Ką privalu žinoti prieš dedant grybus į lėkštę

Išdygus pirmiems grybams, mamai norisi ir mažylį palepinti nauju patiekalu. Tačiau ar grybai būtini vaikams?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Ne tik vanduo ir ląsteliena

Klysta manantieji, kad grybai - nevertingas maisto produktas, kurį sudaro tik ląsteliena ir vanduo. Grybai yra vertingi, nes turi nemažai baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų: fosforo, geležies, jodo, cinko, magnio ir kt. Pavyzdžiui, 100 g baravykų yra 88 g vandens, 4,4 g baltymų, 4,5 g angliavandenių ir 0,5 g riebalų. O 100 g pievagrybių yra 89,6 g vandens, 2,8 g baltymų, 3 g angliavandenių ir 0,2 g riebalų. Be to, grybuose mineralinių medžiagų ne mažiau nei vaisiuose ar daržovėse, fosforo ir kalcio juose kiek žuvyje. O džiovintuose baltymų yra daugiau nei duonoje, kruopose, jautienoje.

Įvairių rūšių grybuose, net ir to paties grybo skirtingose dalyse, baltymų yra nevienodai. Daugiausia jų jaunų grybų kepurėlėse, o mažiausiai – kote.

Manoma, kad vertingiausias grybas yra baravykas, tačiau skanios ir tinkamos maistui yra ir voveraitės, kurios beveik nekirmija, raudonviršiai, kazlėkai.

Vis dėlto organizmui tinkamesni gyvulinės kilmės baltymai (tarkim, 100 g pieno yra 88,5 g vandens, 3,4 g baltymų, 4,9 g angliavandenių ir 2,5 g riebalų), todėl grybai turėtų būti vartojami tik valgiaraščiui paįvairinti.

Ką privalu žinoti prieš dedant grybus į lėkštę
© Vida Press

Grybai vaiko lėkštėje

Iki šešių mėnesių grybų mažylių valgiaraštyje išvis negali būti jau vien todėl, kad tokio amžiaus vaikučiai geria tik mamos pienuko. Paaugusiam mažajam galima nupirkti tyrelių su grybais, nebent pastebėsite, kad jis alergiškas jų baltymams.

Kai vaikas sėda prie bendro stalo, galima duoti paskanauti ir mamos ruoštų grybų, tačiau jie turi būti susmulkinti arba sumalti ir įmaišyti į košę, mėsą ar padažą.

Vyresniems vaikams jau tinka tas pats maistas, kokio valgo ir suaugusieji. Tačiau grybai nėra tas patiekalas, kurį būtų galima valgyti dažnai, nes sunkiai virškinami. Todėl jei norite, kad pipiro miegas būtų ramus, mėgaukitės grybais tik pirmą dienos pusę, be to, jokiu būdu nekepkite jų ir nepatiekite, kaip dažniausiai daroma, su riebiu padažu.

Vis dėlto grybus gali valgyti ne visi. Todėl jei vaikas yra jiems alergiškas (nuo jų beria) ar serga inkstų, širdies, kraujagyslių, skrandžio, kasos ligomis, šio patiekalo nesiūlykite.

Ką privalu žinoti prieš dedant grybus į lėkštę
© Vida Press

Miške ar turguje?

Nors saugiausia grybų pirkti parduotuvėse, žmonės jų ieško ir turguose. To nevertėtų daryti, nes neaišku, kur ir kada tie grybai rinkti, ar jie nenuodingi. Grybai kaupia radioaktyviąsias medžiagas, todėl, pavyzdžiui, iš Baltarusijos atvežtieji gali būti pavojingi.

Jei sugalvojote patys prisirinkti grybų mūsų miškuose, galite būti ramūs - Lietuvoje grybų radioaktyvumas yra tiriamas, nustatyta, kad jie nepavojingi. Tik atsiminkite svarbiausią grybautojų taisyklę - nerinkite tų, kurių nepažįstate. Šitaip neprityrę grybautojai dažnai supainioja žalsvąją musmirę su ūmėde. Taip pat rinkite tik jaunus ir sveikus grybus, o peraugusius palikite. Grybams ypač kenkia besikartojančios naktinės šalnos - nuo jų gali atsirasti nuodų.

Jei išėję pasivaikščioti netikėtai aptikote daug grybų, bet neturite pintinės, galima juos dėti ir į polietileno maišelį ar plastmasinį kibirėlį. Tačiau taip laikomi genda daug greičiau, todėl, grįžę namo, juos iškart apdorokite.

