Jelena Tulčina: dėl rudenį vaikus kamuojančių ligų kalti ne darželiai ar blogas oras

 (15)
Kiekvieno rudens vaikų tėveliai laukia susiėmę už galvų - ne paslaptis, kad vos išleidus mažuosius į darželius, pradeda kabintis įvairios ligos.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Nors neretai dėl to kaltiname atvėsusius orus ar kitus vaikus, kurie atneša virusus, viskas nėra taip paprasta.

„Darželyje pasigauta liga yra tik paskutinis lašas, kuris paguldo vaiką į patalą. Pripažinkime, kai kurie vaikai neserga beveik niekada, nors vaikšto į tas pačias vietas, kaip ir kiti. Viskas priklauso nuo mažylio imuninės sistemos,“ – sako gydytoja kardiologė Jelena Tulčina.

Kiekvienas gimdami atsinešame savo imunitetą. Vieniems jis duotas silpnesnis, kiti yra stipresni iš prigimties. Kyla klausimas, ar tai – loterija, ar vis dėlto galime kažką padaryti, kad vaikelis į pasaulį ateitų stipresnis.

„Viskas priklauso nuo to, kaip maitinasi mama, kol įsčiose nešioja kūdikėlį. Jei mamos maistas netinkamas jos imunitetui, jos organizmas užsiteršia toksinais, kuriuos krauju ji iš karto perduoda vaikui. Taip dar negimęs kūdikėlis jau turi užslėptą alergiją vienam ar kitam maisto produktui. Vėliau svarbios ir medžiagos, kurias mažylis gauna su mamos pienu, o tuomet – ir tai, prie kokio maistelio jis pratinamas nuo mažumės," – sako „Žvėryno natūralios medicinos centro" specialistė J. Tulčina.

Matematika paprasta - į organizmą patekus imuninei sistema netinkančiam maistui, baltieji kraujo kūneliai, kurie turėtų kovoti su virusais, bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, puola netinkamus produktus.

„Baltieji kraujo kūneliai žūsta, iš jų išsiskiria toksiški fermentai, kurie pasklinda po organizmą ir sukelia uždegiminius procesus. Tuomet anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo imuninės sistemos stiprumo, pasireiškia lėtinių ligų simptomai," - perspėja mitybos specialistė.

Gydytoją neramina tai, kad vietoje to, kad ieškotume būdų, kaip nenusilpninti imuninės sistemos, susitelkiame į jos stiprinimą jau po laiko. „Reikia kreipti dėmesį ne į vis naujus atsirandančius vaistus, o į maistą, kurį dedame sau į burną. Tik tėveliai gali padėti vaikui stiprinti imunitetą ir nesirgti. Vietoje to, kad vėliau gydytume pasekmes, pradėkime nuo priežasčių," - perspėja gydytoja J. Tulčina.

Mitybos specialistė gana paprastai paaiškina, kodėl atvėsus orams ir išvedus mažylius į darželius, jie suserga. „Imuninė sistema silpsta, organizme atsiranda daug toksinų, žarnyne gaminasi daug gleivių, temperatūra jame mažėja.

Problema ne ta, kad šalta aplink, bėda, kad organai patys nustoja šildytis. Taip pat žarnyne, kuriame atsiranda nesuvirškintas maistas, gaminasi daug gleivių, toksinų, kurie nuodija kraują ir tuomet jie ieško, kur apsivalyti. Storojo žarnyno imuninis audinys išklotas tomis pačiomis ląstelėmis, kaip ir nosiaryklės, todėl jei matote smarkiai sloguojantį vaiką, didelė tikimybė, kad pirminė problema - žarnyne.

Dažnai besikartojant tonzilitams, siūloma išoperuoti svarbų imuninės sistemos organą. Visai nepagrįstai - jis reikalingi mums, kaip barjeras, kad infekcija neplistų į bronchus.
Jelena TULČINA

Apsivalymo procesai gali vykti ne tik per nosį, bet ir per gerklę. Pradeda augti adenoidai, vaikui sunku kvėpuoti, prasideda infekcija, uždegimas, paburksta tonzilės, atsiranda pūliniai skausmai ir temperatūra," - liūdną paveikslėlį piešia gydytoja. Deja, bet standartiškai dažnai besikartojantiems tonzilitams, siūloma išoperuoti svarbų imuninės sistemos organą. „Visai nepagrįstai - jis reikalingi mums, kaip barjeras, kad infekcija neplistų į bronchus. Šalia dar skiriami antibiotikai, imuninę sistemą neva stiprinantys preparatai, vaikai nevedami į darželį, mamos nedirba, o vos vaikui sugrįžus į ugdymo įstaigą viskas vėl kartojasi," - sako J. Tulčina.

Jos teigimu, virusas ar infekcija būna tik paskutinis lašas užteršto vidaus ir nusilpusios imuninės sistemos fone. Tai nėra ligos priežastis, o tik faktorius, nuspaudžiantis gaiduką. Problema - ta, kaip stipriai jau būna užterštas vaiko organizmas.

„Patarimas yra vienas ir paprastas. Deja, bet recepto, kuris tiktų mums visiems nėra. Esame skirtingi ir unikalūs, todėl mūsų organizmui tinka ar kenkia skirtingi produktai. Nevalgant tų produktų, kurie netinka imuninei sistemai, baltieji kraujo kūneliai pagaliau vėl sugrįš prie kovos su virusais, bakterijom ir vėžinėm ląstelėm ir galės saugoti mūsų organizmą, vietoje to, kad stengtųsi kariauti su tuo, ką patys pasirinkome įsidėti į burną".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip per šalčius tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja, kaip elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau paveiktų įprastą gyvenimą ir netaptų nelaimės priežastimi.

Gydytojo patarimai, kaip rinktis arbatą vaikui

Vaikų ligų gydytojo Algimanto Vingro patarimai, kokios turi būti patiems mažiausiems vaikams skirtos vaistažolių arbatos.

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Vaikų ligos ir tėvų baimės: gydytojos mintys, į kurias verta įsiklausyti

Nuolat tenka girdėti tėvus sakant – „aš bijau…“, „bijome, kad „nenusileistų žemyn“ kosulys“, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų ar apskritai „bijome, kad vaikui gali kažkas bloga atsitikti“. Regis baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas.