Išsiaiškino, kokius sužalojimus dažniausiai patiria vaikai namuose

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu Lietuvoje atlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimas tyrimą.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0-6 m. imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tyrime dalyvauja 23 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, tyrimo apklausos laikotarpiu vykdę ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Respondentais pasirinkti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai/globėjai. Specialiai šiam tyrimui parengtus klausimynus užpildyti paprašė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai, vykdantys vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurams buvo išsiųsta 2090 tyrimo anketų, proporcingai jas padalinus pagal savivaldybės visuomenės sveikatos biuro aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių ikimokyklinio (0-6 m. imtinai) amžiaus vaikų skaičių. Užpildyta 85,2 proc. pateiktų anketų. Tyrimo analizei atrinktos 1505 tyrimo kriterijus atitinkančios anketos.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Atviras interviu su Rolandu ir Ieva Mackevičiais apie pirmąsias Kalėdas trise
8 vietos Lietuvoje, kur išties galima pajusti Kalėdų dvasią

Atliktos apklausos preliminariais duomenimis, sužalojimus namuose patyrė net 64,6 proc. respondentų vaikų. Statistiškai reikšmingai sužalojimus dažniau patyrė berniukai nei mergaitės. Panašus sužalojimus patyrusiųjų skaičius buvo tiek mieste, tiek kaime, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Dažniausias nurodytas ikimokyklinukų patirtas sužalojimas buvo kritimas, antras pagal dažnumą - įsipjovimas/įsidūrimas, trečioje vietoje atsidūrė nudegimas/nusiplikinimas, ketvirtas pagal dažnumą buvo užspringimas/dusimas. Mažesnę dalį sužalojimų struktūroje sudarė naminių gyvūnų sužalojimai, kaulo lūžiai ir skendimai/įkritimai į vandenį. Rečiausi sužalojimai buvo apsinuodijimas ir elektros trauma. Tėvai paminėjo ir keletą kitų sužalojimų: atsitrenkimas, nubrozdinimai/mėlynės, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai kambariniais augalais, piršto prisivėrimai, svetimkūniai akyse, ausyse, kvėpavimo takuose, raiščių patempimas, veido prasikirtimai, smegenų sutrenkimas, kosmetikos produktų ar higienos priemonių prarijimas arba patekimas į akis. Kritimus dažniausiai vaikai patyrė kieme/žaidimų aikštelėje ir kambaryje, įsipjovimo/įsidūrimo atvejai dažniausi įvyko virtuvėje ir kieme/žaidimų aikštelėje, o nudegimai/nusiplikymai daugiausia virtuvėje.

Tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad įvykio metu dažniausiai vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Tai leidžia daryti keletą prielaidų: arba tėvų priežiūra yra netinkama, arba vien tik priežiūros nepakanka norint išvengti vaikų sužalojimų namuose.

Tyrimo metu, siekiant įvertinti sužalojimų sunkumą, tėvų buvo klausiama, ar įvykus įvykiui prireikė gydytojo pagalbos ir ar teko praleisti bent vieną naktį ligoninėje. Nustatyta, kad nemaža dalis įvykusių sužalojimų buvo gana sunkūs ir prireikė medicininių intervencijų, o tai reiškia, kad šie sužalojimai kelia tam tikrą finansinę naštą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai.

Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išaiškinti, dėl kokių priežasčių įvyksta ikimokyklinukų sužalojimai namuose. Šiuo tikslu buvo vertinamas tėvų dėmesys vaikų saugai namuose. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. tėvų/globėjų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nėra įmontavę namuose langų atidarymo ribotuvų, 56 proc. nenaudoja kitokių langų atidarymą ribojančių priemonių, daugiau nei pusės respondentų namų elektros lizdai nėra izoliuoti, daugiau nei 60 proc. vaikų važinėdami dviračiu nedėvi šalmo ir daugiau nei 56 proc. vaikų tėvai leidžia žaisti su gyvūnais be suaugusiojo priežiūros. Tėvų taip pat buvo klausiama apie informacijos poreikį. Nustatyta, kad daugiau nei 44 proc. tėvų nori gauti daugiau informacijos apie vaiko saugą ir sužalojimų prevenciją.

Šiuo metu informacijos apie Lietuvos ikimokyklinukų sužalojimus namuose nėra daug. Atlikus galutinę tyrimo analizę bus galima įvertinti problemos mastą, dažniausiai nutinkančių sužalojimų pobūdį, vietą ir sunkumą, įvertinti tėvų dėmesį vaikų saugai namuose. Ši informacija bus naudinga tėvams/globėjams ir specialistams, vykdantiems ikimokyklinukų sužalojimų prevenciją. Galutinė tyrimo analizė ir detalūs tyrimo rezultatai bus pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje 2015 m. I ketvirtyje.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.