J.Valiulienė: kai kurias vaikų ligas reikia gydyti ne vaistais

Daugumai tėvų yra pažįstamos situacijos, kuomet vaikai dažnai serga ligomis nepasiduodančiomis medikamentiniam gydymui. Nuolatinis kosulys, bronchinė astma, enurezė, alergija, galvos, pilvo ar skrandžio skausmai - tarsi šių laikų Dievo rykštė, varanti į neviltį tėvus, vaikus ir pačius medikus. „Su kiekviena diena vartojamų vaistų kiekis  didėja, tėvai guodžiasi, jog visos ligos bus „išaugtos", tačiau laukiant šviesaus rytojaus, kasdien tenka gyventi su ta pačia problema. Ir kenčia visi", - sako klaipėdietė psichologė ir meno terapeutė Jurgita Valiulienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ji pataria kai kurias varginančias vaikų ligas gydyti ne vaistais, o specialia meno terapijos metodika. Būtent meno terapijos pagalba J. Valiulienei pavyko pasiekti ne vieną pergalę prieš ligas, kurių neįveikia net stipriausi medikamentai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Loretos istorija: skaudi nelaimė su laiminga pabaiga
Vyrai irgi serga pogimdymine depresija

Svarbu nustatyti priežastį

Į meno terapeutę nuolat sergančių vaikų tėvai kreipiasi jau išbandę pačias įvairiausias gydymo metodikas.

„Dažnai somatinių susirgimų priežastimi būna psichologinės problemos. Tai ir būtų tie atvejai, kai gydytojai atlieka daugybę tyrimų, tačiau negali nustatyti kodėl vaikui rytais skauda galvą ar pilvą, kodėl pykina rytais kai reikia eiti į darželį ar mokyklą, kodėl naktimis šlapinasi į lovą iki paauglystės, o kartais ir ilgiau", - sako J. Valiulienė.

Jos teigimu tam, kad būtų išgydyti tokie negalavimai, pirmiausia būtina nustatyti jų priežastį.

„Jei mama ar tėtis patys jaučiasi nelaimingi, nemylimi, išgyvena vienokias ar kitokias psichologines traumas, tuomet pirmiausia būtina padėti tėvams, o kai sveiks jie, nepastebimai pasveiks ir vaikutis. Tėvų įtampos dažnai realizuojasi vaikų psichologinėmis problemomis. Juk vaikai dažniausiai gimsta sveiki, tačiau atsiradus vienoms ar kitoms problemoms imama „ieškoti" ligos", - pastebi meno terapeutė.

Motinoms pagalba būtina

Psichosomatiniai susirgimai, pasakoja Jurgita Valiulienė,  ima formuotis, kai vaikui ilgą laiką kaupiasi negatyvios emocijos. Yra atlikta daug tyrimų ir nustatyta, kad tokio pobūdžio susirgimai gali formuotis dar kūdikystėje. O paskutiniu metu vis drąsiau teigiama, kad vaiko ligų pradžia gali užsimegzti ir nėštumo metu, jei besilaukianti mama jautėsi atstumta ar nemylima,  jeigu kūdikis buvo nelaukiamas.

Jei mama ar tėtis patys jaučiasi nelaimingi, nemylimi, išgyvena vienokias ar kitokias psichologines traumas, tuomet pirmiausia būtina padėti tėvams, o kai sveiks jie, nepastebimai pasveiks ir vaikutis. Tėvų įtampos dažnai realizuojasi vaikų psichologinėmis problemomis.
Meno terapeutė J.Valiulienė

 „Miego trūkumas, netikėtas kūdikio verksmas, kai tikėtasi bent valandėlę nusnausti,  nuolatinis dėmesys, kurio reikalauja mažylis - visa tai labai alina ir išbalansuoja pusiausvyrą. Negebanti valdyti emocijų mama  labai dažnai išgyvena stresines būsenas. Ji nervinga, nesitvardo, neretai ant kūdikio išlieja susikaupusį pyktį ir neviltį, jai pačiai reikėtų pagalbos, o čia - visiška atsakomybė už vaiką. Tai irgi gali būti vaiko psichosomatinių susirgimų pradžia ir priežastimi. Todėl labai svarbu, kad būsima mama  ir nėštumo metu, ir po gimdymo jaustų vyro ir artimųjų meilę ir palaikymą, pagalbą buityje, namuose. Taip vaikas bus apsaugotas nuo eilės psichologinės kilmės susirgimų, o jauna mama rečiau sirgs pogimdyvine depresija", - teigia psichologė.

Šlapia lova - nesąmoningas protestas

Meno terapeutės teigimu, nevalingas naktinis šlapinimasis - enurezė - tai būdas išmesti iš savęs susikaupusius negatyvius išgyvenimus. Naktį, miego metu,  vaikas atsipalaiduoja nuo susikaupusių įtampų: baimės, pykčio, jaudulio.

Vaikai dažnai prisiima atsakomybę už dalykus, apie kuriuos suaugę net nepagalvoja. Pvz., vaikas gali jaustis kaltas, dėl to, kad išsiskyrė tėvai, susirgo kažkas iš artimųjų, neteko augintinio, matydamas verkiančią mamą.

