Ką daryti, jei įkando šuo?

 (2)
Ką daryti pirmiausia, jei jums įkando šuo? Patarimai, kuriuos verta įsidėmėti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šunys, kaip ir visi plėšrūnai, turi po du iltinius dantis ant apatinio bei viršutinio žandikaulio, būtent įkandimai šiais dantimis palieka rimčiausias žaizdas. Tokioms žaizdoms būdingos ryškios dantų žymės, minkštųjų audinių, kraujagyslių, sausgyslių, kartais net kaulų, pažeidimai. Į žaizdą patenka seilių, o šios gali sukelti ūmią infekciją.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką jaučia vaikas, gyvendamas mamos įsčiose
Kaip surengti liksmiausią vaikišką gimtadienį

Jei kraujavimas nėra labai stiprus, nereikia skubėti jo stabdyti. Su krauju pasišalins seilės ir jose esantys mikrobai. Tai sumažins riziką užsikrėsti sepsiu ar pasiutlige.

Ką daryti su žaizda?

Įkandimo vietą reikia praplauti muilu, praskiestu vandeniu - muilas naikina pasiutligės virusą. Geriausiai tiks ūkinis ar antibakterinis muilas, bet tiks ir paprastas tualetinis. Odą aplink žaizdą reikia patepti jodu arba 70% spiritu. Jei nėra nei vieno, nei kito - tiks odekolonas. Pačios žaizdos tvarkyti nereikia, galite pakenkti minkštiesiems audiniams. Žaizdai tiks tik 3% vandenilio peroksidas.

Ant žaizdos uždėkite sterilų tvarstį ir kuo greičiau kreipkitės į artimiausią ligoninę. Tai padaryti reikia bet kuriuo atveju, net jei įkando naminis, skiepytas šuo. Dantimis įdrėksta oda užkrečiama visais mikrobais esančiais ant jų, todėl žaizdą apžiūrėti ir sutvarkyti turi specialistas. Nesikreipus į gydytoją, žaizda lėčiau gyja, išlieka didelė randų, galinčių pasilikti visam gyvenimui, tikimybė.

Ką reikia žinoti apie pasiutligės grėsmę?

Nedelsiant kreiptis į specialistą reikia ir dėl pasiutligės tikimybės. Deja, efektyvių vaistų nuo pasiutligės nėra, todėl ja užsikrėtęs žmogus po kelių dienų miršta. Be to, įrodyta, jog šuns seilėse pasiutligės virusų gali būti ne tik per agresyvumo priepuolius ar kitų pasireiškiančių požymių metu, bet ir 24-48 valandos prieš pasirodant simptomams, kartais ir 5 ar net 14 dienų. Tai reiškia, jog per šį laiko periodą šuns sužaloti žmonės turi didelę tikimybę užsikrėsti pasiutlige.

Užsikrėtimo šia liga tikimybė priklauso ir nuo įkandimo vietos (žaizdos galvos srityje - pačios pavojingiausios). Taip pat svarbus faktorius - ar ta vieta buvo uždengta drabužiais. Patys pavojingiausi - daugkartiniai, gilūs kūno vietų, kur yra daug nervų galūnėlių, o taip pat ir galūnių (veidas, galva, pirštai), įkandimai. Beje, užsikrėtimo pasiutlige rizika egzistuoja ir tuomet, kai oda net nėra pažeidžiama, o ant jos patenka sergančio gyvūno seilių.

Jei įkandęs šuo - benamis, jo vakcinacija privaloma, jei naminis, užtenka dešimties dienų karantino. Nepasireiškus požymiams vakcinacija nebūtina.

Galiausiai - keli žodžiai šunų šeimininkams. Jei laikote medžioklinį, sarginį ar kovinį šunį, privalote užtikrinti, jog jis nekeltų grėsmės aplinkiniams. Viešose vietose privalote šunį laikyti už pavadėlio. Šunis nuo žmonių skiria keli milijonai metų evoliucijos. Tad būkime išmintingi ir atsargūs jų auklėtojai, kad netaptume aukomis.

Daugiau skaitykite portale mypets.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.