Kada prakaitavimas perspėja apie ligą?

 (6)
Prakaituoja tiek suaugę žmonės, tiek vaikai. Tačiau kai kurie mažyliai daugiau už kitus. Ką tai gali rodyti? Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Prakaito nauda

Prakaitavimas - įprastas reiškinys, kuris padeda kūnui apsiginti nuo šilumos pertekliaus. Garuodamas prakaitas vėsina kūną, atsikrato nuodingųjų medžiagų ir taip palengvina inkstų veiklą. Prakaitas susideda iš vandens (98 proc.), sausųjų medžiagų, šlapalo, šlapimo rūgšties, amoniako, riebiųjų, rūgščių ir kitų medžiagų. Jis yra sūrokas todėl, kad jame yra natrio chlorido (druskos).

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kada vaikas pradeda kalbėti

Visa tiesa apie ultragarsinį tyrimą

Suaugusio žmogaus kūno paviršiuje yra apie 2 mln. paprastųjų ir specifinių (pažastyse ir kirkšnyse) liaukų, kurios gamina prakaitą. Nemalonų kvapą turi kaip tik specifinių liaukų išskiriamas prakaitas, kuris tuo aštresnis, kuo prastesnė asmens higiena. Kūdikių ir vaikų iki brendimo laikotarpio prakaitas neturi nemalonaus kvapo, tačiau normalu, kad ir jie prakaituoja.

Kūdikiai greitai perkaista

Kadangi naujagimio ir kūdikio maždaug iki metų laiko prakaito liaukos dar nebrandžios, jis gali labai greitai perkaisti ir suprakaituoti. Jeigu kūdikiui per šilta, gali iššusti sprando, kojyčių ir rankyčių bei užpakaliuko odelė (visur, kur yra vadinamųjų odos klosčių). Todėl naujagimį ir kūdikį reikia rengti taip, kad jis neperkaistų, vėdinti namus, tinkamai prausti odelę (dažnai mamos maudydamos kūdikį netinkamai išplauna odos raukšleles, reikėtų gerai atverti ir išplauti), kad ant odos patekusios bakterijos nesukeltų iššutimų.

Karštą vasaros dieną ypač svarbu kūdikio ir mažo vaiko neperkaitinti, nes suprakaitavęs jis gali peršalti ir susirgti.

Kodėl prakaituoja nevienodai?

Gausus prakaitavimas gali būti paveldimas - vieni žmonės prakaituoja daugiau, kiti - mažiau. Tačiau visų mūsų organizmas prakaitą gamina nuolatos - skiriasi tik jo kiekis. Vaikai daugiau prakaituoja bėgiodami, judėdami, šiltuoju metų laiku.

Normalu, kad mažylis suprakaituoja, jeigu lauke aukšta temperatūra, tarkim, + 22 ar daugiau laipsnių, tačiau esant tokiai temperatūrai geriau pasaugoti vaiką ir neleisti jam dūkti tol, kol sušlaps marškinėliai, ypač jeigu jis linkęs labiau prakaituoti.

Vis dėlto jeigu lauke temperatūra iki 20 laipsnių, net ir daug bėgiodamas vaikas neturėtų labai smarkiai suprakaituoti - taip, kad būtų šlapia galvytė ar marškinėliai. Jeigu kūdikis ar mažas vaikas gausiai prakaituoja ir tada, kai lauke nėra karšta arba išprakaituoja naktį, reikėtų parodyti jį gydytojui.

Gausus prakaitavimas gali rodyti, kad:

  • - trūksta vitamino D. Kūdikiui iki metų gali trūkti šio vitamino, tada naktį suprakaituoja jo galvytė, o mažylis jausdamasis nepatogiai dėl šlapių plaukučių ją sukioja į visas puses ir išplinka pakaušio plaukučiai. Taip pat trūkstant vitamino D suprakaituoja kūdikio delniukai ir padukai.

  • - jautri nervų sistema. Jeigu jūsų kūdikis ar vaikas yra dirglus, jautresnės nervų sistemos, gali labiau prakaituoti. Gausiau prakaituoti gali tiek dėl teigiamų, tiek dėl neigiamų emocijų. Tokį kūdikį vertėtų parodyti gydytojui neurologui.

  • vaikas serga. Ligonėlis prakaituoja gausiau, todėl jeigu mažylis geria vaistukų nuo temperatūros, kurie skatina prakaitavimą, nereikėtų jo užkloti stora antklode ir paskui pulti keisti drabužėlių, kad nemiegotų su permirkusiais prakaitu.

  • - vartojami antibiotikai. Prakaitavimą gali sukelti antibiotikai. Jeigu mažylis sirgo ir jų gėrė, net ir baigęs gerti dar kurį laiką gali gausiau prakaituoti. Tai normalu.

  • - per aukšta temperatūra namuose. Kartais kūdikiai smarkiau prakaituoja, nes namuose jiems per karšta, o jeigu dar per šiltai aprengti ir perpučia vėjelis - suserga. Todėl namus reikia dažnai vėdinti, kad juose nebūtų karšta, o kol vėdinate, kad neperpūstų vėjas, kūdikį iš patalpos išneškite.

Apranga

Drabužiai taip pat gali skatinti prakaituoti, tad vaiko nereikėtų rengti tokiais, kurie nėra laidūs orui. Geriau rinktis natūralaus pluošto, kurie sugeria prakaitą, ir dažniau mažylį perrengti, jeigu jis būdamas lauke suprakaituoja. Eidama pasivaikščioti su vaiku pasiimkite dar vienus marškinėlius, kad galėtumėte perrengti, jeigu bėgiodamas suprakaituos. Vasarą būtinai pasiimkite vandens, nes kartu su prakaitu vaikai praranda skysčių. Nors vanduo taip pat skatina prakaitavimą, vasarą vaikas turi jo gerti tiek, kiek nori.

Jeigu su vaiku nuvažiuosite prie ežero, o automobilyje arba eidamas pėstute jis sušilo ir suprakaitavo, neleiskite jo iškart į vandenį, palaukite, kol atvės. Vaikai gana greitai peršąla, jeigu suprakaitavę įlenda į vėsų vandenį.

Ką daryti, jeigu vaikas suprakaitavo:

  • Perrenkite švariais drabužiais.

  • Duokite atsigerti vandens (vanduo turėtų būti vėsus, bet ne šaltas, kad mažylis nesusirgtų).

  • Ramiai su juo pabūkite, užimkite kokia kita veikla - svarbu, kad nebėgiotų.

  • Nuraminkite, jeigu vaikas suprakaitavo verkdamas.

  • Suprakaitavusį vaiką saugokite nuo skersvėjo.

  • Vakare vaiką išmaudykite po dušu, o vakare per šiltai neužklokite (vasarą namuose pakanka lengvo apkloto).

  • Neleiskite į vandenį, jeigu matote, kad vaikas smarkiai suprakaitavęs.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.