J.Valiulienė: kai kurias vaikų ligas reikia gydyti ne vaistais

Daugumai tėvų yra pažįstamos situacijos, kuomet vaikai dažnai serga ligomis nepasiduodančiomis medikamentiniam gydymui. Nuolatinis kosulys, bronchinė astma, enurezė, alergija, galvos, pilvo ar skrandžio skausmai - tarsi šių laikų Dievo rykštė, varanti į neviltį tėvus, vaikus ir pačius medikus. „Su kiekviena diena vartojamų vaistų kiekis  didėja, tėvai guodžiasi, jog visos ligos bus „išaugtos", tačiau laukiant šviesaus rytojaus, kasdien tenka gyventi su ta pačia problema. Ir kenčia visi", - sako klaipėdietė psichologė ir meno terapeutė Jurgita Valiulienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ji pataria kai kurias varginančias vaikų ligas gydyti ne vaistais, o specialia meno terapijos metodika. Būtent meno terapijos pagalba J. Valiulienei pavyko pasiekti ne vieną pergalę prieš ligas, kurių neįveikia net stipriausi medikamentai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Loretos istorija: skaudi nelaimė su laiminga pabaiga
Vyrai irgi serga pogimdymine depresija

Svarbu nustatyti priežastį

Į meno terapeutę nuolat sergančių vaikų tėvai kreipiasi jau išbandę pačias įvairiausias gydymo metodikas.

„Dažnai somatinių susirgimų priežastimi būna psichologinės problemos. Tai ir būtų tie atvejai, kai gydytojai atlieka daugybę tyrimų, tačiau negali nustatyti kodėl vaikui rytais skauda galvą ar pilvą, kodėl pykina rytais kai reikia eiti į darželį ar mokyklą, kodėl naktimis šlapinasi į lovą iki paauglystės, o kartais ir ilgiau", - sako J. Valiulienė.

Jos teigimu tam, kad būtų išgydyti tokie negalavimai, pirmiausia būtina nustatyti jų priežastį.

„Jei mama ar tėtis patys jaučiasi nelaimingi, nemylimi, išgyvena vienokias ar kitokias psichologines traumas, tuomet pirmiausia būtina padėti tėvams, o kai sveiks jie, nepastebimai pasveiks ir vaikutis. Tėvų įtampos dažnai realizuojasi vaikų psichologinėmis problemomis. Juk vaikai dažniausiai gimsta sveiki, tačiau atsiradus vienoms ar kitoms problemoms imama „ieškoti" ligos", - pastebi meno terapeutė.

Motinoms pagalba būtina

Psichosomatiniai susirgimai, pasakoja Jurgita Valiulienė,  ima formuotis, kai vaikui ilgą laiką kaupiasi negatyvios emocijos. Yra atlikta daug tyrimų ir nustatyta, kad tokio pobūdžio susirgimai gali formuotis dar kūdikystėje. O paskutiniu metu vis drąsiau teigiama, kad vaiko ligų pradžia gali užsimegzti ir nėštumo metu, jei besilaukianti mama jautėsi atstumta ar nemylima,  jeigu kūdikis buvo nelaukiamas.

Jei mama ar tėtis patys jaučiasi nelaimingi, nemylimi, išgyvena vienokias ar kitokias psichologines traumas, tuomet pirmiausia būtina padėti tėvams, o kai sveiks jie, nepastebimai pasveiks ir vaikutis. Tėvų įtampos dažnai realizuojasi vaikų psichologinėmis problemomis.
Meno terapeutė J.Valiulienė

 „Miego trūkumas, netikėtas kūdikio verksmas, kai tikėtasi bent valandėlę nusnausti,  nuolatinis dėmesys, kurio reikalauja mažylis - visa tai labai alina ir išbalansuoja pusiausvyrą. Negebanti valdyti emocijų mama  labai dažnai išgyvena stresines būsenas. Ji nervinga, nesitvardo, neretai ant kūdikio išlieja susikaupusį pyktį ir neviltį, jai pačiai reikėtų pagalbos, o čia - visiška atsakomybė už vaiką. Tai irgi gali būti vaiko psichosomatinių susirgimų pradžia ir priežastimi. Todėl labai svarbu, kad būsima mama  ir nėštumo metu, ir po gimdymo jaustų vyro ir artimųjų meilę ir palaikymą, pagalbą buityje, namuose. Taip vaikas bus apsaugotas nuo eilės psichologinės kilmės susirgimų, o jauna mama rečiau sirgs pogimdyvine depresija", - teigia psichologė.

