Kai vaiko organizmui ima trūkti skysčių

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojamos nuo gilios senovės. Ir nors mokslui nuolat tobulėjant sukuriama vis efektyvesnių vaistų, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaistinių žolelių poveikis platesnis ir švelnesnis nei cheminių vaistų, o tai ypač svarbu padedant įveikti įvairius negalavimus vaikams. Žinia, vaiko organizmas greičiau ir stipriau reaguoja į švelnesnius gydomuosius veiksnius nei suaugusieji. Tad atsiradus pirmiesiems negalavimams derėtų į pagalbą pasitelkti natūralias priemones, o cheminių vaistų griebtis, kai natūralios priemonės nepadeda arba vaikui būtina itin skubi pagalba.

Dažnas vaikų ligų simptomas – dehidratacija

Vanduo sudaro 60 proc. suaugusiųjų kūno masės, o vaikų – 65 proc. Kadangi kūdikių ir vaikų organizme vandens yra daugiau ir metabolizmas spartesnis, jie greičiau pajunta dehidratacijos simptomus nei suaugusieji.

Reikšmingai skysčių gali sumažėti per trumpą laiką, dėl to sumažėja intravaskulinis skysčių kiekis, vystosi hipovolemija. Dažniausios priežastys, sąlygojančios skysčių netekimą vaikams, skirstomos į tris grupes:

1. Nepakankamas skysčių suvartojimas esant didesniam jo poreikiui (karštą vasaros dieną ir kt.),

2. Skysčių netekimas viduriuojant, vemiant ar esant gausiai diurezei. Dažniausia dėl virusinės žarnyno infekcijos, gastroenterito, dirgliosios žarnos sindromo.

3. Skysčių netekimas karščiuojant.

Netekus 1 proc. kūno masės dėl karščiavimo, viduriavimo ar kitų priežasčių, pasireiškia dehidratacijos simptomai. Esant lengvai dehidratacijai, jaučiamas troškulys, džiūsta burna, padažnėja širdies susitraukimai. Šiuo atveju yra būtina skirti gerti papildomai skysčių siekiant kuo greičiau normalizuoti vandens pusiausvyrą vaiko organizme. Skiriant vaikams gerti ne tik vandenį, bet ir natūralias vaistažolių arbatas, išsprendžiamos dehidratacijos sukeltos problemos bei priklausomai nuo arbatos sudedamųjų dalių galima slopinti karščiavimą, viduriavimą, reguliuoti kitas būkles.

Vaikams – specialiai jiems sukurtos arbatos

Natūralios žolelių arbatėlės, sukurtos specialiai mažyliams, yra ne tik skanios ir numalšina troškulį – jų mišiniai puikiai tinka kovoti su dažniausiomis vaikus varginančiomis būklėmis. Į arbatų sudėtį įeinantys ingredientai papildo vienas kito poveikį, yra subalansuoti ir tinka vartoti mažiems vaikams.

Žolelės, jų mišinių arbatos – tai ne tik karštas gėrimas, o dažnai ir vaistas, puiki pagalbinė priemonė, todėl tėvams svarbu priminti, kad:

- vaikų negalavimams įveikti netinka suaugusiems žmonėms skirtos vaistažolės ir jų mišiniai – tam reikia specialiai vaikams sukurtų ir subalansuotų mišinių;

- vaistažolių mišiniuose vaikams visiškai nereikalingi cukrūs – atkreipkite dėmesį į sudedamųjų dalių sąrašą produktų etiketėje;

- jei žolelių arbatą prireikia vartoti kasdien, tai daryti derėtų ne ilgiau kaip 2 savaites iš eilės ir po to daryti pertrauką, ne trumpesnę kaip 10–14 dienų;

- arbata vaikams turėtų būti duodama tik šviežiai paruošta, drungna, jos nebūtina saldinti;

- kad organizme būtų palaikomas pakankamas kiekis skysčių, rekomenduojama per dieną išgerti 300–400 ml arbatos;

- pratinti gerti arbatas iš puoduko vertėtų pradėti jau nuo vienerių metų; >

- visada dera pasitarti su vaiko gydytoju ar vaistininku, kuris žino augalų savybes;

- be abejonės – labai svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveika gyvensena.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.