Įvertino vaikų maitinimą Kauno ugdymo įstaigose

 (3)
Apsilankius keliuose Kauno valstybiniuose darželiuose ir pradinėse mokyklose, įvertinta vaikų mityba – nustatyti pranašumai ir trūkumai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mityba nėra vien maistas. Tai apima ir gaminimo būdą, ir naudojamus produktus, ir valgymo dažnumą, ir gėrimus. Todėl lankantis ugdymo įstaigose ne tik ragauti tiekiami patiekalai, bet ir kalbėtasi su auklėtojomis, virėjomis, kitu personalu, apžiūrėta maisto ruošimo ir laikymo įranga. „Ne vienoje ugdymo įstaigos virtuvėje yra tausojančių patiekalų gaminimo prietaisų – konvekcinių krosnių ir garų puodų, – pasakoja R. Bogušienė. – Tausojantys valgiai sudaro ne mažiau kaip pusę į pietų valgiaraščius įtrauktų karštųjų patiekalų.

Vaikai maitinami pagal iš anksto sudarytus valgiaraščius, ikimokyklinio amžiaus vaikams nesudaromos sąlygos užkandžiauti, kurie maitinimai ne mažiau 3 kartus per dieną, tuo tarpu pradinėse mokyklose vaikams ruošiamas tik šiltas pietų valgis. Didžioji dalis vaikų pietus valgo mokyklos valgyklose, o užkandžius per pertraukas nusiperka mokykloje. Jie perka bandeles, sausainius, vaflius, batonėlius, saldžius gėrimus, tačiau gali rinktis ir vandenį bei vaisių asorti. Kas lemia, kad vaikai pasirinktų sveikatai palankesnį užkandį, kad valgytų reguliariai, o ne užkandžiautų nuolat?

Pradinėse mokyklose turėtų būti sveikatai palankesnių užkandžių, vaikai turi būti ne tik supažindinami su mitybos piramide, bet valgyklose neturėtų būti parduodami – saldūs, menkaverčiai užkandžiai, kurie yra piramidės viršuje, - pastebi mitybos specialistė R. Bogušienė. Tik ugdydami vaikų sąmoningumą ir suvokimą apie mitybą pasieksime, kad vaikai prastą maistą atmes, o rinksis pilnavertį.

Patiekalai atitinka privalomuosius reikalavimus, maistas ruošiamas šviežiai, tiekiamas reguliariai tuo pačiu metu. „Ragaudama nejutau per daug cukraus ar druskos, – pasakoja maisto technologė. – Be to, smagu tai, kad darželiuose griežtai laikomasi higienos reikalavimų – rankas vaikučiai plauna grįžę iš lauko, prieš sėsdami prie stalo."

Patiekalų įvairovė, R. Bogušienės teigimu, gana didelė – toks pats valgis neduodamas dažniau nei kartą per savaitę, bet dažnu atveju, maisto produktų grupė ta pati – bulvės, mėsa, kvietiniai miltai. Ugdymo įstaigose pagrindinis pietų valgis iš mėsos, pavyzdžiui, per 20 dienų vaikai tik 2 dienas vietoj mėsos valgių gauna pieno produktų gaminius. „Dažniau riebi mėsa keičiama į liesą, ikimokyklinio ugdymo įstaigose rūkyti mėsos gaminiai nėra tiekiami. Karštame pietų patiekale paprastai yra daug baltymų ir angliavandenių, tik baltymai iš augalinės kilmės produktų yra retenybė", – vardija mitybos specialistė. Daugelyje aplankytų ugdymo įstaigų pusryčiams tiekiamos košės, bent vieną kartą per dieną vaikai valgo šviežias daržoves bei vaisius. „Sveikatai palankūs valgymo įpročiai turėtų būti formuojami ir namuose", – teigia R. Bogušienė. Vis dėlto, jos teigimu, dar reikia pasistengti, kad mūsų atžalos gautų sveiką maistą, o mityba būtų visavertė ir subalansuota.

Valgiaraštis alergiškiems vaikams retenybė?

Pasak mitybos specialistės, kai kuriose ugdymo įstaigose valgiaraščiai pritaikyti alergiškiems vaikams. „To daugelyje darželių ir mokyklų trūksta, – įsitikinusi R. Bogušienė. – Specialus valgiaraštis – didelis žingsnis vaikų sveikatos labui. Patiekalai ir mitybos sistema turi būti pritaikyti ir tam tikro maisto ar medžiagų netoleruojantiems, alergiškiems mažamečiams. Deja, retoje ugdymo įstaigoje taikomas toks maitinimas." Kodėl daugelis mūsų šalies ugdymo įstaigų nesirūpina mažamečių ir paauglių gerove? „Problema, greičiausiai, ta, kad tokio valgiaraščio sudarymas yra gana sudėtingas procesas, nes vaikai netoleruoja ar yra alergiški skirtingiems maisto produktams, – pasakoja specialistė. – Klaidų neišvengta ir aplankytose Kauno ugdymo įstaigose. Pastebėjau, kad alergiškiems vaikams vakarienei dešrelės tiekiamos vietoj skrylių, vadinasi, jie net du kartus per dieną gauna mėsos. Be to, ji yra perdirbta.

Pasaulio sveikatos organizacija mėsą rekomenduoja valgyti ne daugiau 3 kartus per savaitę. Aš taip pat palaikau šią poziciją ir manau bent du kartus per savaitę vaikams gyvūninės kilmės baltymai turėtų būti keičiami – augaliniais, ankštinių kultūrų patiekalais." „Blogai tai, kad vyrauja tų pačių maisto produktų grupės, pavyzdžiui, bulvės, balti miltai, pieno gaminiai. Paprastai keičiama tik patiekalo rūšis. Tai nedera su sveikos mitybos principu – įvairumu", – pastebėjimus išsako R. Bogušienė.

Išlikęs tarybinis prieskonis

Lankydamasi Kauno ugdymo įstaigose R. Bogušienė ragavo vaikams tiekiamo maisto. „Gerai tai, kad patiekaluose nebuvo nei per daug cukraus, nei per daug druskos ar riebalų, – džiaugiasi maisto technologė. – Vis dėlto valgiai nėra šiuolaikiški. Maistas patiekiamas nepatraukliai, išlikęs tarybinis prieskonis, valgiai nėra spalvingi, dažnai pridegę ar pervirę, nenaudojama maisto gardinimui – prieskoninės žolelės (raudonėlis, čiobrelis, rozmarinas ir pan.). „Ne tik pietų patiekalai, bet apskritai visi valgiai turi būti gaminami laikantis tausojančių gamybos principų, tai yra virtas garuose, troškintas ir pan. Nors pagal visą tausojančios gamybos apibrėžtį - virtos dešrelės ir cepelinai su mėsa bus tausojantis patiekalas, nors nepasižymi palankumu sveikatai. Patiekalai negali būti prikepę, pridegę ar pervirti – svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė ir siekiama, kad nesusidarytų žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų", – pataria maisto technologė.

Įvertino vaikų maitinimą Kauno ugdymo įstaigose
© Asmeninio albumo nuotr.

Taip pat specialistės teigimu, derėtų atkreipti dėmesį į naudojamus riebalus. „Jie yra rafinuoti. Tokie nėra palankūs vaiko sveikatai. Juos derėtų pakeisti ypač grynu alyvuogių aliejumi ar kitais augaliniais nerafinuotais riebalais", – pataria R. Bogušienė. Na, o gėrimai taip pat ne tokie, kokie yra palankūs vaiko sveikatai. Visi tiekiami pusryčiams, pietums ir vakarienei, yra saldūs, nors ir atitinka vaikų maitinimo aprašo reikalavimus ir neviršija 5 g/100 gramų gėrimo. „Geriausiai vaikams duoti gryno vandens. Žiemą tinkamiausias pasirinkimas – nesaldinta žolelių arbata", – sako maisto technologė. „Didelė problema ta, kad nėra aiškios sistemos, kuria galėtų vadovautis ne tik ugdymo įstaigų personalas, virėjos, bet ir tėveliai, – sako mitybos specialistė. – Labai dažnai girdime debatus apie lytinį vaikų švietimą. Sutinku, kad tai labai svarbu, bet, esu įsitikinusi, kad ne mažiau svarbu mokyti vaikus ir juos supančius suaugusiuosius tinkamai maitintis. Jau darželiuose (1–2 kartus per savaitę) mažamečiai turėtų būti mokomi sveikatai palankios mitybos pagrindų (ką, kaip ir kiek valgyti)."