Šlapia lova - nesąmoningas protestas

Meno terapeutės teigimu, nevalingas naktinis šlapinimasis - enurezė - tai būdas išmesti iš savęs susikaupusius negatyvius išgyvenimus. Naktį, miego metu,  vaikas atsipalaiduoja nuo susikaupusių įtampų: baimės, pykčio, jaudulio.

Vaikai dažnai prisiima atsakomybę už dalykus, apie kuriuos suaugę net nepagalvoja. Pvz., vaikas gali jaustis kaltas, dėl to, kad išsiskyrė tėvai, susirgo kažkas iš artimųjų, neteko augintinio, matydamas verkiančią mamą.

„Net jei ji pasislėps virtuvėje ar vonioje, vaikui atrodys, kad jis buvo blogas, todėl mama verkia. Juk dažnai tenka girdėti tėvų draudimus „ko verki kaip mergaitė", „geri vaikai taip nesielgia", „baik rodyti kaprizus" ir kt. Yra vaikų nereaguojančių į draudimus, tačiau yra tokių, kurie susikuria savo išvadas ir ima manyti jeigu  nerodys savo emocijų, tai mama ar tėtis  labiau mylės", - pasakoja J. Valiulienė.

Pasak moters, jei vaikas ilgai kenčia užgauliojimus, negali pasipriešinti jį įžeidinėjančiam ar neteisingai nubaudusiam šeimos nariui, viduje kaupiasi pyktis ir nuoskaudos, o susidariusi agresija išsilieja enurezės būdu.

Dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų tarsi sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau, pvz., jeigu namuose dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, o ima rūpintis juo.

Padeda atsiskleisti ir gydyti save

Meno terapijos darbo metodais galima diagnozuoti emocines ir psichines būsenas, atstatyti, išsaugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaikų ir paauglių sveikatą, sako pokalbininkė.

„Užsiėmimų metu bendraudama su vaiku arba kartu su tėvais, globėjais, stengiuosi kuo išsamiau išsiaiškinti ir suprasti vaiko rūpesčius ir problemas, naudoju piešimo, tapymo, smėlio, pasakų, muzikos, judesio, lipdymo terapijas, specialiuosius žaidimus. Kuo labiau įsitempęs ir nelaimingas yra mažasis,  tuo labiau jis jautresnis muzikai, muzikavimui, tuo noriau geba įsijausti į savo piešinį, perkelia savo problemas į jį ir naudodamas  savo  vaizduotę, fantazijas, intuiciją randa išsilaisvinimo kelius", - meno terapijos metodiką atskleidžia Jurgita Valiulienė.

Dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų tarsi sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau, pvz., jeigu namuose dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, o ima rūpintis juo.
Meno terapeutė J.Valiulienė

Meno terapijos užsiėmimus reikėtų  vesti nuosekliai, nuo problemos iki nugalėtojo būsenos. Piešdami, kurdami, muzikuodami, žaisdami vaikai ne tik bendrauja su aplinka, bet kartu yra ugdomos ir jų fizinės savybės, gerėja koordinacija, pasaulio bei savęs pažinimas.

„Vaikui meno pasaulis yra artimesnis negu suaugusiam žmogui. Meniniais gebėjimais apdovanotas kiekvienas vaikas, svarbu, kad tų gebėjimų neužblokuotų kokia nors „teisingai" mokanti piešti mokytoja, ar choro vadovė, mėgstanti garsiai priminti vaikui, kad šis neturi klausos", - pastebi meno terapeutė.

Meno terapijos užsiėmimų eigoje, jau po kelių susitikimų neretai dingsta kai kurių susirgimų simptomai, išsisprendžia, atrodo, buvusios neišsprendžiamos elgesio problemos. Ši terapija suteigia galimybę pereiti nuo patirtų išgyvenimų į vidinius resursus, kuriais visus apdovanoja gamta, tiktai nemokame jais pasinaudoti.

Gydytojai pripažįsta vaistų bejėgiškumą

Meno terapeutė pastebi, jog nemažai tradicinės medicinos atstovų iki šiol skeptiškai žiūri į tai, kad kai kurie vaikų susirgimai yra psichologinės kilmės, tačiau kasdien tai tampa vis akivaizdžiau.

„Viena vaikų neurologė į kurią kreipiausi ir siūliau meno terapiją taikyti gydant enurezę, pareiškė, jog medikai niekuomet nepripažins šio gydymo metodo ir tėvams nerekomenduos. Tą dieną kai lankiausi pas gydytoją, prie jos kabineto sėdėjo ilgiausia eilė vaikų su tėveliais. Ji buvo bent tiek nuoširdi, kad į mano užduotą klausimą kiek vaikų yra išgydžiusi nuo enurezės vaistais, atsakė - „praktiškai nesu", - pokalbį su tradicinės medicinos atstove prisiminė J. Valiulienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.