Kaip ruošti?

Grybai greitai genda, todėl surinktus pasistenkite apdoroti tą pačią dieną, vėliausiai - kitą. Jei nespėjate sutvarkyti, paskleiskite juos plonu sluoksniu vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Nuvalytus ir nuplautus reikia suvartoti tuoj pat, nes pamirkytų genda skonis ir kokybė. Pietums ruoškite tik tiek grybų, kiek galėsite suvalgyti iš karto, nes pašildytų kokybė abejotina.

Kai kas išvirtų grybų nuovirą vartoja sriubai. Tačiau taip elgiantis iškyla didelis pavojus apsinuodyti. Geriausia būtų nuovirą nupilti net kelis kartus, nes taip iš grybo pasišalina daug nuodingų medžiagų.

Jei turite daug grybų ir ketinate dalį palikti žiemai, nepamirškite, kad šaldyti galima tik jaunus bei tvirtus ir kad plauti jų jokiu būdu nereikia - užteks švariai nuvalyti.

Be to, šaldyti nerekomenduojama voveraičių ir kelmučių, nes jos apkarsta. Kadangi atšildytų grybų vėl užšaldyti negalima, šaldykite juos nedidelėmis porcijomis.

Marinuoti ar konservuoti reikia stikliniuose induose, o džiovintus būtina laikyti sandariai uždarytus.

Ką privalu žinoti prieš dedant grybus į lėkštę
© Vida Press

Apsinuodijus grybais gali pasireikšti šie požymiai:

Bendras organizmo silpnumas;

Žmogų pykina;

Jis vemia;

Pakyla temperatūra;

Skauda galvą, pilvą, viduriuojama;

Gali pakisti odos, gleivinės spalva;

Gali pakisti (dažnėti, retėti) pulsas, kvėpavimas;

Apsinuodijęs žmogus gali prarasti sąmonę, gali prasidėti traukuliai.

Jeigu vaikas valgė grybų ir po kurio laiko jam pasidarė silpna ar atsirado kitų apsinuodijimo požymių, iš pradžių reikia bandyti išvemti maistą ir jokiu būdu neduoti iš karto gerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną. Tik paskui bus galima išgerti kelias stiklines vandens ir vemti, kol skrandis išsivalys. Be to, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Ne visada patartina sukelti vėmimą, todėl skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogų ištiko širdies priepuolis, prasidėjo traukuliai, apsinuodijusysis yra nesąmoningas. Taip pat jei apsinuodijo kūdikis ar nėščioji.

Nepamirškite, kad prieš vežant ligoniuką pas medikus būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais buvo apsinuodyta.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.

3 pagrindiniai vaikų peršalimo simptomai ir kaip juos įveikti

Bijoti vaikų peršalimo nereikia – tai normali imuninės sistemos vystymosi dalis.

5 maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį vaiko nuotaikai

Tėvai intuityviai žino, koks maistas daro poveikį jų vaiko elgesiui ir nuotaikai. Žinome, kad saldainiai, pavyzdžiui, sukelia hiperaktyvumo priepuolius. Tačiau vaiko nuotaika gali pakisti ne tik dėl cukraus – užkandžiuose ir maisto produktuose, kuriuos duodame savo mažiesiems, egzistuoja ir daugiau kaltininkų.

Šunų terapija vaikams: kokios veislės labiausiai tam tinka

Tinklaraštį „Švelni tėvystė“ rašanti medicinos psichologė Milda Kukulskienė pasakoja apie keturkojus terapeutų padėjėjus – šunis.

8 įpročiai, kad jūsų vaikai darželyje ar mokykloje nesusirgtų

Mokslo metai – nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kygos, daugybė kanceliarinių prekių, namų darbai. Iš esmės tai – malonūs rūpesčiai, išskyrus vieną – darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia.

5 mitybos specialistės patarimai, ką sveikiausia valgyti vaikams

Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Taip, jie sotūs, bet ar sveiki?

Dažniausios ligos Lietuvoje, kurias sukelia kirmėlės (3)

Kai tik vaikas ima griežti dantimis, pagalvojame, kad gal jis turi kirmėlių. Ar išties taip yra? Kada duoti vaistų?

Dietologė pataria, kokių vaisių ir daržovių geriausia valgyti vaikams

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.