J.Valiulienė: kai kurias vaikų ligas reikia gydyti ne vaistais

Daugumai tėvų yra pažįstamos situacijos, kuomet vaikai dažnai serga ligomis nepasiduodančiomis medikamentiniam gydymui. Nuolatinis kosulys, bronchinė astma, enurezė, alergija, galvos, pilvo ar skrandžio skausmai - tarsi šių laikų Dievo rykštė, varanti į neviltį tėvus, vaikus ir pačius medikus. „Su kiekviena diena vartojamų vaistų kiekis  didėja, tėvai guodžiasi, jog visos ligos bus „išaugtos", tačiau laukiant šviesaus rytojaus, kasdien tenka gyventi su ta pačia problema. Ir kenčia visi", - sako klaipėdietė psichologė ir meno terapeutė Jurgita Valiulienė.
© Shutterstock nuotr.

Ji pataria kai kurias varginančias vaikų ligas gydyti ne vaistais, o specialia meno terapijos metodika. Būtent meno terapijos pagalba J. Valiulienei pavyko pasiekti ne vieną pergalę prieš ligas, kurių neįveikia net stipriausi medikamentai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Loretos istorija: skaudi nelaimė su laiminga pabaiga
Vyrai irgi serga pogimdymine depresija

Svarbu nustatyti priežastį

Į meno terapeutę nuolat sergančių vaikų tėvai kreipiasi jau išbandę pačias įvairiausias gydymo metodikas.

„Dažnai somatinių susirgimų priežastimi būna psichologinės problemos. Tai ir būtų tie atvejai, kai gydytojai atlieka daugybę tyrimų, tačiau negali nustatyti kodėl vaikui rytais skauda galvą ar pilvą, kodėl pykina rytais kai reikia eiti į darželį ar mokyklą, kodėl naktimis šlapinasi į lovą iki paauglystės, o kartais ir ilgiau", - sako J. Valiulienė.

Jos teigimu tam, kad būtų išgydyti tokie negalavimai, pirmiausia būtina nustatyti jų priežastį.

„Jei mama ar tėtis patys jaučiasi nelaimingi, nemylimi, išgyvena vienokias ar kitokias psichologines traumas, tuomet pirmiausia būtina padėti tėvams, o kai sveiks jie, nepastebimai pasveiks ir vaikutis. Tėvų įtampos dažnai realizuojasi vaikų psichologinėmis problemomis. Juk vaikai dažniausiai gimsta sveiki, tačiau atsiradus vienoms ar kitoms problemoms imama „ieškoti" ligos", - pastebi meno terapeutė.

Motinoms pagalba būtina

Psichosomatiniai susirgimai, pasakoja Jurgita Valiulienė,  ima formuotis, kai vaikui ilgą laiką kaupiasi negatyvios emocijos. Yra atlikta daug tyrimų ir nustatyta, kad tokio pobūdžio susirgimai gali formuotis dar kūdikystėje. O paskutiniu metu vis drąsiau teigiama, kad vaiko ligų pradžia gali užsimegzti ir nėštumo metu, jei besilaukianti mama jautėsi atstumta ar nemylima,  jeigu kūdikis buvo nelaukiamas.

Jei mama ar tėtis patys jaučiasi nelaimingi, nemylimi, išgyvena vienokias ar kitokias psichologines traumas, tuomet pirmiausia būtina padėti tėvams, o kai sveiks jie, nepastebimai pasveiks ir vaikutis. Tėvų įtampos dažnai realizuojasi vaikų psichologinėmis problemomis.
Meno terapeutė J.Valiulienė

 „Miego trūkumas, netikėtas kūdikio verksmas, kai tikėtasi bent valandėlę nusnausti,  nuolatinis dėmesys, kurio reikalauja mažylis - visa tai labai alina ir išbalansuoja pusiausvyrą. Negebanti valdyti emocijų mama  labai dažnai išgyvena stresines būsenas. Ji nervinga, nesitvardo, neretai ant kūdikio išlieja susikaupusį pyktį ir neviltį, jai pačiai reikėtų pagalbos, o čia - visiška atsakomybė už vaiką. Tai irgi gali būti vaiko psichosomatinių susirgimų pradžia ir priežastimi. Todėl labai svarbu, kad būsima mama  ir nėštumo metu, ir po gimdymo jaustų vyro ir artimųjų meilę ir palaikymą, pagalbą buityje, namuose. Taip vaikas bus apsaugotas nuo eilės psichologinės kilmės susirgimų, o jauna mama rečiau sirgs pogimdyvine depresija", - teigia psichologė.

