Jelena Tulčina: dėl rudenį vaikus kamuojančių ligų kalti ne darželiai ar blogas oras

 (15)
Kiekvieno rudens vaikų tėveliai laukia susiėmę už galvų - ne paslaptis, kad vos išleidus mažuosius į darželius, pradeda kabintis įvairios ligos.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Nors neretai dėl to kaltiname atvėsusius orus ar kitus vaikus, kurie atneša virusus, viskas nėra taip paprasta.

„Darželyje pasigauta liga yra tik paskutinis lašas, kuris paguldo vaiką į patalą. Pripažinkime, kai kurie vaikai neserga beveik niekada, nors vaikšto į tas pačias vietas, kaip ir kiti. Viskas priklauso nuo mažylio imuninės sistemos,“ – sako gydytoja kardiologė Jelena Tulčina.

Kiekvienas gimdami atsinešame savo imunitetą. Vieniems jis duotas silpnesnis, kiti yra stipresni iš prigimties. Kyla klausimas, ar tai – loterija, ar vis dėlto galime kažką padaryti, kad vaikelis į pasaulį ateitų stipresnis.

„Viskas priklauso nuo to, kaip maitinasi mama, kol įsčiose nešioja kūdikėlį. Jei mamos maistas netinkamas jos imunitetui, jos organizmas užsiteršia toksinais, kuriuos krauju ji iš karto perduoda vaikui. Taip dar negimęs kūdikėlis jau turi užslėptą alergiją vienam ar kitam maisto produktui. Vėliau svarbios ir medžiagos, kurias mažylis gauna su mamos pienu, o tuomet – ir tai, prie kokio maistelio jis pratinamas nuo mažumės," – sako „Žvėryno natūralios medicinos centro" specialistė J. Tulčina.

Matematika paprasta - į organizmą patekus imuninei sistema netinkančiam maistui, baltieji kraujo kūneliai, kurie turėtų kovoti su virusais, bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, puola netinkamus produktus.

„Baltieji kraujo kūneliai žūsta, iš jų išsiskiria toksiški fermentai, kurie pasklinda po organizmą ir sukelia uždegiminius procesus. Tuomet anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo imuninės sistemos stiprumo, pasireiškia lėtinių ligų simptomai," - perspėja mitybos specialistė.

Gydytoją neramina tai, kad vietoje to, kad ieškotume būdų, kaip nenusilpninti imuninės sistemos, susitelkiame į jos stiprinimą jau po laiko. „Reikia kreipti dėmesį ne į vis naujus atsirandančius vaistus, o į maistą, kurį dedame sau į burną. Tik tėveliai gali padėti vaikui stiprinti imunitetą ir nesirgti. Vietoje to, kad vėliau gydytume pasekmes, pradėkime nuo priežasčių," - perspėja gydytoja J. Tulčina.

Mitybos specialistė gana paprastai paaiškina, kodėl atvėsus orams ir išvedus mažylius į darželius, jie suserga. „Imuninė sistema silpsta, organizme atsiranda daug toksinų, žarnyne gaminasi daug gleivių, temperatūra jame mažėja.

Problema ne ta, kad šalta aplink, bėda, kad organai patys nustoja šildytis. Taip pat žarnyne, kuriame atsiranda nesuvirškintas maistas, gaminasi daug gleivių, toksinų, kurie nuodija kraują ir tuomet jie ieško, kur apsivalyti. Storojo žarnyno imuninis audinys išklotas tomis pačiomis ląstelėmis, kaip ir nosiaryklės, todėl jei matote smarkiai sloguojantį vaiką, didelė tikimybė, kad pirminė problema - žarnyne.

Dažnai besikartojant tonzilitams, siūloma išoperuoti svarbų imuninės sistemos organą. Visai nepagrįstai - jis reikalingi mums, kaip barjeras, kad infekcija neplistų į bronchus.
Jelena TULČINA

Apsivalymo procesai gali vykti ne tik per nosį, bet ir per gerklę. Pradeda augti adenoidai, vaikui sunku kvėpuoti, prasideda infekcija, uždegimas, paburksta tonzilės, atsiranda pūliniai skausmai ir temperatūra," - liūdną paveikslėlį piešia gydytoja. Deja, bet standartiškai dažnai besikartojantiems tonzilitams, siūloma išoperuoti svarbų imuninės sistemos organą. „Visai nepagrįstai - jis reikalingi mums, kaip barjeras, kad infekcija neplistų į bronchus. Šalia dar skiriami antibiotikai, imuninę sistemą neva stiprinantys preparatai, vaikai nevedami į darželį, mamos nedirba, o vos vaikui sugrįžus į ugdymo įstaigą viskas vėl kartojasi," - sako J. Tulčina.

Jos teigimu, virusas ar infekcija būna tik paskutinis lašas užteršto vidaus ir nusilpusios imuninės sistemos fone. Tai nėra ligos priežastis, o tik faktorius, nuspaudžiantis gaiduką. Problema - ta, kaip stipriai jau būna užterštas vaiko organizmas.

„Patarimas yra vienas ir paprastas. Deja, bet recepto, kuris tiktų mums visiems nėra. Esame skirtingi ir unikalūs, todėl mūsų organizmui tinka ar kenkia skirtingi produktai. Nevalgant tų produktų, kurie netinka imuninei sistemai, baltieji kraujo kūneliai pagaliau vėl sugrįš prie kovos su virusais, bakterijom ir vėžinėm ląstelėm ir galės saugoti mūsų organizmą, vietoje to, kad stengtųsi kariauti su tuo, ką patys pasirinkome įsidėti į burną".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.

„Slapti pirkėjai“ ragaus ne tik ligoniams, bet ir darželinukams bei mokiniams tiekiamo maisto

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrins ne tik ligoniams, bet ir mokiniams tiekiamą maistą.

Arbatos kūdikiams ir mažyliams, kad jie augtų sveiki

Pasitelkus žinomo Lietuvos pediatro doc. Algimanto Vingro žinias bei patirtį, sukurtos kūdikiams ir mažyliams subalansuotos, specialios receptūros GURGIO, PUKSIO, KNIURKIO, ŽVARBIO arbatėlės.

Kur ir kaip tinkamai laikyti vaistus namuose

Vonios spintelėje. Miegamajame, komodoje prie lovos. Viename iš virtuvėje esančių stalčių. Dėžutėje ant lentynos. Tai - kelios dažniausios vietos, kur žmonės laiko vaistus. Tačiau vaistai - ne saldainiai, kad juos būtų galima laikyti bet kur, bet kaip, bet kokiomis sąlygomis. Ką vertėtų žinoti?

Kai vaiko organizmui ima trūkti skysčių

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojamos nuo gilios senovės. Ir nors mokslui nuolat tobulėjant sukuriama vis efektyvesnių vaistų, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.

„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai.