akis. Kritimus dažniausiai vaikai patyrė kieme/žaidimų aikštelėje ir kambaryje, įsipjovimo/įsidūrimo atvejai dažniausi įvyko virtuvėje ir kieme/žaidimų aikštelėje, o nudegimai/nusiplikymai daugiausia virtuvėje.

Tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad įvykio metu dažniausiai vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Tai leidžia daryti keletą prielaidų: arba tėvų priežiūra yra netinkama, arba vien tik priežiūros nepakanka norint išvengti vaikų sužalojimų namuose.

Tyrimo metu, siekiant įvertinti sužalojimų sunkumą, tėvų buvo klausiama, ar įvykus įvykiui prireikė gydytojo pagalbos ir ar teko praleisti bent vieną naktį ligoninėje. Nustatyta, kad nemaža dalis įvykusių sužalojimų buvo gana sunkūs ir prireikė medicininių intervencijų, o tai reiškia, kad šie sužalojimai kelia tam tikrą finansinę naštą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai.

Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išaiškinti, dėl kokių priežasčių įvyksta ikimokyklinukų sužalojimai namuose. Šiuo tikslu buvo vertinamas tėvų dėmesys vaikų saugai namuose. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. tėvų/globėjų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nėra įmontavę namuose langų atidarymo ribotuvų, 56 proc. nenaudoja kitokių langų atidarymą ribojančių priemonių, daugiau nei pusės respondentų namų elektros lizdai nėra izoliuoti, daugiau nei 60 proc. vaikų važinėdami dviračiu nedėvi šalmo ir daugiau nei 56 proc. vaikų tėvai leidžia žaisti su gyvūnais be suaugusiojo priežiūros. Tėvų taip pat buvo klausiama apie informacijos poreikį. Nustatyta, kad daugiau nei 44 proc. tėvų nori gauti daugiau informacijos apie vaiko saugą ir sužalojimų prevenciją.

Šiuo metu informacijos apie Lietuvos ikimokyklinukų sužalojimus namuose nėra daug. Atlikus galutinę tyrimo analizę bus galima įvertinti problemos mastą, dažniausiai nutinkančių sužalojimų pobūdį, vietą ir sunkumą, įvertinti tėvų dėmesį vaikų saugai namuose. Ši informacija bus naudinga tėvams/globėjams ir specialistams, vykdantiems ikimokyklinukų sužalojimų prevenciją. Galutinė tyrimo analizė ir detalūs tyrimo rezultatai bus pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje 2015 m. I ketvirtyje.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Lauko darželio specialistai atskleidžia, kaip rengti vaikus, kad jie nesušaltų

Sniego ir lietaus kelnės – tokias frazes greitai išmoksta gryname ore didžiąją laiko dalį praleidžiantys Lauko darželio vaikai. Du arba trys sluoksniai drabužių, tinkamai parinkti audiniai – ir galima saugiai dūkti sniege ar taškytis po balas. Kelios paprastos sluoksniavimo taisyklės vaikams padeda nesušalti lauke ir neperkaisti įėjus į patalpą.

Kaip per šalčius tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja, kaip elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau paveiktų įprastą gyvenimą ir netaptų nelaimės priežastimi.

Gydytojo patarimai, kaip rinktis arbatą vaikui

Vaikų ligų gydytojo Algimanto Vingro patarimai, kokios turi būti patiems mažiausiems vaikams skirtos vaistažolių arbatos.

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.