Šlapia lova - nesąmoningas protestas

Meno terapeutės teigimu, nevalingas naktinis šlapinimasis - enurezė - tai būdas išmesti iš savęs susikaupusius negatyvius išgyvenimus. Naktį, miego metu,  vaikas atsipalaiduoja nuo susikaupusių įtampų: baimės, pykčio, jaudulio.

Vaikai dažnai prisiima atsakomybę už dalykus, apie kuriuos suaugę net nepagalvoja. Pvz., vaikas gali jaustis kaltas, dėl to, kad išsiskyrė tėvai, susirgo kažkas iš artimųjų, neteko augintinio, matydamas verkiančią mamą.

„Net jei ji pasislėps virtuvėje ar vonioje, vaikui atrodys, kad jis buvo blogas, todėl mama verkia. Juk dažnai tenka girdėti tėvų draudimus „ko verki kaip mergaitė", „geri vaikai taip nesielgia", „baik rodyti kaprizus" ir kt. Yra vaikų nereaguojančių į draudimus, tačiau yra tokių, kurie susikuria savo išvadas ir ima manyti jeigu  nerodys savo emocijų, tai mama ar tėtis  labiau mylės", - pasakoja J. Valiulienė.

Pasak moters, jei vaikas ilgai kenčia užgauliojimus, negali pasipriešinti jį įžeidinėjančiam ar neteisingai nubaudusiam šeimos nariui, viduje kaupiasi pyktis ir nuoskaudos, o susidariusi agresija išsilieja enurezės būdu.

Dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų tarsi sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau, pvz., jeigu namuose dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, o ima rūpintis juo.

Padeda atsiskleisti ir gydyti save

Meno terapijos darbo metodais galima diagnozuoti emocines ir psichines būsenas, atstatyti, išsaugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaikų ir paauglių sveikatą, sako pokalbininkė.

„Užsiėmimų metu bendraudama su vaiku arba kartu su tėvais, globėjais, stengiuosi kuo išsamiau išsiaiškinti ir suprasti vaiko rūpesčius ir problemas, naudoju piešimo, tapymo, smėlio, pasakų, muzikos, judesio, lipdymo terapijas, specialiuosius žaidimus. Kuo labiau įsitempęs ir nelaimingas yra mažasis,  tuo labiau jis jautresnis muzikai, muzikavimui, tuo noriau geba įsijausti į savo piešinį, perkelia savo problemas į jį ir naudodamas  savo  vaizduotę, fantazijas, intuiciją randa išsilaisvinimo kelius", - meno terapijos metodiką atskleidžia Jurgita Valiulienė.

Dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų tarsi sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau, pvz., jeigu namuose dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, o ima rūpintis juo.
Meno terapeutė J.Valiulienė

Meno terapijos užsiėmimus reikėtų  vesti nuosekliai, nuo problemos iki nugalėtojo būsenos. Piešdami, kurdami, muzikuodami, žaisdami vaikai ne tik bendrauja su aplinka, bet kartu yra ugdomos ir jų fizinės savybės, gerėja koordinacija, pasaulio bei savęs pažinimas.

„Vaikui meno pasaulis yra artimesnis negu suaugusiam žmogui. Meniniais gebėjimais apdovanotas kiekvienas vaikas, svarbu, kad tų gebėjimų neužblokuotų kokia nors „teisingai" mokanti piešti mokytoja, ar choro vadovė, mėgstanti garsiai priminti vaikui, kad šis neturi klausos", - pastebi meno terapeutė.

Meno terapijos užsiėmimų eigoje, jau po kelių susitikimų neretai dingsta kai kurių susirgimų simptomai, išsisprendžia, atrodo, buvusios neišsprendžiamos elgesio problemos. Ši terapija suteigia galimybę pereiti nuo patirtų išgyvenimų į vidinius resursus, kuriais visus apdovanoja gamta, tiktai nemokame jais pasinaudoti.

