Kaip iš kosulio atpažinti ligą?

 (1)
Išlindusi pavasario saulė išginė visus į lauką – popietėmis ir savaitgaliais žaliose miesto erdvėse „įsikuria" šeimos su klegančiais vaikais.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Bėgiojantys mažyliai prasegtomis striukėmis, perpūsti vis dar stipraus vėjo, nejučia pradeda kosėti, kiek vėliau – sloguoti ir karščiuoti. Išsiilgę šilumos tėvai pernelyg dažnai įtiki, kad žiemos, atitinkamai ir ligų, sezonas pasibaigė, tačiau medikai perspėja – pavasarį sergamumas kvėpavimo takų ligomis neišnyksta. Kaip atpažinti, kada tai tik lengvas šalto oro paveiktas kosulys, o kada – rimtą ligą išduodantis simptomas?

Kaip iš kosulio atpažinti ligą?

Klinikos „InMedica ALFA" gydytoja vaikų pulmonologė Jovita Mažeikienė teigia, kad kosulys – natūralus organizmo apsauginis refleksas: „Tai yra staigus oro išstūmimas iš plaučių, dėl to savaime kosulys – naudingas dalykas. Jis padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ir svetimkūnių, tačiau užsitęsęs kosulys gali reikšti sveikatos sutrikimą. Dažniausiai kosulį sukelia virusinė infekcija, vadinama peršalimu, vėliau gali prasidėti ir bakteriniai susirgimai, todėl norint teisingai ir sėkmingai gydytis, labai svarbu suprasti jo prigimtį."

Anot specialistės, egzistuoja dvi kosulio rūšys – sausas ir drėgnas, jis taip pat gali būti priepuolinis arba spazminis. Sausas kosulys, kai žmogus negali atsikosėti, atsiranda įkvėpus šalto oro ar infekcijai patekus į kvėpavimo takus, todėl dažniausiai pasireiškia susirgimo pradžioje. Drėgno kosulio metu atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai, todėl atsiranda vėlesnėje ligos stadijoje. Šio kosulio slopinti nereikia, nes taip organizmas valosi. Intensyvus kosulys, toks kaip spazminis, pasireiškia, kai kosint ima trūkti oro, sunku įkvėpti ir iškvėpti, tuo tarpu priepuolinis dažniausiai yra sausas, itin varginantis, staiga užeinantis, kai žmogus negali nustoti kosėti. Kaip teigia gydytoja J. Mažeikienė, kosulys gali signalizuoti skirtingas ligas:

  • sergant bronchitu, kosėjama intensyviai, tiek sausu, tiek drėgnu, skreplingu kosuliu;

  • sergant kokliušu, kosulys tampa priepuoliniu ir gali būti toks intensyvus, kad sukelia vėmimą;

  • sergant virusiniu laringitu, balsas prikimsta, atsiranda sausas, lojimą primenantis kosulys;

  • sergant astma, kosulys būna spazminis, keliantis dusulį, o kvėpavimas – su apsunkintu iškvėpimu;

  • viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metu dažniausiai nuo pat pirmos dienos vargina sausas erzinantis kosulys.

Kaip teisingai šį susirgimą gydyti?

Itin svarbu iškart identifikuoti susirgimą ir neleisti ligai „įsisenėti", todėl itin rekomenduojamas „smūginis" gydymas, kai, pajutus pirmus susirgimo simptomus, vartojamas medus ir citrina, gausiai geriama karštos arbatos. Jeigu vis dar jaučiamas kosulio sukeltas diskomfortas, vaistinėse galima įsigyti sirupo nuo kosulio, kuris ne tik suvilgys sudirgintą gerklę, pagerins kvėpavimo takų funkcijas, bet ir gali sutrumpinti susirgimo laiką.

Pavyzdžiui, Afrikinės pelargonijos ekstraktas turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi antimikrobiniu veikimu sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegiminėmis ligomis. Augalo šaknyje esančios medžiagos neleidžia virusams ir bakterijoms prisitvirtinti prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių, o ligų sukėlėjams – ten daugintis, be to, biologiškai aktyvios medžiagos padeda suskystinti gleives ir mobilizuoja organizmo imunines ląsteles kovoti su ligos sukėlėjais.

Pasak vaikų pulmonologės, mūsų organizmą kasdien atakuoja šimtai cheminių medžiagų, gaunamų su maistu, gėrimais ar pasisavinamų iš aplinkos, tad chemijos vartojimą sergant derėtų sumažinti iki minimumo. Tai ypač galioja kalbant apie vaikų gydymą, mat jų imunitetas tik formuojasi, todėl neturėtų būti alinamas, kad galėtų savarankiškai kovoti su ligų sukėlėjais. Kai peršalus ar pradėjus kosėti sirupas ir kitos natūralios priemonės nebepadeda, derėtų kreiptis į medikus, kad šie, nustatę kosulio priežastį, paskirtų tinkamą gydymą medikamentais.

Keletas patarimų:

  • Saugokitės vėjo. Būdami lauke, ryšėkite šalikėlį, drabužiai, nors ir plonesni, turėtų pilnai dengti kūną, nes pavasarinis vėjas – apgaulingas, ir galite peršalti;

  • Pavasarį bakterinių susirgimų sumažėja, tačiau pasigauti virusą tikimybė išlieka – nepamirškite įprastų higienos, apsaugos priemonių;

  • Neskubėkite vartoti cheminių vaistų, iš pradžių rinkitės natūralius preparatus – sirupus, čiulpiamas pastiles, gaminamas iš natūralių augalinių medžiagų;

  • Nepamirškite, kad pavasaris – žydėjimo metas. Slogos ar kosulio priežastis gali būti ir alerginė reakcija – tokiu atveju kreipkitės į dermatologą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.

10 faktų apie kiaušinius: ar visus žinojote?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pristato 10 svarbiausių faktų apie kiaušinius.

„Slapti pirkėjai“ ragaus ne tik ligoniams, bet ir darželinukams bei mokiniams tiekiamo maisto

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikrins ne tik ligoniams, bet ir mokiniams tiekiamą maistą.

Arbatos kūdikiams ir mažyliams, kad jie augtų sveiki

Pasitelkus žinomo Lietuvos pediatro doc. Algimanto Vingro žinias bei patirtį, sukurtos kūdikiams ir mažyliams subalansuotos, specialios receptūros GURGIO, PUKSIO, KNIURKIO, ŽVARBIO arbatėlės.

Kur ir kaip tinkamai laikyti vaistus namuose

Vonios spintelėje. Miegamajame, komodoje prie lovos. Viename iš virtuvėje esančių stalčių. Dėžutėje ant lentynos. Tai - kelios dažniausios vietos, kur žmonės laiko vaistus. Tačiau vaistai - ne saldainiai, kad juos būtų galima laikyti bet kur, bet kaip, bet kokiomis sąlygomis. Ką vertėtų žinoti?

Kai vaiko organizmui ima trūkti skysčių

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojamos nuo gilios senovės. Ir nors mokslui nuolat tobulėjant sukuriama vis efektyvesnių vaistų, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.

„Šlykštukai“ – žaislai iš nuodų?

Viešojoje erdvėje plintanti „pasidaryk pats“ mada gaminti žaislus, vadinamus išmaniuoju plastilinu ar šlykštukais (angliškai slime) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai.

Vaikų ligų gydytoja – apie šiuolaikinių technologijų poveikį vaikams

Nuolat tenka girdėti tėvų skundus, kad vaikas „nenulipa" nuo kompiuterio ar telefono.