Ar trūksta vaisių ir daržovių?

Darželiuose ir pradinėse mokyklose, kur lankėsi mitybos specialistė, visos dienos šviežių daržovių ir vaisių norma yra 140 g - 200 g vaikui, nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną sukrimsti bent 400 g įvairiausių žalumynų. „Vaikams švieži vaisiai dažniausiai duodami tik pietums, nors jų reikia kiekvieno valgymo metu, – pastebi R. Bogušienė. – Kad augtų sveiki, organizmui nestigtų mineralinių medžiagų ir vitaminų, mažamečiai bent tris kartus per dieną turėtų valgyti šviežias daržoves ir vaisius." Prėską maisto skonį, anot R. Bogušienės, reikėtų pagyvinti įvairiomis mūsų šalyje užaugusiomis prieskoninėmis žolelėmis, o ne druska ar cukrumi. „Ne tik bus gardu, bet ir palanku sveikatai", – tikina mitybos ekspertė.

Dažnas vakarienės patiekalas darželiuose skryliai – greiti angliavandeniai. Praėjus vos valandai mažametis vėl būna alkanas. Štai ir atskleista paslaptis, kodėl vaikučiai grįžę namo iš karto nori valgyti.
Raminta BOGUŠIENĖ

Kalbant apie grūdines kultūras, reikėtų paminėti ir miltinius valgius. Tokių, pasak maisto technologės, aplankytose ugdymo įstaigoje daugoka ir dažnu atveju sutinkama tik rafinuotų kvietinių miltų gaminiai. O kur visaverčiai grūdai? Sakote, vaikai nemėgsta viso grūdo miltų, o gal nemokame jų paruošti? Praturtinkime blynus bent viso grūdo miltais ir įdėkime ciberžolės, kuri tamsesnę miltų spalvą pakeis ryškiai geltona. „Prie sriubos mažamečiams neretai duodama baltos duonos, kurios suvalgęs ne vienas jau nebenori nei raugintų kopūstų, nei vaisių, – sako R. Bogušienė. – Manau, sriubą reikėtų valgyti be jokios duonos. Svarbu prisiminti, kad vaiko skrandis daug mažesnis už suaugusiojo, todėl retas po sriubos su duona dar ko nors norės."

Tėveliai patenkinti maitinimu

Dažnas vakarienės patiekalas darželiuose skryliai – greiti angliavandeniai. „Praėjus vos valandai mažametis vėl būna alkanas. Štai ir atskleista paslaptis, kodėl vaikučiai grįžę namo iš karto nori valgyti", – šypteli mitybos specialistė.

Aplankytose Kauno ugdymo įstaigose patiekiamas maistas nėra gausus skaidulinių medžiagų. Dėl to, R. Bogušienės teigimu, gali sutrikti vaikų virškinimas. Tėveliai stipriai sunerimsta, kai vaikučiams dėl maisto saugos, t.y. mikrobiologinės taršos, pavyzdžiui, salmoneliozės, ištinka stiprūs negalavimai, tačiau retas atkreipia dėmesį, jei vaikas valgydamas bulvinius, miltinius patiekalus ugdymo įstaigose nesituština kiekvieną dieną, ar tai nėra sveikatos sutrikimas – retoriškai klausia mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Patiekaluose taip pat nėra daug kitų vertingų maistinių medžiagų (riebalų rūgščių, vitaminų ir pan.). Tai gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus. Tačiau dauguma tėvelių patenkinti maitinimu ugdymo įstaigose. Sako: „Jūs nematote, kad kitur vaikai maitinimai sausu daviniu..."