Gydytojai pripažįsta vaistų bejėgiškumą

Meno terapeutė pastebi, jog nemažai tradicinės medicinos atstovų iki šiol skeptiškai žiūri į tai, kad kai kurie vaikų susirgimai yra psichologinės kilmės, tačiau kasdien tai tampa vis akivaizdžiau.

„Viena vaikų neurologė į kurią kreipiausi ir siūliau meno terapiją taikyti gydant enurezę, pareiškė, jog medikai niekuomet nepripažins šio gydymo metodo ir tėvams nerekomenduos. Tą dieną kai lankiausi pas gydytoją, prie jos kabineto sėdėjo ilgiausia eilė vaikų su tėveliais. Ji buvo bent tiek nuoširdi, kad į mano užduotą klausimą kiek vaikų yra išgydžiusi nuo enurezės vaistais, atsakė - „praktiškai nesu", - pokalbį su tradicinės medicinos atstove prisiminė J. Valiulienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Trys R. Bogušienės patarimai, kad vaikai pamėgtų sveiką maistą

Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo", „mano vaikas valgo tik sveikatai nepalankų maistą".

Skanūs ir nebrangūs patiekalai šeimai: rekomenduoja R.Bogušienė (3)

Mokome ugdymo įstaigos bendruomenės tėvelius, personalą ir virėjas, kaip paruošti maistą, kad būtų ne tik skanu, nebrangu, bet ir sveikatai palanku. O tai, pasirodo, gana paprasta. Maisto technologė Raminta Bogušienė atsako į keletą tėveliams rūpimų klausimų ir dalijasi sveikatai palankesniais receptais.

Paaiškėjo, kuris vaikas šeimoje linkęs labiau sirgti (14)

Jei auginate mažiausiai du vaikus, tikriausiai pastebėjote, kad jaunesnis būdamas tokio pat amžiaus, kaip buvo vyresnis, serga kur kas mažiau. Mokslininkai atrado logišką paaiškinimą, kodėl taip yra.

Psichologė atskleidžia, kodėl daugeliui tėvų vis dar norisi mušti vaikus (105)

Kas yra griežtas auklėjimas, ir ar reikia bausti vaikus, kalbamės su gydytoja psichiatre psichoterapeute Agne Kirvaitiene.

10 svarbiausių vaikų mitybos principų (1)

Seniai visiems žinoma, kad vaikai turi valgyti reguliariai, įvairų ir subalansuotą maistą, kuriame nėra daug cukraus, druskos, riebalų, gausų skaidulinių medžiagų.

10 išbandytų būdų, kurie padės pagerinti jūsų vaikų miegą

Vienokių ar kitokių miego problemų turi nemažai mažų vaikų.

Kada iš tiesų verta šalinti tonziles (8)

Pasikonsultuoti su gydytoju dėl tonzilių gydymo ar šalinimo tenka ne vienai vaikus auginančiai šeimai. Leisti operuoti vaiką ar gydyti konservatyviai, tikintis, kad augantis vaikas „išaugs“ ir šią problemą?

Tiesa ir mitai apie peršalimo ligas

Peršalimo ligomis dažniau sergame rudenį ir žiemą, mat virusai išplinta tam tikrą sezoną.

Dažniausia mitybos klaida, kurią daro tėvai vaikui susirgus

Kai vaikas sveikas, jam rekomenduojama valgyti penkis kartus: pusryčius, pietus, vakarienę, o tarp jų - priešpiečius ir pavakarius. Tačiau vaikui sunegalavus, mitybos režimas, nori nenori, ima ir sutrinka. Ką reikėtų žinoti apie sergančių mažylių slaugą ir valgydinimą?

Ką svarbu žinoti, jei pakilo temperatūra

Kai vaikui pakyla temperatūra, tėvams visada pasidaro neramu: kokia liga netrukus „išlįs"?

6 būdai sustiprinti imunitetą ir nesusirgti (2)

Visi gimstame turėdami imunitetą, nes tai genetiškai nulemtos organizmo sandaros ypatybės. Tačiau iš patirties žinome, kad vienų vaikų imunitetas yra stipresnis, o kiti - serga ir serga.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Taisyklės, kurios padės nesusirgti, kai aplink visi serga (4)

Vaikus auginančios šeimos baiminasi šaltojo metų laiko, ir ne be pagrindo - įrodyta, jog mažiems vaikams sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis jo metu tenka ne kartą ir ne du.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (2)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.