„Net jei ji pasislėps virtuvėje ar vonioje, vaikui atrodys, kad jis buvo blogas, todėl mama verkia. Juk dažnai tenka girdėti tėvų draudimus „ko verki kaip mergaitė", „geri vaikai taip nesielgia", „baik rodyti kaprizus" ir kt. Yra vaikų nereaguojančių į draudimus, tačiau yra tokių, kurie susikuria savo išvadas ir ima manyti jeigu  nerodys savo emocijų, tai mama ar tėtis  labiau mylės", - pasakoja J. Valiulienė.

Pasak moters, jei vaikas ilgai kenčia užgauliojimus, negali pasipriešinti jį įžeidinėjančiam ar neteisingai nubaudusiam šeimos nariui, viduje kaupiasi pyktis ir nuoskaudos, o susidariusi agresija išsilieja enurezės būdu.

Dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų tarsi sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau, pvz., jeigu namuose dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, o ima rūpintis juo.

Padeda atsiskleisti ir gydyti save

Meno terapijos darbo metodais galima diagnozuoti emocines ir psichines būsenas, atstatyti, išsaugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaikų ir paauglių sveikatą, sako pokalbininkė.

„Užsiėmimų metu bendraudama su vaiku arba kartu su tėvais, globėjais, stengiuosi kuo išsamiau išsiaiškinti ir suprasti vaiko rūpesčius ir problemas, naudoju piešimo, tapymo, smėlio, pasakų, muzikos, judesio, lipdymo terapijas, specialiuosius žaidimus. Kuo labiau įsitempęs ir nelaimingas yra mažasis,  tuo labiau jis jautresnis muzikai, muzikavimui, tuo noriau geba įsijausti į savo piešinį, perkelia savo problemas į jį ir naudodamas  savo  vaizduotę, fantazijas, intuiciją randa išsilaisvinimo kelius", - meno terapijos metodiką atskleidžia Jurgita Valiulienė.

Dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų tarsi sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau, pvz., jeigu namuose dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, o ima rūpintis juo.
Meno terapeutė J.Valiulienė

Meno terapijos užsiėmimus reikėtų  vesti nuosekliai, nuo problemos iki nugalėtojo būsenos. Piešdami, kurdami, muzikuodami, žaisdami vaikai ne tik bendrauja su aplinka, bet kartu yra ugdomos ir jų fizinės savybės, gerėja koordinacija, pasaulio bei savęs pažinimas.

„Vaikui meno pasaulis yra artimesnis negu suaugusiam žmogui. Meniniais gebėjimais apdovanotas kiekvienas vaikas, svarbu, kad tų gebėjimų neužblokuotų kokia nors „teisingai" mokanti piešti mokytoja, ar choro vadovė, mėgstanti garsiai priminti vaikui, kad šis neturi klausos", - pastebi meno terapeutė.

Meno terapijos užsiėmimų eigoje, jau po kelių susitikimų neretai dingsta kai kurių susirgimų simptomai, išsisprendžia, atrodo, buvusios neišsprendžiamos elgesio problemos. Ši terapija suteigia galimybę pereiti nuo patirtų išgyvenimų į vidinius resursus, kuriais visus apdovanoja gamta, tiktai nemokame jais pasinaudoti.

Gydytojai pripažįsta vaistų bejėgiškumą

Meno terapeutė pastebi, jog nemažai tradicinės medicinos atstovų iki šiol skeptiškai žiūri į tai, kad kai kurie vaikų susirgimai yra psichologinės kilmės, tačiau kasdien tai tampa vis akivaizdžiau.

„Viena vaikų neurologė į kurią kreipiausi ir siūliau meno terapiją taikyti gydant enurezę, pareiškė, jog medikai niekuomet nepripažins šio gydymo metodo ir tėvams nerekomenduos. Tą dieną kai lankiausi pas gydytoją, prie jos kabineto sėdėjo ilgiausia eilė vaikų su tėveliais. Ji buvo bent tiek nuoširdi, kad į mano užduotą klausimą kiek vaikų yra išgydžiusi nuo enurezės vaistais, atsakė - „praktiškai nesu", - pokalbį su tradicinės medicinos atstove prisiminė J. Valiulienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Lauko darželio specialistai atskleidžia, kaip rengti vaikus, kad jie nesušaltų

Sniego ir lietaus kelnės – tokias frazes greitai išmoksta gryname ore didžiąją laiko dalį praleidžiantys Lauko darželio vaikai. Du arba trys sluoksniai drabužių, tinkamai parinkti audiniai – ir galima saugiai dūkti sniege ar taškytis po balas. Kelios paprastos sluoksniavimo taisyklės vaikams padeda nesušalti lauke ir neperkaisti įėjus į patalpą.

Kaip per šalčius tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja, kaip elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau paveiktų įprastą gyvenimą ir netaptų nelaimės priežastimi.

Gydytojo patarimai, kaip rinktis arbatą vaikui

Vaikų ligų gydytojo Algimanto Vingro patarimai, kokios turi būti patiems mažiausiems vaikams skirtos vaistažolių arbatos.

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Išvešėjo adenoidai: kaip gydyti ir kada prireikia operacijos

Mano puspenktų metų dukrytei – amžinas kosulys. Kosėja ji jau kokius trejus metus. Nuolat, bet nereguliariai. Nuo kelių kartų per savaitę iki keliasdešimties kartų per vakarą. Gydytoja otorinolaringologė kosulio priežastimi įvardijo išvešėjusius adenoidus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.