„Tačiau mums turėtų rūpėti labiau tai ką ir kaip darome mes, o ne kaip netinkamai elgiasi kiti, tai, kad vaikai būtų sveikesni ir valgytų sveikatai palankesnį maistą, kad nuo mažumės būtų formuojami taisyklingi mitybos įpročiai. Nebūtina žvalgytis į tuos, kurie mums negali būti pavyzdžiu – tapkime pavyzdžiu jiems, – skatina R. Bogušienė – Ne paslaptis, kad kuo labiau žmonės serga, tuo labiau farmacininkai klesti. Suaugusieji turėtų pasistengti, kad jaunoji karta gyventų ilgiau ir kokybiškiau. Siekiame ne tik mokyti visą ugdymo įstaigos bendruomenę, bet ir sudaryti sąlygas vaikams pasirinkti sveikatai palankų maistą namuose, mokyklose bei darželiuose."

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Šiemet per pusmetį užregistruota daugiau susirgimų pneumokokine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas pneumokokine infekcija padidėjo beveik 40 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Rūkote ir turite vaikų? – Tuomet turėtumėte suklusti

Ne paslaptis, kad pasyvus rūkymas, arba kitaip – kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai.

7 klausimai mitybos specialistei apie ledus ir firminis naminių ledų receptas

„Ledų sezonas“ tęsiasi, ir daugeliui tėvų kyla klausimų: kiek ir kokių ledų galima per dieną suvalgyti vaikui? Ar jis neperšals, jei juos valgys kasdien?

Kirmėlės gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų: kaip apsaugoti vaikus

Tikimybė užsikrėsti kirmėlėmis ypač padidėja šiltuoju sezonu, kuomet vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje, nepaisydami kai kurių tėvų įspėjimų, tokių kaip „nusiplauk rankas po žaidimų kieme" ar „nevalgyk neplautų vaisių ir daržovių".

9 mėgstamiausios lietuvių uogos ir jų gydomosios savybės

Miškai ir sodai sunokino įvairiausių uogų. Vasarą vaikai jas valgo rieškučiomis. Kokių gerųjų savybių turi mėgstamiausios lietuvių uogos?

Žinomos moterys atskleidė savo šeimų sveikos mitybos paslaptis (1)

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam.

Kada nereikia mokėti už vaikų dantų gydymą? (2)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Padidėję limfmazgiai vaikui – ar verta sunerimti?

Padidėję limfmazgiai vaikui – pakankamai dažna, ankstyvoje vaikystėje pasitaikanti problema.

Medikai pataria, ką daryti įsisiurbus erkei (27)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kaip elgtis, jei įsisiurbia erkė.

8 mitybos specialistės patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią vaiko apkūnumui (3)

Vaikų sveikata, valgymo įpročiai ir kūno linijos priklauso tik nuo tėvų, nors apkūnių vaikų tėvai dažnai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis. Dietologai pataria patyrinėti savo valgymo įpročius ir nebedaryti svarbiausių klaidų, kurios tukina jūsų atžalas.

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje

Užsienyje su atžalomis atostogaujančios šeimos vasarą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai dažniausiai kenčia nuo žarnyno virusų, ūmių peršalimų, alerginių reakcijų ir traumų.

Ką reikia žinoti perkant uogas?

Kas dažnam lietuviui svarbiausia renkantis uogas? Žinoma, kad kilmė. Labai dažnai turguje pardavėjų klausiama – lietuviškos ar lenkiškos braškės? Bet ar tik tai svarbu renkantis uogas? „Sveikatai palankus" eksperčių komanda pataria vartotojams atkreipti dėmesį į daugiau kriterijų.

Braškių ir žemuogių savybės, apie kurias girdėjo ne visi (5)

Braškes ir žemuoges mėgstame daugelis, o ar žinote, kokių tiksliai naudingųjų medžiagų jose yra ir nuo kada galima pasmaližiauti vaikams?

Skaniosios uogos, apie kurių naudą žino ne visi (+RECEPTAS) (3)

Šiuo metu soduose rausta trešnės ir vyšnios. Kokių naudingųjų savybių jos turi?